Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, esančioje (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. būti atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą ‑ 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18-19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušdami K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę į Kauną, prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, atliekant kratą, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1. 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini), t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d., apie 1 val., M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini) iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų ‑ pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

3.1. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno mieste T. G. nurodė A. Z., kad reikia sumušti ir apiplėšti A. P. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P. Kad būtų suderintas nusikaltimo padarymo planas ir padalinti vaidmenys, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d. sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio mėn. antroje pusėje, iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „P.“, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20–21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „P.“, esančio (duomenys neskelbtini), ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“, 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 eurų vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 litų (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas – kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria G. J. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, ir paskirti jam bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

6.5. Pasak gynėjo, tolesnis G. J. kalinimas kelia realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei, ir viešasis interesas šiuo atveju turėtų būti jo gyvybės išsaugojimas, šis interesas turi nusverti formaliuosius argumentus dėl suėmimo pagrindų buvimo. Tolesnis G. J. kalinimas turi būti vertinamas ir kaip proporcingumo principo pažeidimas, kadangi baudžiamojo proceso institucijų interesas užtikrinti tinkamą proceso eigą negali nusverti žmogaus teisės į gyvybę, juolab minėtas procesinis interesas gali būti pilnai pasiektas ir taikant G. J. kitas kardomąsias priemones, kurias taikant būtų suderinti tiek valstybės baudžiamojo persekiojimo institucijų procesiniai interesai, tiek kaltinamojo G. J. teisė į gyvybę ir saugią aplinką. G. J., būdamas tokios sveikatos būklės, saugodamas save nuo galimo užsikrėtimo, laisvėje negalės nei bėgti, nei slėptis, nei daryti naujų nusikaltimų.

6.6. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje, nustatant BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, yra nepagrįstai itin sureikšminami G. J. inkriminuotų nusikaltimų sunkumas ir jam gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė. Skunde teigiama, kad į šias aplinkybes atsižvelgiama tik tada, kai išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pastarosios aplinkybės tokios išvados nepatvirtina – G. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi išlaikytinių, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą ir teisėtas pajamas. G. J. su Lietuvos Respublika sieja beveik visi įmanomi pozityvūs socialiniai šeiminiai ryšiai. Užsienio valstybėse jis jokių socialinių ryšių neturi (nei darbo vietos, nei šeiminių ryšių, nei pajamų šaltinių, nei turto objektų), o tai, kad vienas iš nusikaltimų, pagal kaltinimo formuluotes, buvo vykdytas Nyderlanduose, niekaip nerodo, kad G. J. toje valstybėje turi kokių nors ryšių (net ir iš bylos medžiagos matyti, jog jis į Nyderlandus išvykęs nebuvo).

6.7. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje išdėstyti teiginiai neva G. J. galėtų suklastoti dokumentus, karantino metu patvirtinančius išimtinę būtinybę išvykti į užsienio valstybę (dėl artimojo mirties ar būtinybės daryti užsienyje operaciją) arba pasinaudoti kito asmens dokumentais, tiesiog nėra grindžiami absoliučiai jokiais duomenimis nei šioje baudžiamojoje byloje, nei jokiame kitame ikiteisminiame tyrime. Gynėjo nuomone, teismas tiesiog kuria hipotetinius pabėgimo planus ir jais remdamasis sprendžia suėmimo pagrindų buvimą. Tačiau G. J. nei ruošiasi klastoti dokumentus apie artimojo mirtį užsienyje (juolab tokie artimieji tiesiog neegzistuoja), nei ruošiasi naudotis kito asmens dokumentais. Jis nėra sugalvojęs jokio pabėgimo plano ir nesiruošia naudotis šiuo teismo netiesiogiai siūlomu pabėgimo planu. Išgalvotomis hipotetinėmis prielaidomis grįsti teismo procesinių sprendimų, ypatingai procesinių sprendimų taikyti griežčiausią prievartos priemonę, nėra galima. Todėl tokio pobūdžio motyvai, kurie nėra grindžiami absoliučiai jokiais duomenimis, turi būti besąlygiškai pripažinti nepagrįstais.

6.8. Anot gynėjo, pašalinus nepagrįstus teiginius, įvertinus G. J. socialinių šeiminių ryšių stiprumą, atsižvelgiant į šios bylos proceso stadiją bei į kitomis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, galimus taikyti suvaržymus, šie socialiniai ryšiai yra pilnai pakankami tam, kad užtikrinti, jog, paleidus G. J. iš suėmimo, jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo bei kitais būdais netrukdys proceso sėkmei. G. J. suėmime laikomas jau 24 mėnesius, jau vien toks ilgas suėmimo taikymo laikotarpis taip pat gerokai mažina riziką, jog asmuo galėtų turėti intenciją slėptis.

6.9. Skunde nurodoma, jog tai, kad prokuroro manymu, veikas reikia kvalifikuoti kaip padarytas organizuotoje grupėje, nereiškia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Byla nėra išnagrinėta teisme, nėra nustatyta, ar inkriminuojamos veikos apskritai buvo padarytos, jei taip – kokia bendrininkavimo forma. Gynėjas taip pat pažymi, kad nei skiriant bausmes, nei taikant procesines prievartos priemones negali būti vertinami išnykę teistumai.

6.10. Gynėjas teigia, kad vertinant tolesnio suėmimo taikymo pagrįstumą ir proporcingumą yra būtina vertinti ir proceso eigą. Kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas 2019 m. spalio 2 d., t. y. nuo kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui iki šios dienos jau yra praėję virš šešių mėnesių. Tačiau per pusę metų byla net nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, iki šio laiko net nebuvo paskelbtas kaltinamasis aktas, nebuvo pradėti jokie įrodymų tyrimo veiksmai. Į tokią teisminio proceso eigą (teisingiau ‑ pusės metų iš esmės pasyvią pertrauką procese), šią aplinkybę vertinant komplekse su aplinkybėmis dėl pandemijos ir G. J. sveikatos būklės, turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones. Tiek teorinę pabėgimo, tiek naujų nusikaltimų darymo riziką gali visiškai eliminuoti itin efektyvi kardomoji priemonė ‑ intensyvi priežiūra, kuri teismų sėkmingai taikoma ir dėl sunkesnių nusikaltimų. Ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį pilnai kontroliuoti, todėl taikant ją neabejotinai būtu užtikrinta ne tik tai, kad būdamas laisvėje G. J. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo bei nedarys naujų nusikaltimų, bet ir jokiais kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui, bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams. Skundžiamoje nutartyje teismas realiai nenagrinėjo kitų kardomųjų priemonių taikymo galimybės vien tik formaliai nurodydamas, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti tik taikant suėmimą.

7. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų A. Z., H. B., M. G., V. J., S. A., A. A., nukentėjusiojo A. P. apklausos protokoluose, įvykio vietos apžiūros, apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvadose, pagal išduotą Europos tyrimo orderį iš Nyderlandų karalystės Hagos apygardos prokuratūros gautuose procesiniuose dokumentuose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

10. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam G. J. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

11. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

13. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. G. J. kaltinamas padaręs 9 nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. G. J. inkriminuoti du sunkūs ir du labai sunkūs nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų G. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, už kai kurias iš jų skiriamos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. G. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, iš savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, K. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, disponavo šaunamaisiais ginklais, neturėdamas tam leidimo, dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą. Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą. Kaltinamojo G. J. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuota grupe. Pagal pareikštus kaltinimus G. J. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, jis galimai buvo vienas iš organizuotos grupės lyderių, veikė kaip nusikalstamų veikų organizatorius, be to, organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė G. J., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, kas rodo itin aukštą kaltinamojo ir jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

15. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad G. J. neturi galiojančių teistumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. buvo teistas du kartus, ne tik būdamas 17 metų, kaip nurodo gynėjas, bet ir 2011 m. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (turto prievartavimas). Šioje byloje G. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo laikotarpis buvo 2010 - 2011 m.; dalis G. J. inkriminuojamų nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesni ir sunkesni už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, dalis G. J. inkriminuotų nusikaltimų buvo padaryta ir Europos Sąjungos šalyse. Taip pat byloje yra duomenų, kad kitame ikiteisminiame tyrime kaltinamasis G. J. yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu, veikusiu ne vienoje užsienio valstybėje ‑ Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse. Nors šie duomenys negali būti betarpiškai vertinami šioje baudžiamojoje byloje, kurioje G. J. dėl minėtos veikos nėra kaltinamas, tačiau jie suteikia pagrindą įtarti, kad G. J. turi autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, kurie nusikalstamai veikia ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų, grindžia tarpusavio santykius abipusiu pasitikėjimu, teikia vienas kitam pagalbą, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog G. J. turi ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėse.

16. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, yra vedęs, turi išlaikytinių. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra saistomas šeimyniniais ir ekonominiais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Kita vertus, G. J. yra kaltinamas galimai padaręs devynias tyčines nusikalstamas veikas 2010 – 2011 metais, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. niekur nedirbo, praeityje buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimą (turto prievartavimą), šioje byloje taip pat kaltinamas organizavęs A. P. turto grobimą panaudojant fizinį smurtą (BK 25 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnio 3 dalis), kitame ikiteisminiame tyrime jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos (neteisėtas disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų, jų kontrabanda) neabejotinai yra siejamos su turtinės naudos siekimu. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių G. J. pragyvenimo šaltinių. Be to, kaip minėta, kaltinamasis galimai turi ryšių užsienio valstybėse. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis G. J., nepaisant turimų socialinių ryšių Lietuvoje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. G. J. suėmimas buvo paskirtas 2018 m. balandžio 17 d., tad skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į ilgą įkalinimo laiką. Tačiau byloje atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamajam inkriminuojami labai sunkūs nusikaltimai (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 12 metų. EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09). Be to, nepaisant to, kad asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad būtų tinkamai išspręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04).

18. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikšti 17 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje), didelės apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas deda pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau (šiuo metu teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2020 m. spalio 22 d.), tad nėra pagrindo pripažinti, kad procesas yra vilkinamas. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus G. J. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir jų sunkumą, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti G. J. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų visuma, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau G. J. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

19. Nors dėl valstybėje paskelbto karantino iškilo kliūčių bylos nagrinėjimui, dėl to buvo perkelti iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai, o kiti teismo posėdžiai yra numatyti nuo 2020 m. birželio mėnesio, tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad G. J. turi būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes skunde nurodytas kardomąsias priemones. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. J. dėl onkologinės ligos priklauso rizikos grupei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į viruso plitimo, kiekvienam asmeniui, kontaktuojančiam su kitais, egzistuoja panaši tikimybė užsikrėsti Covid-19 virusu. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų ir apie tai, kad G. J. dėl turimų sveikatos problemų nėra galimybės užtikrinti jam būtinų medicinos paslaugų, ir dėl to negali būti taikomas suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. J. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 17 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.