Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-05 · Administracinė byla Nr. I-2465-244/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-05
Bylos Nr.
I-2465-244/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00543-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.)
Trečiasis asmuo
Ž. K.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“
Atsakovas
Žurnalistų
Administracinė byla Nr. I-2465-244/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00543-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Margaritos Stambrauskaitės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui P. Č., atsakovės atstovei Alionai Gaidarovič, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. K. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žurnalistų etikos inspektorius 2013 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. SPR-8 ,,Dėl publikacijoje ,,Su smurtu šeimoje kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) įspėjo pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimų ir pareikalavo, kad pareiškėja paneigtų teiginiuose ,,Su smurtu kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras save žmonai sulaužė šonkaulius“ ir ,,moteris buvo sumušta gruodžio 9-osios vakarą savo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje“ paskelbtą informaciją apie Ž. K. arba sudarytų jam galimybę pačiam paneigti tokią informaciją (b. l. 13- 23).

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Lrytas“ skunde (b. l. 1–9) prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SPR-8 ,,Dėl publikacijoje ,,Su smurtu šeimoje kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ 1 - 3 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad Inspektorius, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens skundą dėl publikacijoje „Su smurtu šeimoje kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos, priėmė sprendimą Nr. SPR-8 pripažinti trečiojo suinteresuoto asmens skundą iš dalies pagrįstu ir įspėjo pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimo. Inspektorius Sprendime pareikalavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Lrytas“ paneigtų teiginiuose „Su smurtu kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ ir „moteris buvo sumušta gruodžio 9-osios vakarą savo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje“ paskelbtą informaciją apie Ž. K. arba sudarytų jam galimybę pačiam paneigti tokią informaciją. Nesutinka su priimtu sprendimu. Mano, kad publikuodamas straipsnį žurnalistas pateikė visą objektyviais duomenimis pagrįstą ir atitinkančią tikrovę, nešališką informaciją. Ar straipsnyje pateikta informacija ar frazė ,,sulaužytų šonkaulių“ buvo teisinga ir atitiko tikrovę, reikia vertinti remiantis paskelbimo metu turėtais objektyviais duomenimis. Informacija, kad trečiojo suinteresuoto asmens sutuoktinei buvo sulaužytas šonkaulis, buvo objektyviai pagrįsta gydytojų diagnoze. Kad ,,šonkaulio lūžimas nepagrįstas objektyviais duomenimis“, yra nurodoma tik 2012 metų sausio 18 d. trečiojo suinteresuoto asmens pateikta Valstybinės medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto, teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Išvada), iki minėtos datos, t. y. 2012 metų sausio 18 d., gydytojų diagnozė buvo vienareikšmiška - trečiojo suinteresuoto asmens žmonai buvo nustatytas šonkaulio lūžis. Straipsnyje pateikiama informacija apie ,,dešinės pusės antrojo šonkaulio lūžį“ straipsnio paskelbimo metu buvo pagrįsta ir patvirtinta objektyvia gydytojo diagnoze, straipsnyje aiškiai, teisingai ir atsakingai žurnalisto paskelbta, kad diagnozė dar bus vertinama ekspertų. Išvada, kad ,,publikacijos paskelbimo metu informacija, jog pareiškėjas naudojo smurtą prieš savo sutuoktinę, neatitiko tikrovės“ iš esmės taip pat yra paremta tik minėta Išvada ir tuo faktu, kad ,,pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas“. Sprendimo motyvas, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, taip pat yra paremtas vėlesniais kompetentingų institucijų sprendimais, o ne informacijos paskelbimo metu disponuota informacija. Patvirtinančios informacijos, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, sprendime ir bylos medžiagoje nėra. Taip pat kritiškai vertintinas ir tas faktas, kad minėtas motyvas (pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas) buvo panaudotas kaip pagrindžiantis sprendimą, kad smurtas nebuvo vartotas. Sprendime išdėstyti motyvai nepagrindžia, kad straipsnyje paskelbta informacija buvo netiksli, neteisinga, šališka ir / ar neatitiko tikrovės. Žurnalistas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad yra nustatyta privačios medicinos klinikos gydytojų diagnozė, kuri dar bus tikrinama teismo medicinos ekspertų. Taigi publikuodamas straipsnį pateikė visą objektyviais duomenimis pagrįstą ir atitinkančią tikrovę, nešališką informaciją. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad straipsnio antrašte viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė sensacingumo, bet ne teisingų ir tikslių žinių paskleidimo, šio teiginio net nemotyvuodamas. Antraštė neturėtų būti analizuojama atskirai nuo paties straipsnio teksto. Straipsnio antraštės teiginys neatskleidžia ir neįvardija trečiojo suinteresuoto asmens, tad, analizuojant straipsnio antraštę izoliuotai nuo viso teksto (kaip padarė Inspektorius), neįmanoma identifikuoti asmens, apie kurį rašoma, o konkretus asmuo (pareigūnas), identifikuotinas tik perskaičius patį straipsnį. Vertinant visą straipsnio tekstą, jame nėra teigiama, kad neabejotinai nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo smurtavo prieš sutuoktinę, priešingai, pateikta informacija apie tą faktą, kad moteris apkaltino sutuoktinį ją sumušus, atliekami reikalingi tyrimai ir teisėsaugos institucijos nustatys įvykio aplinkybes bei jų teisinį vertinimą. Žurnalistas straipsnyje pateikė teisingą ir tikslią informaciją, todėl trečiojo suinteresuoto asmens garbė ir orumas (nesant vieno elementų, būtent žinių neatitikties tikrovei) negalėjo būti pažeisti. Straipsnio pagrindinis akcentas yra ne buitinio konflikto aprašymas, bet smurto šeimoje problema, be kita ko, informuojant, kad su smurtu artimoje aplinkoje kovoti turintis pareigūnas pats kaltinamas smurtu prieš savo žmoną. Todėl šiuo atveju neabejotina, kad straipsnyje pateikiami aktuali, visuomenę dominanti ir jai žinoti būtina informacija, ir būtent tai, o ne trečiojo suinteresuoto asmens pažeminimas ar įžeidimas buvo pagrindinis straipsnio tikslas. Žurnalistas straipsnyje pateikdamas informaciją rėmėsi pateikta informacija apie privačios gydymo įstaigos patvirtintą diagnozę, kurios buvimas tuo metu patvirtintas ir Išvados turinyje. Pareiškėja paskelbdama straipsnį elgėsi sąžiningai, siekdama supažindinti visuomenę su svarbia žinia apie viešo asmens - pareigūno smurtą prieš žmoną, ir paskelbti faktai atitiko tikrovę jų paskelbimo metu, todėl sprendimo 1 - 3 punktai yra naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į skundą (b. l. 38–42) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko ar egzistuoja tikrovėje. Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos pozicija, jog, vertinant publikacijoje paskleistą informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens sutuoktinei padarytus kūno sužalojimus, reikia remtis šios informacijos paskelbimo metu pareiškėjos turėtais objektyviais duomenimis. Nėra ginčo, kad pareiškėja publikacijoje teisingai nurodė privačios gydymo įstaigos nustatytą diagnozę, bet šiuo atveju dėl atitikties tikrovei vertintinas ne faktas apie šios įstaigos pateiktą nustatytą diagnozę, bet faktas dėl trečiojo suinteresuoto asmens sutuoktinei padaryto kūno sužalojimo - šonkaulių lūžiu. Todėl inspektorė sprendime, remdamasi trečiojo suinteresuoto asmens pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, teisingai konstatavo, jog pareiškėjos paskleista informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens sutuoktinės kūno sužalojimus - lūžusius šonkaulius – neatitiko tikrovės. Taigi svarbūs yra tie faktai ir aplinkybės, kurios iš tiesų egzistavo tikrovėje, o ne tie, kuriais informacijos paskleidimo metu disponavo pareiškėja. Viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) yra nustatyta pareiga įsitikinti skelbiamos informacijos teisingumu, tikslumu ir objektyvumu. Taigi, atsižvelgdama į informacijos šaltinio anonimiškumą, pareiškėja privalėjo ypatingai kruopščiai ir nuodugniai įsitikinti skelbiamos informacijos teisėtumu, nes rėmimasis gandais nėra suderinamas su garbingos žiniasklaidos principais. Pareiškėja neteisingai teigia, kad bylos medžiagoje nėra informacijos apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Pareiškėjos atstovas 2013-02-14 buvo atvykęs į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir turėjo galimybę ne tik susipažinti su visa bylos medžiaga, bet ir daryti jos kopijas. Hipotetiniai pareiškėjos skunde išdėstyti pasvarstymai dėl galimo ikiteisminio tyrimo nutraukimo nėra niekaip susiję su tuo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo iš tiesų net nebuvo traukiamas atsakomybėn dėl sutuoktinei padarytų kūno sužalojimų, dalis kurių net nebuvo patvirtinta, kaip egzistavę tikrovėje. Inspektorė antraštę vertino ne atskirai nuo konteksto, bet kartu su visa publikacijoje paskleista informacija. Publikacijos paskleidimo metu pareiškėja, nors ir turėjo kontraversiškos informacijos apie trečiojo suinteresuoto asmens neva atliktą nusikalstamą veiką, bet tiriamą ir neįrodytą aplinkybę publikacijoje pateikė kaip tikrovėje iš tiesų įvykusį ir egzistavusį faktą. Todėl inspektorė padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog tokia publikacijos antrašte pareiškėja siekė paskleisti sensacingą žinią, bet ne objektyvią ir pagrįstą informaciją. Nepriklausomas skaitytojas, perskaitęs tokio turinio antraštę, galėjo pagrįstai spręsti, jog publikacijoje bus aprašomas su smurtu artimoje aplinkoje kovojančio pareigūno namuose įvykęs konfliktas, kurio metu jis savo žmoną sumušė ir sulaužė šonkaulius, bei bus pateikiamos šio konflikto detalės. Žinodama antraštės įtaką skaitytojo apsisprendimui domėtis publikacijos turiniu, pareiškėja sąmoningai antraštėje paskleidė sensacingą tikrovės neatitinkančią ir akivaizdžiai trečiojo suinteresuoto asmens garbę bei orumą (dalykinę reputaciją) žeminančią žinią. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, jog iš antraštėje pateiktos informacijos neįmanoma nustatyti, jog kalbama būtent apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijos paskelbimo metu ėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas, todėl dėl savo einamų pareigų pagrįstai laikytinas viešu asmeniu. Tačiau viešas asmuo taip pat turi teisę ginti garbę ir orumą bei savo reputaciją. Kaip matyti iš viso publikacijos konteksto, jos tikslas, kaip minėta pirmiau, buvo paviešinti anoniminiame laiške nurodytą informaciją - sensacingą žinią, jog su smurtu šeimoje kovojantis pareigūnas pats naudoja smurtą artimoje aplinkoje. Taigi paskleisti konstatuojamąją informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens neva atliktą nusikalstamą veiką, nors pati pareiškėja disponavo labai kontraversiška informacija, kurią prieš skleisdama privalėjo nuodugniai ir kruopščiai patikrinti. Inspektorius savo sprendime nurodė, kad informacija, jog asmuo atliko teisei ir moralei priešingus veiksmus - sužalojo kitą asmenį, jei ji neatitinka tikrovės, yra žeminančio pobūdžio. Šiuo atveju nesvarbu, ar ši informacija yra skleidžiama apie viešą ar privatų asmenį, reikšminga yra tai, kad tokia informacija neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio. Taigi toks informacijos paskleidimas visuomenei yra nesąžiningas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. K. atsiliepime į skundą (b. l. 34–37) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad straipsnyje viešai paskleista melaginga informacija pažemino jo garbę ir orumą, apkaltino jį nebūto nusikaltimo padarymu, pažeidė jo kaip piliečio konstitucinę teisę būti laikomo nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja vietoje to, kad būtų pateikusi teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, atidžiai ir rūpestingai patikrinusi faktus, remdamasi keliais šaltiniais, turėdama pilną teisę tiesiogiai jo paties paklausti apie aprašomą įvykį, to nepadarė. Pareiškėja remdamasi neva nustatyta gydytojo diagnoze ir naudodamasi atskiromis frazėmis tik siekė įtikinti skaitytojus, kad visa straipsnyje pateikta informacija yra tiesa. Pareiškėja skunde išdėstydama teiginius apie „teisingą ir tikslią informaciją“ akivaizdžiai toliau laikosi pozicijos bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės už padarytą teisei priešingą veiką. Pareiškėjos kaltė, nurodyta atsakovės sprendime, yra pagrįsta ir visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. SPR-8 ,,Dėl publikacijoje ,,Su smurtu šeimoje kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėja įspėta dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d. ir 22 str. 8 d. 4 p. pažeidimų (b. l. 13-25).

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal Įstatymo 22 str. 8 d. 4 p. viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. sausio 11 d. pareiškėjos interneto portale www.lrytas.lt buvo publikuotas žurnalisto D. P. straipsnis „Su smurtu šeimoje kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“. Žurnalistų etikos inspektorius, ištyręs Ž. K. skundą, 2013 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. SPR-8 „Dėl publikacijoje „Su smurtu šeimoje kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ pripažino Ž. K. skundą iš dalies pagrįstu (1 punktas); įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Lrytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nuostatų pažeidimo (2 punktas); pareikalavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Lrytas“ paneigtų teiginiuose „Su smurtu kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ ir „moteris buvo sumušta gruodžio 9-osios vakarą savo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje“ paskelbtą informaciją apie Ž. K. arba sudarytų jam galimybę pačiam paneigti tokią informaciją (3 punktas).

Inspektorius Sprendime nurodė, kad paskelbta informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl laikytina žinia apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnas, kovojantis su smurtu šeimoje, savo žmonai sulaužė šonkaulius, ją sumušė, tačiau informacija, jog Ž. K. naudojo smurtą prieš savo sutuoktinę, neatitiko tikrovės.

Skundžiamame sprendime konstatuota, kad straipsnyje vartojamas teiginys „sulaužė šonkaulius“ neatitinka tikrovės, kadangi iš žurnalistų etikos inspektorei pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados kopijos matyti, kad privačioje klinikoje nustatyta diagnozė - krūtinės ląstos dešinės pusės II šonkaulio lūžimas - yra nepagrįsta objektyviais duomenimis.

Pareiškėja teigia, kad Inspektorius, Sprendime remdamasis Valstybinės medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, nenurodo, kad pastaroji yra surašyta 2012 metų sausio 18 d., t. y. praėjus savaitei (7 dienoms) po straipsnio paskelbimo. Taigi Inspektorius Sprendimą priėmė remdamasis už savaitės po straipsnio pasirodymo surašyta Išvada, o ne atsižvelgdamas į aplinkybes ir faktus, kuriais disponavo žurnalistas, rašydamas straipsnį.

Viešai skleidžiama informacija Įstatymo požiūriu turi atitikti šiame teisės akte nustatytus reikalavimus būtent jos paskelbimo metu, o ne vėliau. Taigi, vertinant, ar informacija dėl „sulaužytų šonkaulių“, pateikta straipsnyje, buvo teisinga ir atitiko tikrovę, reikia vertinti ją remiantis paskelbimo metu turėtais objektyviais duomenimis. Tuo metu gydytojų diagnozė buvo informacija, kad trečiojo suinteresuoto asmens Ž. K. sutuoktinei buvo sulaužytas šonkaulis. Išvadoje taip pat nurodyta, kad iš UAB „Avimeda“ asmens sveikatos istorijos matyti, kad diagnozė – dešinio peties sumušimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinio šonkaulio lūžimas (b. l. 26-28).

Pareiškėja teigia, kad UAB „Avimeda“ gydytojos nustatyta diagnozė taip pat konstatuojama žurnalisto gautame anoniminiame laiške su atspausdintu fragmentu iš policijos vidinės informacinės sistemos. Ir tik 2012 metų sausio 18 d. Išvadoje yra nurodoma, kad šonkaulio lūžis nepagrįstas objektyviais duomenimis. Taigi, iki 2012 metų sausio 18 d. gydytojų trečiojo suinteresuoto asmens žmonai buvo nustatytas šonkaulio lūžis.

Darytina išvada, kad pareiškėja pagrįstai teigia, kad straipsnyje pateikiama informacija apie dešinės pusės antrojo šonkaulio lūžį straipsnio paskelbimo metu buvo pagrįsta ir patvirtinta remiantis gydytojo diagnoze. Be to, straipsnyje pabrėžta, kad diagnozė dar bus vertinama ekspertų.

Atsakovas sprendime teigia, kad publikacijos paskelbimo metu informacija, jog pareiškėjas naudojo smurtą prieš savo sutuoktinę, neatitiko tikrovės.

Iš Išvados turinio matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens Ž. K. žmona skundėsi UAB “Avimeda“ gydytojams, kad patyrė traumą 2012-12-09 buityje, sumušė vyras. Byloje nustatyta, kad Sprendimo motyvas, jog buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, taip pat yra paremtas vėlesniais kompetentingų institucijų sprendimais, o ne informacijos paskelbimo metu žurnalisto disponuota informacija. Taigi teismas daro išvadą, kad Sprendime išdėstyti motyvai nepagrindžia, kad straipsnyje paskelbta informacija buvo netiksli, neteisinga, šališka ar neatitiko tikrovės.

Atsakovas Sprendime teigia, kad viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) publikacijos paskelbimo metu buvo žinoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš žmoną naudojimo, ir tai, jog nėra gauta ekspertų išvadų dėl patirtų sužalojimų, o privačios gydymo įstaigos pateikti dokumentai nėra tinkami įrodymai tyrimą atliekantiems pareigūnams. Būtent tai žurnalistas straipsnyje aiškiai nurodė cituodamas pareigūnus, kad „moteris po įvykio kreipėsi į privačią gydymo įstaigą, todėl policijai tokios išvados netinka. Reikės ekspertų išvadų dėl patirtų sužalojimų“.

Taigi, pareiškėja pagrįstai teigia, kad žurnalistas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad yra nustatyta privačios medicinos klinikos gydytojų diagnozė, kuria dar tikrins teismo medicinos ekspertai, taigi publikuodamas straipsnį pateikė visą objektyviais duomenimis pagrįstą ir atitinkančią tikrovę, nešališką informaciją.

Antraštė, priešingai, nei nurodyta Sprendime, neturi būti analizuojama atskirai nuo paties straipsnio teksto. Taigi, straipsnyje, vertinant visą straipsnio tekstą, nėra teigiama, kad neabejotinai nustatyta, jog Ž. K. smurtavo prieš sutuoktinę, priešingai, pateikta informacija apie tą faktą, kad moteris apkaltino sutuoktinį ją sumušus, atliekami reikalingi tyrimai ir teisėsaugos institucijos nustatys įvykio aplinkybes bei jų teisinį vertinimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas negali būti laikomi teisėtu ir pagrįstu. Kadangi skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, yra pakankamas pagrindas jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamo sprendimo 1-3 punktai naikintini.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 ir 2 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas, jai priteistina iš atsakovo 100 Lt žyminio mokesčio.

Pareiškėjos prašoma priteisti 3 000 Lt suma už advokato pagalbą apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio punktuose numatytos galimos priteisti maksimalios išlaidų atlyginimo sumos, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

Patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ skundą.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SPR-8 „Dėl publikacijoje „Su smurtu šeimoje kovojantis (duomenys neskelbtini) pareigūnas pats mojuoja kumščiais - vyras savo žmonai sulaužė šonkaulius“ (www.lrytas.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ 1 - 3 punktus.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“ iš Žurnalistų etikos inspektoriaus 3 100 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėBronius JanuškaLiudmila Zaborovska