Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą dėl antstolio D. Š. 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymo Nr. S20-18501 vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/03576, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Proceso dalyvių argumentai dėl ginčo esmės

1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, padavė antstoliui D. Š. skundą, kuriame prašo panaikinti antstolio 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymą Nr. S-20-18501, kuriuo skolininkas V. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/03576 pakeistas į naują skolininkę Lietuvos Respubliką. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1. Palikėjas V. Š. mirė 2017 m. vasario 5 d. Palikėjo turto arešto aktas buvo išviešintas 2017 m. rugsėjo 12 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą. Taigi antstolis neturėjo pagrindo pakeisti skolininko vykdymo procese.

2. Antstolis D. Š. 2020 m. birželio 15 d. patvarkymu Nr. S20-21313 pareiškėjos skundo netenkino. Savo poziciją antstolis grindžia tuo, kad pareiškėja turėjo žinoti apie skolininko atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus, nes pats antstolis 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į VĮ Turto banką su prašymu išspręsti velionio V. Š. palikimo priėmimo klausimą. Skolininko palikimą valstybė priėmė tik 2020 m. kovo 3 d. Taigi pareiškėja buvo informuota apie palikėjo skolas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Išanalizavus vykdomosios bylos Nr. 0178/17/03576 medžiagą, nustatyta, kad išieškotoja UAB „Naujininkų ūkis“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš V. Š. antstoliui D. Š. pateikė 2017 m. rugpjūčio 24 d. (v. b., l. 1 ir 2). Vykdomąjį dokumentą antstolis priėmė 2017 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S-17-178-15606, tačiau ne dėl skolos išieškojimo iš V. Š., bet dėl skolos išieškojimo iš V. Š. (v. b. l. 3).

5. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nurodytas vykdomasis raštas buvo išduotas remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4313-807/2017, kuriuo ieškovei (išieškotojai) UAB „Naujininkų ūkis“ iš atsakovo V. Š. priteista 94,98 Eur skola, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 70,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Pagal ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ prašymą 2017 m. birželio 6 d. išduotame vykdomajame rašte pažodžiui nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių rezoliucinė dalis, taip pat skolininko (atsakovo) vardas ir pavardė (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktai).

6. Remiantis civilinės bylos Nr. e2-4313-807/2017 duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ 2017 m. birželio 13 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištaisyti 2017 m. balandžio 28 d. sprendime už akių ir 2017 m. birželio 6 d. vykdomajame rašte padarytą rašymo klaidą – skolininko vardą pakeisti iš „V. Š.“ į „V. Š.“. Šio prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino ir tokį procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad sprendimas už akių buvo priimtas dėl ieškinyje nurodytam atsakovui V. Š., o ne V. Š., pareikštų reikalavimų. Pastarosios teismo nutarties ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ apeliacine tvarka neskundė.

7. Nurodytos aplinkybės lemia išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą išdavė dėl skolos išieškojimo ne iš V. Š., bet iš V. Š., t. y. kito asmens, nei prašyme dėl vykdomojo dokumento priėmimo nurodė ieškovė (v. b. l. 2). Taigi antstolis D. Š. neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. vykdomojo rašto pagrindu pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš V. Š., o tuo pačiu savo nuožiūra pakeisti teismo sprendimo turinį ir esmę (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 651 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės lemia išvadą, kad vykdomoji byla Nr. 0178/17/03576 dėl skolos išieškojimo iš V. Š. buvo užvesta neteisėtai, o vykdymo veiksmai (įskaitant 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. S20-18501 formalizuotą skolininko V. Š. pakeitimą nauju skolininku Lietuvos Respublika) atlikti nesant pagrindo.

8. Išdėstyta sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti antstolio D. Š. 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymą Nr. S-20-18501. Nors aptartu faktiniu pagrindu pareiškėja negrindė savo skundo, tačiau bylos dėl antstolio veiksmų yra nedispozityvios ir teismas turi teisę išeiti iš skundo ribų tiek, kiek tai susiję su antstolio procesinės veiklos teisėtumo kontrole. Pridurtina, kad antstolis D. Š. turėtų savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl vykdomosios bylos Nr. 0178/17/03576 nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

9. Be to, kiek tai susiję, su pareiškėjos skunde suformuluotų argumentų pagrįstumu, pritartina pareiškėjos pozicijai, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, bet kuriuo atveju pažeidė CPK 596 straipsnio 1 dalį. Hipotetiškai laikant, kad išieškojimo veiksmai iš V. Š. buvo pradėti teisėtai, svarbu tai, jog V. Š. vykdomosios bylos Nr. 0178/17/03576 pradėjimo metu buvo miręs daugiau nei prieš tris mėnesius (v. b. l. 7). Antstolis D. Š., spręsdamas pirminio skolininko pakeitimo nauju skolininku klausimą, buvo saistomas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo. Pagal vykdomosios bylos Nr. 0178/17/03576 medžiagą duomenys apie V. Š. atžvilgiu pradėtą skolos išieškojimą buvo išviešinti per Antstolių informacinę sistemą ir Turto arešto aktų registre praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą terminą (v. b. l. 25). Vien tai, kad V. Š. palikimą pareiškėja Lietuvos Respublika priėmė 2020 m. kovo 3 d. ir kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas, negali lemti išvados, jog turėtų būti ignoruojama palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo (išviešinimo) tvarka. Įrodymų vykdomojoje byloje, kad išieškotoja UAB „Naujininkų ūkis“ hipotetinio skolininko V. Š. įpėdiniams apie savo reikalavimą pranešė per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundą.

Panaikinti antstolio D. Š. 2020 m. gegužės 20 d. patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese Nr. S20-18501, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0178/17/03576.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.