Kauno apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovė I. P. papildomai paaiškino, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo prieš pusantrų metų. Atsakovas, būdamas neblaivus jos atžvilgiu vartojo smurtą. Šiuo metu jeigu vaikus pasiima, tai jie būna ne su tėvu, o su seneliais (atsakovo tėvais). Santuokos nutraukimo priežastis – nuolatinis psichologinis ir fizinis smurtas, priekaištai. Toks elgesys daro blogą įtaką ir vaikų elgesiui. Jokių įrodymų dėl jos neištikimybės nėra. Iš dalies nesutinka dėl atsakovo nurodytų jo asmeninių nedalintinų daiktų: minkštą kampą pirko atsakovo tėvai šeimai, virtuvės stalą ir kėdes pagamino tėvas šeimai, skalbimo mašina – dovana, kompiuteris ASUS pirktas lizingu ieškovės vardu, vieną dviratį atsakovas parvežė iš Norvegijos, o kitą pirko Lietuvoje, namų kino sistema įgyta iki santuokos. Nesutinka, kad atsakovui būtų priteista: orkaitė, kaitlentė, svetainės stalas, akvariumas. Drabužių spintą ji vertina 230 Eur, stumdomos durys – 100 Eur, virtuvės komplektas – 900 Eur. Ji nesutinka su atsakovo reikalavimu, kad šie daiktai bei televizorius Samsung, dviaukštė lova, komoda, sieninė virtuvės spinta (140 Eur) būtų priteisti jai. Komoda ir dviaukštė lova yra vaikų baldai. Nesutinka sumažinti vaikams priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį.

Atsakovas R. P. reiškia priešieškinį ir prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Taip pat prašo: nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. P.; vaikams K. P. ir K. P. priteisti iš R. P. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 75 Eur kiekvienam vaikui iki pilnametystės; nustatyti, kad savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas R. P. į I. P. sąskaitą Nr. LT567300010100512194 banke Swedbank perveda ne vėliau kaip iki mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, paskutinės mėnesio dienos; ieškovui priteisti daiktus: spinta koridoriaus (230 Eur), orkaitę (200 Eur), kaitlentę (130 Eur), stalą svetainės (130 Eur), garų stotelę Bosch (350 Eur), akvariumą (100 Eur), kompiuterį MSI (300 Eur), patalynės komplektą Vilna (150 Eur), televizorių VIDO (150 Eur), šildytuvą tepalinį (40 Eur); ieškovei priteisti: drabužių spintą (800 Eur), stumdomas svetainės duris (250 Eur), sofą-lovą (270 Eur); kambario sekciją (250 Eur), virtuvės komplektą (900 Eur); televizorių Samsung (500 Eur); fotoaparatą Kodak (140 Eur); lovą dviaukštę su Dormeo čiužiniais (750 Eur), komodą (110 Eur), sieninę virtuvės spintą (400 Eur), gartraukį (90 Eur), šaldytuvą (300 Eur); priteisti atsakovui iš ieškovės 1626,57 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad atsakovė yra kalta dėl iširusios šeimos, nes jam dirbant, ji vaikus palikdavo jo tėvų priežiūrai ir į namus atsivesdavo vyrus. Jam grįžus anksčiau iš darbo ir radus atsakovę su svetimu vyru, atsakovė būdama kalta pirma padavė prašymą dėl santuokos nutraukimo. Bendros jungtinės nuosavybės nekilnojamųjų daiktų su atsakove neturi. Lengvojo automobilio ieškovas neturi. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso daiktai, kurių įgijimui jis panaudojo asmeniškai jam duotus jo tėvų A. P. ir R. P. pinigus, bei draugo M. V. dovana (peilių rinkinys). Šie daiktai nedalintini: minkštas kampas (320 Eur); virtuvės stalas ir 4 kėdes (120 Eur), skalbimo mašina Samsung (230 Eur), kompiuteris ASUS (800 Eur), dviratis Merida (200 Eur), dviratis Merida (200 Eur), peilių rinkinys Delimano su laikikliu (100 Eur M. V. dovana), namų kino sistema VIDO (250 Eur; įgyta asmeninėmis lėšomis iki santuokos sudarymo). Ieškovui priteistini daiktai: spinta koridoriaus (230 Eur), orkaitė (200 Eur), kaitlentė (130 Eur), stalas svetainės (130 Eur), garų stotelė Bosch (350 Eur), akvariumas (100 Eur), kompiuteris MSI (300 Eur), patalynės komplektas Vilna (150 Eur), televizorius VIDO (150 Eur), šildytuvas tepalinis (40 Eur). Ieškovui priteistinų išvardintų daiktų bendra vertė 1780 Eur. Ieškovei prašo priteisti: drabužių spintą (800 Eur), stumdomas svetainės duris (250 Eur), sofą-lovą (270 Eur); kambario sekciją (250 Eur), virtuvės komplektą (900 Eur); televizorių Samsung (500 Eur); fotoaparatą Kodak (140 Eur); lovą dviaukštę su Dormeo čiužiniais (750 Eur), komodą (110 Eur), sieninę virtuvės spintą (400 Eur), gartraukį (90 Eur), šaldytuvą (300 Eur). Atsakovei tenkanti priteistino kilnojamojo turto dalis yra 4760 Eur. L. P. po santuokos nutraukimo pereina prievolė ir įsipareigojimas kreditoriui „SB lizingas" pagal 2014-11-17 vartojimo sutartį Nr. C411559589 televizoriui Samsung pirkti, kurio nepadengta suma 2015-08-20 sudarė 306,86 Eur. Atsakovei priteistina iš ieškovo 1/2 dalis šio įsipareigojimo, t. y. 153,43 Eur kompensacija. Padalijus turtą, šalims tenka lygios dalys po 3270 Eur, ieškovės dalis: 3270 Eur + 153,43 Eur = 3423,43 Eur, atsakovo dalis: 3270 Eur - 153,43 Eur = 3116,57 Eur. Ieškovui iš atsakovės priteistinos kompensacijos bendra suma: 1780 Eur - 153,43 Eur = 1626,57 Eur. Todėl ieškovui priteistina iš atsakovės 1626,57 Eur kompensacija. Ieškovė netinkamai dalina kilnojamą šeimos turtą, nurodydama R. P. priteisti stumdomas svetainės duris (250 Eur), sieninę virtuvės spintą (400 Eur), koridoriaus sienoje įmontuotą dviejų durų spintą su lentynomis (400 Eur), virtuvės komplektą (900 Eur), atsakovė klaidina teismą, taip kaip šie baldai buvo daryti pagal konkrečią vietą bute, jie neturi laisvai stovintiems baldams reikalingų atraminių rėminių konstrukcijų, todėl juos išmontavus, jie taps beverčiai, tinkami tik utilizavimui. Šie atsakovės nurodyti baldai yra tapę buto nedalomais priklausiniais. Juos išmontavus, baldai būtų sugadinti ko pasėkoje ieškovas patirtų žymią turtinę žalą, todėl šie daiktai priteistini naudotis ieškovei. Parduodant automobilį FORD FOCUS Valst Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir ieškovė. Pinigai buvo atiduoti ieškovei bei dalis jų iš karto buvo išleista skoloms už pagamintus baldus padengti. Dėl išlaikymo dydžio. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovė neišleidžia kas mėnesį 680 Eur dviejų vaikų išlaikymui. Ji nepagrįstai prašo priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui po 170 Eur. Ieškovo gaunamos pajamos yra 433 Eur per mėnesį, kitų pajamų nėra. Atsakovė gauna per mėnesį 350 Eur. Atsakovė turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo, iš ko yra aišku, kad atsakovė pati turėtų skirti 340 Eur vaikų išlaikymui, bet tada pati atsakovė neturėtų iš ko gyventi. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai lygiomis dalimis iš ko yra aišku, kad ieškovas skiria dviejų vaikų išlaikymui, kiekvienam vaikui po 75 Eur kas mėnesį. Tada abu sutuoktiniai bendrai vaikų išlaikymui skirtų 300 Eur per mėnesį ir tai neprieštarautų lygių teisių ir pareigų bendrai išlaikyti savo vaikus principui, bei būtų teisinga.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius savo papildomoje išvadoje nurodė, kad Skyrius neprieštarauja, jog nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką šalių nepilnamečių vaikų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su vaikų motina ieškove I. P.. Tarp ieškovės bei atsakovo nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas teismui pateiktame patiksliname priešieškinyje prašo minėtų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Ieškovė prašo ir atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams K. ir K. P. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 145 eurus į mėnesį iki 2016-01-01, o nuo 2016-01-01 po 170 eurų į mėnesį iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo vaikams priteisimas atitiktų teisėtus vaikų interesus. Ieškovė bei atsakovas nurodo skirtingus vaikų poreikius. Materialinio išlaikymo dydis turėtų būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų pajamoms. Neprieštarauja, jog iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, jei teismui bus pateikti jį patvirtinantys įrodymai. Santuokoje įgyto turto padalinimą prašo spręsti atsižvelgiant į teisėtus vaikų interesus. Ieškovė prašo nustatyti skyriumi nuo nepilnamečių vaikų K ir K. P. gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Skyriaus nuomone, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra tikslingas bei atitinka teisėtus vaikų interesus, nes ieškovė bei atsakovas nurodo, jog tarp jų vyksta ginčai dėl bendravimo su vaikais. Sprendžiant tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą, tikslinga atsižvelgti į vaikų interesus, jiems įprastą dienos režimą, jų sveikatos būklę, įpročius.

Liudytoja A. Z. teismo posėdyje parodė, kad ji yra ieškovės mama. Jai žentas nepatiko iš pradžių, nes jis dukrą žemino draugų ir vaikų akivaizdoje, vadindavo ją „debile“. Metams praėjus po vedybų dukra pasiskundė, kad žentas smurtauja. Ji bandė su žentu kalbėti, bet be rezultatų. Jis dažnai keitė darbus. Jos manymu, konfliktų priežastis – nesaikingas alkoholio vartojimas. Buitimi rūpinosi dukra. Jai nežinomi dukros neištikimybės faktai, su žentu apie tai nekalbėjo. Dukra tikrai nedalyvavo parduodant automobilį. Patvirtino, kad atsakovas padarė lovas vaikams, taip pat duris, spintą, duris nišoje, kurios buvo padarytos iš skirtingų atraižų. Virtuvės komplekto apačia buvo jo, tik reikėjo padaryti viršutines spinteles. Ji šeimai davė pinigų baldams įsigyti, padėjo ir atsakovo tėvai. Ji nuo liepos mėnesio materialiai remia dukrą, nes iš savo lėšų ši neišgyvena.

Liudytoja N. R. P. teismo posėdyje parodė, kad ji yra ieškovės močiutė. Šalys po santuokos pradžioje apsigyveno jos name, po to leido gyventi jai priklausančiame bute, kur nebuvo įrengta vonia. Ji voniai davė pinigų. Ji materialiai remia anūkę po 20-50 Eur. Žentas yra nemandagus, šmeižia jos anūkę. Butą jie gerino jos neatsiklausus. Virtuvėje jau buvo apatinė komplekto dalis, reikėjo tik viršutinės dalies.

Liudytoja N. K. teismo posėdyje parodė, kad ji ir dabartinis jos vyras su P draugavo šeimomis. Draugystė nutrūko prieš dvejus metus, nes ji sužinojo, jog ieškovė P yra neištikima su jos dabartiniu vyru. Jie buvo meilužiai 5-6 metus. Ieškovė tai pati pripažino ir net atsiprašė. Ji taip pat matė, kaip P per gimtadienį bučiavosi su jos broliu. Ji smurto iš atsakovo pusės nematė, ieškovė apie tai nieko nesakė. Taip pat nematė, kad atsakovas nesaikingai vartotų alkoholį.

Liudytojas M. K. teismo posėdyje parodė, kad jis yra šalių vaiko krikštatėvis. Jis padėjo remontuoti butą, dirbo kartu su atsakovu. Kartu surinkinėjo baldus. Jis garantuoti visiškai negali, bet matė panašią moterį į ieškovę kartu su svetimu vyru automobilyje. Šeima buvo draugiška, ieškovė gamino valgyti, tvarkė namus. Atsakovas dažnai su vaikais būna pas savo tėvus (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, kad jis yra atsakovo tėvas. Nuo 2015 m. pavasario marčios elgesys pasikeitė: visada būdavo pavargusi, slėpėsi, kai kalbėjo telefonu, be priežasties pas juos palikdavo vaikus. Kiti žmonės matė ją svetimuose automobiliuose. Jis apie tai su sūnumi nekalbėjo. Jo nuomone sūnaus smurtavimas buvo išprovokuotas, jis pats sūnaus elgesyje agresijos nepastebėjo. Po to, kai šalys susitarė gyventi atskirai, marti atvyko į jų namus su G pasiimti vaikų. Marti nepakankamai rūpinasi šeima, K mokykliniai reikmenys nesudėti, apatiniai drabužiai nešvarūs. Jo nuomone šalių šeimoje krizė prasidėjo po to, kai marti išėjo į darbą. Stalą su kėdėmis jis padovanojo sūnui. Iki santuokos jis taip pat padovanojo sūnui automobilį. Dviaukštė lova yra šeimos baldas, nes čiužiniai yra brangūs. Sąskaitose faktūrose nurodytos baldų kainos yra realios. Du dviračius po 200 Eur sūnus pirko už jo pinigus, jie yra šeimos nuosavybė.

Liudytoja R. P. teismo posėdyje parodė, kad ji yra atsakovo mama. Marčios elgesys pasikeitė 2015 m. pavasarį. Nuolatos pavargusi, suirzusi, nebendraujanti. Kartą paliko vaikus ir be priežasties išvyko. Vėliau paaiškėjo, kad marti bendrauja su A. Ji apie tai sužinojo iš anūkų ir ieškovės kaimynų. Ji taip pat matė, kai ieškovė atvažiavo pas juos su A. pasiimti vaikų. Nuo rugsėjo 1 d. K į mokyklą vežioja kažkoks svetimas žmogus. Mano kad tai, ką jie pirko ir dovanojo sūnui, yra nedalintinas turtas: skalbimo mašina, minkštas kampas, virtuvės stalas ir 4 kėdės, kompiuteris ASUS. Iki santuokos padovanojo automobilį. Dviem dviračiais buvo leista naudotis.

Šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatoma, kad atsakovas R. P. ir ieškovė I. Z. (P) susituokė 2008 m. sausio 26 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 17 (santuokos liudijimas AA Nr. 217575; I t., b. l. 12). Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. P., o (duomenys neskelbtini). gimė sūnus K. P., kurie yra nepilnamečiai (I t., b. l. 14, 15). Abiejų šalių paaiškinimu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2015 m. liepos 5 d, šiuo metu santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis reiškė nepagarbą jos atžvilgiu, paskutiniu metu vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą jos atžvilgiu, tokiu nepagarbiu elgesiu rodydamas netinkamą pavyzdį ir savo mažamečiams vaikams. Ieškovės nuomone atsakovas netinkamai rūpinosi šeima, dažnai keitė darbus, nebūdavo namuose, piktnaudžiavo alkoholiu. Kaip nurodė ieškovė, paskutinio konflikto, įvykusio 2015 m. liepos 5 d. tarp jos ir atsakovo metu, atsakovas prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl ko jo atžvilgiu Jonavos rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2015 m. spalio 21 d. nutarimu buvo nutrauktas šalims susitaikius. Ieškovės paaiškinimu, nors su sutuoktiniu ji tuo metu susitaikė, atsakovo elgesys jos atžvilgiu nepasikeitė ir ji suprato, kad bendras jų gyvenimas toliau neįmanomas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės, nes tokį jo elgesį išprovokavo pati ieškovė būdama neištikima jam. Atsakovas paaiškino, kad po to, kai ieškovė, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms pradėjo dirbti, pasikeitė jos elgesys jo atžvilgiu, ji jau nebuvo rūpestinga žmona, kiti žmonės ir draugai jam sakydavo, kad dažnai matydavo ieškovę su svetimais vyrais bendraujančią jų automobiliuose, be to pats ieškovas po to, kai jie nustojo kartu gyventi su ieškove (po 2015-07-05), atvykęs į namus rado juose svetimą vyrą A. G.. Jam taip pat žinoma, kad jo mažametį sūnų 2014 m. rugsėjo mėnesį atvykdavo pasiimti iš mokyklos kažkoks svetimas vyras. Visos šios aplinkybės, atsakovo nuomone, daro pagrindą manyti, kad ieškovė jam dar iki konflikto buvo neištikima, todėl santykiai šeimoje pablogėjo ir santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.). Sutuoktiniai privalo vienas kitą gerbti, bei vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ir šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CPK 3.60 str. 3 d.).

Šioje byloje šalių paaiškinimais, liudytojų A. Z., N. R. P., N. K., A. P. ir R. P. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad iki 2015 m. pradžios šalių santykiai iš esmės buvo geri, jų tarpusavio konfliktai draugų ar artimųjų tarpe nebuvo pastebėti. Ieškovės paaiškinimu atsakovas 2015 m. liepos 5 d. prieš ją pavartojo fizinį smurtą, dėl ko atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojo byloje Nr. 01-1-37565-15. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas R. P. buvo įtariamas tuo, kad 2015-07-05 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare sutuoktine I. P. metu, savo veiksmais jis sukėlė I. P. fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie veiksmai užtraukią baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Atsakovas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padarytos veikos. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro 2015 m. spalio 21 d. nutarimu (I t., b. l. 74-76) šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir R. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes kaltininkas R. P. ir nukentėjusioji I. P. susitaikė. Ieškovės paaiškinimu ji nenorėjo, kad jos vaikų tėvas būtų nubaustas už nusikaltimą, atsakovas jos atsiprašė ir ji jam atleido. Nors sutuoktiniai po konflikto susitaikė, kaip nurodė ieškovė, atsakovo elgesys jos atžvilgiu nepasikeitė, ką patvirtina ir ieškovės 2015 m. spalio 22 d. prašymas teismui (I t., b. l. 78), kuriame ji prašė nebetvirtinti jų susitaikymo protokolo, nes po susitaikymo atsakovas pradėjo jai skambinti ir grasinti. Be to jis nesilaikė teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su ieškove. Kaip matyti iš teismui pateikto 2015-10-02 ieškovės prašymo (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriui, ieškovė prašė neišleisti jos sūnaus K. P. iš mokyklos su kitais asmenimis ar vieno be motinos sutikimo (I t., b. l. 77). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (I t., b. l. 71) nurodyta, kad ieškovė buvo atvykusi į skyrių ir pranešė, kad atsakovas pasiėmė abu nepilnamečius vaikus su savimi ir atsisakė juos grąžinti, nors teismo nutartimi vaikų gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su jų motina.

Atsakovo R. P. paaiškinimu, jo agresyvus elgesys ieškovės atžvilgiu buvo išprovokuotas pačios ieškovės, nes ji jam buvo neištikima. Nors pati ieškovė nepatvirtino jos neištikimybės fakto, bei byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, tačiau liudytojos N. K. parodymu nustatyta, kad jų draugiški santykiai su ieškove nutrūko po to, kai liudytoja sužinojo, jog ieškovė yra neištikima savo sutuoktiniui su liudytojos esamu sutuoktiniu ir jų santykiai truko apie 5-6 metus. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad po konflikto, kilusio 2005-07-05, jis grįžęs į namus, juose rado kitą vyrą A. G., su kuriuo jo sutuoktinė buvo neištikima. Liudytojai A. P. ir R. P. taip pat parodė, kad jų marčios (ieškovės) elgesys pasikeitė 2015 m. pradžioje, ji nustojo bendrauti, tapo irzli jų atžvilgiu, o po to iš anūkų (šalių vaikų) jie sužinojo, kad namuose dažnai lankosi kitas svetimas vyras vardu „A“, kuris buvo atvykęs su ieškove į liudytojų namus pasiimti vaikų bei pats dažnai nuvykdavo į mokyklą pasiimti vyresniojo šalių sūnaus K. P.. Nors ieškovė teismo posėdyje nepatvirtino šias liudytojų ir atsakovo nurodytas aplinkybes, tačiau ir nepaneigė jų, todėl įvertinus tai, kad nėra nustatyti prieštaravimai ar akivaizdūs neatitikimai tarp ieškovo nurodytų aplinkybių ir liudytojų parodymų, teismas daro išvadą, kad toks ieškovės elgesys taip pat turėjo įtakos tiek atsakovo vėlesniems veiksmams panaudojant fizinį smurtą jos atžvilgiu, tiek šalių santykių pablogėjimui ir santuokos iširimui.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito negerbė, nerėmė moraliai. Be to byloje yra pateikti akivaizdūs įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas R. P. smurtavo atsakovės atžvilgiu ir toks elgesys negali būti pateisinamas net ir ieškovės neištikimybės atveju. Kita vertus atsakovė taip pat nebuvo ištikima savo sutuoktiniui ir tokiu savo elgesiu nerodė jam reikiamos pagarbos bei nebuvo jam lojali, o savo elgesiu ji supriešino savo asmeninius interesus su kito sutuoktinio ir šeimos interesais. Nors atsakovas savo priešieškinyje prašė nustatyti terminą šalims susitaikyti, tačiau nagrinėjant bylą teisme šio prašymo atsisakė, nurodydamas, kad nebemato galimybių toliau su ieškove gyventi. Šiuo atveju abu sutuoktiniai nemato galimybių tęsti santuokinio gyvenimo ir reiškia vienas kitam emocinio pobūdžio kaltinimus, kurių dalis neįrodomi objektyviais įrodymais ar dokumentais, todėl teismas konstatuoja, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina (CK 3.27, 3.28 straipsniai, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys, 3.61 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo.

Šalims gyvenant santuokoje gimė du vaikai K. P. gim. (Duomenys neskelbtini), ir K. P. gim. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 14, 15), kurie yra nepilnamečiai. Šioje byloje tarp šalių iš esmės neliko ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Šalys susitarė, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina ieškove I. P.. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių nepilnamečius vaikus auk­lė­ja, juos iš­lai­ko ir pri­žiū­ri ieškovė, į tai, kad mažamečių vaikų santykiai su motina yra glaudesni ir artimesni, negu su ieškovu, į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovės gyvenamoji vieta nekinta, t. y. vaikų įprastinė gyvenamoji vieta ir gyvenimo sąlygos nepasikeis, atsižvelgiant į šalių susitarimą, nepilnamečių K. P. gim. (duomenys neskelbtini), ir K. P. gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatytina su jų motina I. P..

Atsakovė savo patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienam vaikui iki 2016-01-01, o nuo 2016-01-01 po 170 Eur kiekvienam vaikui iki pilnametystės ir materialinio išlaikymo įsiskolinimą po 145 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.

LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio (kuris šiuo metu yra 350 Eur) išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra dirbantys asmenys ir gauna su darbo santykiais susijusias pastovias pajamas. VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. P. dirba Akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jos vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis 400-428 Eur (priskaičiuojama suma). Ji su nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės močiutei N. R. P. (I t., b. l. 18). Registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi (I t., b. l. 20, 22), kitų išlaikytinių taip pat nėra.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. P. iki 2016-02-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis priskaitomas darbo užmokestis buvo apie 493 Eur. Nuo 2016-03-01 atsakovas dirba kitoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apie darbovietės pakeitimą ir numatomą pagal darbo sutartį gauti darbo užmokestį, atsakovas teismo neinformavo. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, atsakovas yra laikytinas darbingu, neturinčiu specialiųjų poreikių asmeniu. Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (I t., b. 21,95). Duomenų apie tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių byloje nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas šiems dviem kriterijams ir užtikrinti vaikui būtinas vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystimuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008).

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Kaip jau minėta, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius paskaičiavimus. Ieškovė teismui pateikė paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad abejiems vaikams per mėnesį būtina nuo 603 iki 705 Eur jų išlaikymui (I t., b. l. 152, 153). Ieškovės nurodytas vieno vaiko poreikių dydis iš esmės neviršija nustatyto optimalaus kriterijaus – vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 350 Eur, specialūs poreikiai šiuo atveju nenustatyti. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaikų poreikiams paskaičiavimai yra realūs, tačiau konkrečiu atveju objektyviai neatitinka šalių turtinės padėties ir jų gaunamų pajamų. Atsižvelgiant į abiejų šalių gaunamas pajamas, į tai, kad nė vienas iš jų neturi registruotino turto, bei į tai, kad abu sutuoktiniai yra darbingi ir sveiki, bei neturi kitų išlaikytinių, teismas daro išvadą, kad abi šalys privalo teikti materialinį išlaikymą vaikams lygiomis dalimis, kiekviena po 50 proc.

Remiantis CK 3.200 str. išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Byloje ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas išvyko iš namų ir paliko šeimą 2015 m. liepos 5 d. Nuo šios dienos iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovas vaikų išlaikymui buvo sumokėjęs tik 55 Eur. Ieškovės prašymu teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas vaikams po 80 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad laikotarpiu nuo 2015-09-25 iki 2016-04-14 buvo užtikrintas 80 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, remiantis CK 3.200 str., iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dvejiems nepilnamečiams vaikams: už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. - po 110 Eur kas mėnesį atskaičius sumokėtą 55 Eur sumą ( viso 238,33 Eur), už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. – po 30 Eur (išeliminavus priteisto laikino išlaikymo dydį) (iš viso 200 Eur), t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. priteistina iš viso 438,33 Eur įsiskolinimo.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. R. P. bendrauja su sūnumis K ir K. P. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos motinai I. P. dalyvaujant penktadienį 17 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą savaitgalio sekmadienį 17- 18 val. Šalių susitarimu ši tvarka gali būti keičiama, atsižvelgiant į R. P. darbo grafiką ar kitas svarbias aplinkybes. Apie tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių norėtų laikinai keisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, R. P. informuoja I. P. savaitės pradžioje;

2. R. P. kasmetinių atostogų metu jis pasiima sūnus K ir K. P. iš jų gyvenamosios vietos motinai I. P. dalyvaujant, ne ilgesniam kaip dvidešimt dienų laikotarpiui. Apie bendravimo laiką atostogų metu R. P. informuoja I. P. prieš dvi savaites.

3. Tėvo dieną ir R. P. gimimo dieną sūnūs K ir K galės praleisti su tėvu.

4. Per šventes - Kūčias, Kalėdas ir Velykas - poriniais metais pirmas švenčių dienas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tėvas R. P., o antrąsias - motina I. P.. Neporiniais metais pirmąsias švenčių dienas sūnūs praleis su motina, o antrąsias - su tėvu.

Atsakovas R. P. savo patikslintame ieškinyje nepasisakė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, o teismo posėdyje paaiškino, kad norėtų lankstesnio bendravimo savaitgaliais ir praleisti su vaikais kas antras atostogas. Konkrečių prieštaravimų ar nesutikimo motyvų su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka atsakovas nenurodė ir nepaaiškino. Ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra objektyvi, nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, todėl nesant esminių atsakovo prieštaravimų ji yra patvirtinta.

Atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų teises, numatytas LR Konstitucijos 21 ir 22 straipsniuose, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 10, 23 ir 24 straipsniuose, bei Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos 12 ir 13 straipsniuose, kuriuose yra garantuojama vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais bei teisė į asmeninį gyvenimą, šalims yra išaiškintina, kad teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į vaikų interesus, jų norus ir negali būti panaudota prieš vaikų valią.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (I t., b. l. 20-22, 95) yra nustatyta, kad santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai P registruotino dalintino bendro sutuoktinių turto neturi. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl namų apyvokos daiktų ir baldų padalijimo.

Ieškovė, remdamasi tuo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, prašo dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai didesnę 60 proc. turto dalį, o atsakovui 40 proc. Ieškovės prašymas šioje dalyje yra netenkintinas, nes byloje nėra nustatytos svarbios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima taikyti LR CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad jau sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, buvo nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, be to nutraukiant santuoką nėra bendro registruotino nekilnojamojo turto (gyvenamojo būsto), kurio padalijimo klausimas šiuo atveju galimai būtų aktualus, yra dalijami tik namų apyvokos daiktai ir baldai. Be to atsakovė, atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus, prašo į dalintiną turtą neįtraukti vaikų asmeninių daiktų, todėl lieka padalinti tik daiktus, kuriais naudojosi patys sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka yra nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad ieškovė nenurodė kitų svarbių aplinkybių, ieškovės prašymas šioje dalyje netenkintinas ir abiejų šalių bendras santuokoje įgytas turtas yra dalintinas lygiomis dalimis.

Ieškovė prašo nedalytinu santuokoje užgyventu turtu, kaip skirtu nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, pripažinti: dviaukštę vaikų lovą su Dormeo čiužiniais, komodą, televizorių „Curtis“ ir akvariumą su žuvytėmis. Į nedalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.120 str. 1 d.). Šiuo atveju atsakovas nesutinka, kad į nedalytiną turtą būtų įtraukta vaikų dviaukštė lova su Dormeo čiužiniais, nes jo paaiškinimu Dormeo čiužiniai yra brangūs ir tikslinga šį baldą su čiužiniais paskirti atsakovui, kad vaikai atvykę pas jį savaitgaliais, turėtų kur miegoti. Tačiau atsakovas negalėjo paaiškinti, kur vaikai turėtų miegoti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tokie atsakovo argumentai laikytini nelogiškais bei neprotingais, todėl yra atmestini ir atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su ieškove, vaikų naudojamas baldas – dviaukštė lova su Dormeo čiužiniais yra laikytina nedalintinu turtu. Dėl kitų daiktų atsakovas teismo posėdyje prieštaravimų nepareiškė, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir nedalytinais daiktais laikytini: dviaukštė vaikų lova su Dormeo čiužiniais, komoda, televizorius „Curtis“ ir akvariumas su žuvytėmis. Šie daiktai perduotini I. P., su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neišieškant kompensacijos.

Atsakovas prašo į nedalytiną turtą įtraukti daiktus, kuriuos jis laiko jo asmeniniais dovanotais daiktais: virtuvės stalą ir 4 kėdes (120 Eur), skalbimo mašiną Samsung (230 Eur), kompiuterį ASUS (800 Eur), dviratį Merida (200 Eur), dviratį Merida (200 Eur), peilių rinkinį Delimano su laikikliu (100 Eur M. V. dovana), namų kino sistemą VIDO (250 Eur; įgyta asmeninėmis lėšomis iki santuokos sudarymo). Ieškovė sutinka, kad asmeninai atsakovo daiktai yra namų kino sistema VIDO, kuri buvo įgyta atsakovo iki jų santuokos sudarymo, ir skalbimo mašina Samsung, kurią atsakovui jo gimimo dienos proga padovanojo tėvai. Dėl kitų daiktų pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe ieškovė nesutinka, nes šie daiktai buvo įgyti už bendras sutuoktinių lėšas arba buvo padovanoti šeimai, tačiau ne atsakovui asmeniškai. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad jo nurodyti daiktai (išskyrus skalbimo mašiną ir namų kino sistemą) buvo padovanoti jam asmeniškai. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (2008-02-22 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KT780222NMPA: I t., b. l. 99) patvirtina, kad būtent ieškovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį su UAB „SNORO lizingas“ dėl kompiuterio ASUS X50N įsigijimo išperkamosios nuomos būdu. Įrodymų, patvirtinančių, kad periodines įmokas mokėjo atsakovas ar jo tėvai atsakovas teismui nepateikė. Liudytojų A ir R. P. parodymai, kad šiuos daiktus jie padovanojo sūnui, yra vertintini kritiškai, nes šie liudytojai yra atsakovo tėvai, todėl nesant kitų papildomų įrodymų, patvirtinančių dovanojimo faktą, minėti daiktai (išskyrus skalbimo mašiną ir namų kino sistemą) nelaikytini atsakovo asmeniniais daiktais.

Ieškovės paaiškinimu bei byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad šalims kartu jau nebegyvenant jų santuokos pabaigoje atsakovas 2015 m. rugpjūčio 9 d. pardavė transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iš valstybinio registro buvo išregistruota 2015-08-15 (I t., b. l. 95, 98). Pardavimo kaina – 1 000 Eur. Atsakovo argumentai, kad ši transporto priemonė buvo jo asmeninė nuosavybė ir kad ieškovė žinojo apie šios transporto priemonės pardavimą laikytini nepagrįstais, nes nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl ši transporto priemonė yra laikytina bendra sutuoktinių nuosavybe, nes ji buvo įgyta santuokoje (buvo įregistruota atsakovo vardu 2014-06-07; I t., b. l. 23). Ieškovė, pateikdama teismui pradinį ieškinį (2015-09-23) nežinojo, kad transporto priemonė yra parduota, nes kartu su ieškiniu ji buvo pateikusi VĮ „Regitra“2015-07-23 pažymą, patvirtinančią, kad pažymos išdavimo metu transporto priemonė dar buvo registruota atsakovo vardu ir pradiniame ieškinyje ieškovė reiškė reikalavimą padalyti šį daiktą kaip santuokoje įgytą bendrą turtą. Ieškovės paaiškinimu automobilio pardavimo metu jie su atsakovu kartu nebegyveno, buvo konflikte ir pinigų, gautų už parduotą automobilį, ji nematė. Atsakovas teismui negalėjo aiškiai nurodyti, kur buvo panaudotos lėšos, gautos už parduotą automobilį, todėl labiau tikėtina, jog gauti už automobilį pinigai (1 000 Eur) buvo panaudoti ne šeimos reikmėms, o asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai sumažino turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, vertę, todėl šiuo atveju teismas tenkina ieškovės prašymą taikyti LR CK 3.123 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atsakovui priteistino bendro turto dalis yra mažintina prarasto turto verte – 1 000 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas nuslėpė nuo šeimos tas lėšas, kurias jis gavo už parduotą automobilį (1 000 Eur), o ne tas lėšas, kurias jis galimai galėjo gauti pagal ieškovės nurodytą daikto vertę (1 500 Eur). Įrodymų, kad atsakovas už parduotą automobilį iš šio automobilio įgijėjo gavo daugiau nė 1 000 Eur, ieškovė teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Tarp šalių nėra ginčo dėl įsipareigojimų kreditoriui UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C411559589 vykdymo. Likę neįvykdyti įsipareigojimai – 306,86 Eur ( I t., b. l. 24). Ieškovė įsipareigoja po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriaus atžvilgiu, o iš atsakovo prašo priteisti neįvykdytos prievolės sumos dalį, tenkančią atsakovui. Atsakovas savo priešieškinyje taip pat nurodė, kad iš jo ieškovės naudai turėtų būti priteista neįvykdytos prievolės kreditoriui ½ dalis – 153,43 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovui tenkančio turto dalis yra mažintina taip pat ir 153,43 Eur suma.

2) atsakovui R. P. priteistina: prieškambario sekcija (arba koridoriaus spinta; 230 Eur), garų stotelė „Bosch“ (350 Eur), patalynės komplektas „Vilna" (150 Eur); televizorius „Vido" (150 Eur), tepalinis šildytuvas (40 Eur); virtuvės stalas ir 4 kėdes (120 Eur), minkštas kampas (320 Eur), du dviračiai „Merida" po 200 Eur (400 Eur), kompiuteris „MSI" (400 Eur), iš viso daiktų už 2 160 Eur.

Atsižvelgiant į šalių susitarimą, prievolė UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C411559589 ( I t., b. l. 24) po santuokos nutraukimo yra laikytina ieškovės I. P. asmenine prievole.