Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Pareiškėjas tiesioginio vadovo paragintas sutiko sudalyvauti turnyre, skirto Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ 30-osioms vardo metinėms paminėti. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2022 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-170 „Dėl dalyvavimo karinės kovinės savigynos čempionate“ (toliau – Įsakymas) pareiškėjui sudarytos sąlygos dalyvauti karinės kovinės savigynos turnyre 2022 m. kovo 31 d. Algirdo bataliono sporto salėje.

2.2. Pareiškėjas 2022 m. kovo 31 d. dalyvavo turnyre ir apie 13.00 val. įžengęs į ringą, apie 30 sekundžių prasidėjus varžyboms, pajuto stiprų skausmą kairėje kojoje ir negalėjo toliau dalyvauti varžybose. Dėl patirtos traumos (duomenys neskelbtini) liko nedarbingas, negalėjo toliau tęsti tarnybos ir 2022 m. liepos 4 d., atlikęs nuolatinę privalomą pradinę karo tarnybą, buvo išleistas į atsargą.

2.3. Dėl turnyro metu patirtos traumos, Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės 2022 m. lapkričio 28 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 2966 (toliau – Ekspertinio nutarimo pažyma) nustatyta, kad pareiškėjas pripažintas netinkamu pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir Sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), 1 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę, o sveikatos sutrikimo laipsnis priskiriamas apie apysunkių. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu nustatytas 80 proc. darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su kojos kelio trauma, susiejimo su tarnybinių pareigų vykdymu, tačiau Komisija Sprendimu prašymo netenkino.

2.4. Pareiškėjas pripažįsta ir neginčija, kad nebuvo prievarta siunčiamas ir nevykdė jokio privalomo įsakymo dalyvauti turnyre, tačiau suvokė, jog turėdamas nemažą patirtį šioje sporto šakoje, turi pareigą sudalyvauti brigados vado surengtame turnyre. Atsisakymą dalyvauti turnyre pareiškėjas suvokė kaip didelę nepagarbą brigados vadui, nes taip pasielgus ir kitiems kariams, turintiems patirties koviniame sporte, turnyras neįvyktų ir iškelta puiki idėja liktų neįgyvendinta. Visa tai neatsiejamai susiję su tuo metu pareiškėjo turimu kario statusu ir jam pavestomis funkcijomis.

2.5. Sutikus dalyvauti turnyre, priimtas Įsakymas, kuriuo be pavedimo kuopų vadams sudaryti sąlygas pareiškėjui sudalyvauti turnyre, buvo nurodytas ir pavedimas pareiškėją pasirašytinai instruktuoti dėl saugaus elgesio taisyklių, pareiškėjas 2022 m. kovo 28 d. įpareigotas atlikti sveikatos patikrinimą nurodytoje vietoje. Tai pagrindžia, kad pareiškėjui sutikus dalyvauti turnyre buvo priimti privalomi nurodymai ir šis procesas buvo kontroliuojamas kariuomenės.

2.6. Pareiškėjui turnyre patyrus traumą, šis įvykis buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe bei buvo atliktas šio įvykio tyrimas. Nelaimingo atsitikimo darbe 2022 m. balandžio 26 d. akte Nr. 23 (toliau – Aktas) nustatyta, kad pareiškėjas vykdydamas Įsakymą dalyvavo turnyre; smūgiavo priešininkui ir pajuto stiprų kairio kelio skausmą; po kovos pareiškėjas kreipėsi į paramediką ir buvo palydėtas į Ruklos PKSPC apžiūrai; po gydytojo apžiūros ir atliktų tyrimų buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Aktas nebuvo skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Komisija priimdama Sprendimą, nevertino Akte nustatytų aplinkybių ir tai nulėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamos bylos dalykas – ar pagrįstai Komisija Sprendimu nepripažino, kad pareiškėjo turnyro metu patirti sveikatos sutrikimai buvo vykdomų tarnybos pareigų pasekmė.

5. Byloje nustatyta, kad Įsakymu Nr. PNP-60 pareiškėjui, nuo 2021 m. spalio 4 d. pašauktam į nuolatinę privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų batalione, suteiktas jaunesniojo eilinio karinis laipsnis ir pareiškėjas paskirtas eiti remontininko pareigas.

6. Įsakymu pareiškėjui sudarytos sąlygos dalyvauti turnyre, skirto Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ 30-osioms vardo metinėms paminėti, be kita ko, įsakyta fizinio rengimo specialistui instruktuoti karius pasirašytinai dėl saugaus elgesio taisyklių atrankos metu ir 2022 m. kovo 28 d. atlikti sveikatos patikrinimą Jonavos mieste UAB „Linermeda“. Įsakymu paskirtas komandos vadovas – Štabo kuopos apsaugos būrio vado pavaduotojas vyr. srž. J. B. ir nurodyta, kad Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui apmokėti vairuotojų sveikatos medicininio patikrinimo išlaidas.

7. Aktas surašytas atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą (pradėtas 2022 m. balandžio 8 d., baigtas 2022 m. balandžio 26 d.), kuriuo nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 31 d. vykdydamas Įsakymą dalyvavo turnyre, smūgiavo priešininkui ir pajuto stiprų kairio kelio skausmą, kreipėsi į paramediką ir buvo palydėtas į Ruklos PKSPC apžiūrai, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėjas pripažintas netinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę, sveikatos sutrikimo laipsnis priskiriamas apie apysunkių (Ekspertinio nutarimo pažyma, galiojanti iki 2023 m. lapkričio 28 d.).

9. Pareiškėjas Komisijai pateikė 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybiniu pareigų vykdymu. Komisijos Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad Įsakymas vykdomas savanoriškumo principu, siekiant sudaryti sąlygas kariams dalyvauti turnyre, be to, Įsakymas turėtų būti vertinamas kaip organizacinio pobūdžio teisės aktas, kuriame įtvirtinta galimybė (leidimas) kariams nustatytu laiku nevykdyti tiesioginių tarnybos pareigų ir pagal savo pobūdį negali būti tapatinamas su įsakymais, kuriais kariams nustatomas privalomas elgesys, pvz., dalyvauti pratybose, mokymuose ir pan. ar pavedama vykdyti kitokią kario tarnybai būdingą veiklą (įskaitant ir kariui privalomą fizinį pasirengimą), kuomet kariui gali būti taikoma atsakomybė už tokių įsakymų ar nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Komisijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas aptariamą sveikatos sutrikimą patyrė vykdydamas kario tarnybos pareigas, t. y. vykdydamas privalomus vadų (viršininkų) įsakymus (nurodymus) arba vykdydamas teisės aktuose numatytą kario tarnybai būdingą specifinę veiklą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas traumą patyrė ne dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu Įstatymo 67 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo turnyro metu patirtas sveikatos sutrikimas buvojo vykdomų tarnybos pareigų pasekmė, atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimų ir tarnybos pareigų.

10. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 „Dėl Tarnybinio tyrimo komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 2.1 papunktyje nurodyta, kad Komisija nustato kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nuostatų 27 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, o šaulio – su šaulio tarnyba, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario ar šaulio vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo. Sprendimas, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, o šaulio – su šaulio tarnyba, Komisija priima, kai karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą nevykdydamas tarnybos pareigų (Nuostatų 28.8 papunktis). Priimdama sprendimą, Komisija vadovaujasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo nustatymo metu (Nuostatų 4 punktas).

11. Vertinimą, ar nelaimingas atsitikimas gali būti pripažįstamas susijęs su tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba, atlieka Komisija, kurios pagrindinis uždavinys – nustatyti priežastinį ryšį tarp kario sveikatos sutrikimo ir jo tarnybinių pareigų vykdymo ar tarnybos. Komisija turi atlikti išsamų vertinimą dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu, nustatyti, ar įvykio metu kariui nebuvo paskirtos kokios nors tarnybinės užduotys ir vadovaudamasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo nustatymo metu, priimti teisėtą ir objektyvų sprendimą. Komisija, spręsdama jai pavestą uždavinį, visų pirma, turi nustatyti, ar karys, kuris patyrė sveikatos sutrikimą vykdė pareigas, apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, ir tik tada spręsti dėl priežastinio ryšio, susijusio su atitinkama teisiškai reikšminga faktine aplinkybe (sveikatos problemos).

12. Priežastinis ryšys suprantamas kaip kelių reiškinių (veiksnių) tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys yra pagrindas atsirasti kitam (pasekmė), todėl Komisija turi įvertinti ar tam tikri su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba susiję veiksniai egzistavo ir ar šie veiksniai galėjo sukelti sveikatos sutrikimą. Be to, priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario tarnyba gali būti nustatomas, kai karys patyrė sveikatos sutrikimą dėl pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų ar vadų nurodymų vykdymo.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Įsakymu Nr. PNP-60 suteiktas jaunesniojo eilinio karinis laipsnis ir paskirtas eiti remontininko pareigas. Iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2022 m. kovo 31 d. pareiškėjo dienotvarkėje (VMPM Tiesioginės paramos kuopos karinio rengimo savaitės tvarkaraštis nuo 2022 m. kovo 28 m. iki balandžio 3 d., TST-25), laiku nuo 13.00 val. iki 14.00 val., t. y. laiku, kai pareiškėjas dalyvavo turnyre, nurodytas kuopos kovinio rengimo planavimo pasitarimas. Įsakymu pareiškėjui sudarytos sąlygos (leista) dalyvauti turnyre, t. y. Įsakymu buvo pakeista pareiškėjo 2022 m. kovo 31 d. dienotvarkė.

14. Nors Komisija Sprendime pažymėjo, kad Įsakymas turėtų būti vertinamas kaip organizacinio pobūdžio teisės aktas, kuriame įtvirtinta galimybė (leidimas) kariams nustatytu laiku nevykdyti tiesioginių tarnybos pareigų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tiek Įsakymas, tiek ir VMPM Tiesioginės paramos kuopos karinio rengimo savaitės tvarkaraštis TST-25 (nuo 2022 m. kovo 28 m. iki balandžio 3 d.), pareiškėjui buvo privalomojo pobūdžio ir nustatė tam tikras pareigas tarnybos metu.

15. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad karys privalo laikytis karių etikos kodekso reikalavimų. Lietuvos karių etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561 „Dėl Lietuvos karių etikos kodekso patvirtinimo“, 6.2 papunktyje nurodyta, kad karys, atlikdamas savo pareigas, privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vado (viršininko) bei kitų vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus ir pavedimus.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymo turinį karių pavaldumo ir tarpusavio santykių specifikos kontekste, konstatuoja, kad Įsakymas pareiškėjui buvo privalomas, t. y. pareiškėjas, vykdydamas Įsakymą dalyvavo turnyre, todėl Sprendime nurodytas argumentas, kad pareiškėjas sveikatos sutrikimą patyrė ne dėl vykdomų tarnybos pareigų, t. y. ne dėl vadų privalomų nurodymų vykdymo, nepagrindžia, kad pareiškėjo vykdomos funkcijos nebuvo vienas iš veiksnių, nulėmusių pareiškėjo sveikatos sutrikimą.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti karo tarnybos, inter alia (be kita ko) profesinės karo tarnybos, paskirtis užtikrinti pasirengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ir jos gynimą suponuoja tam tikrus specifinius jos ypatumus, kaip antai: būtinumą nuolat palaikyti kovinę parengtį ir su tuo susijusį ypatingą tarnybos atlikimo režimą (inter alia (be kita ko) karo tarnybos laiko, jos nepertraukiamumo ir mobilumo ypatumus, griežto hierarchinio pavaldumo karių tarpusavio santykius, karių laipsnių sistemą, drausminės atsakomybės specifiką); ypatingą karių teisinį statusą, apimantį specifinius jų įgaliojimus (inter alia (be kita ko) susijusius su karinės jėgos naudojimu), specifinius kariams šioje tarnyboje keliamus reikalavimus (inter alia (be kita ko) susijusius su jų lojalumu Lietuvos valstybei, amžiumi, sveikatos būkle, taip pat išsilavinimu, fiziniu pasirengimu, moralinėmis savybėmis ir pan.), tam tikrus jiems taikomus apribojimus ir draudimus, taip pat specialias socialines ir kitas garantijas; specialų teisinį reguliavimą teisės aktais (statutais), kuriais nustatoma karo tarnybos atlikimo tvarka ir sąlygos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. KT29-N18/2015).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu Komisija išsamaus vertinimo dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba neatliko tik nurodė, kad turnyro metu kariui nebuvo paskirtos kokios nors tarnybinės užduotys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjas reikalauja Komisiją įpareigoti atlikti konkretų veiksmą, tačiau įvertinus tai, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją (žr. 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018; kt.), todėl Komisija įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybinių pareigų vykdymo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu.

19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

20. Patenkinus pareiškėjo skundą, sprendžiamas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjas teismo prašo iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teismui pateikė 2023 m. kovo 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2023-0011, pagal kurią pareiškėjas patyrė 300 Eur išlaidų už skundo parengimą teismui bei 2023 m. kovo 31 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (mokėjimo nurodymą).

21. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. TS-4.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. B. 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybinių pareigų vykdymu.

Priteisti pareiškėjui K. B. iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.