- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-599-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „BTA draudimas“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. D. ir atsakovės I. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei I. Š. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo – UAB „BTA draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. D. 2008-05-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės I. Š. 2013,96 Lt turtinei ir 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2500 Lt plastinei chirurginei operacijai apmokėti. Nurodė, kad 2007-08-06 įvykusios autoavarijos metu atsakovės automobilis susidūrė su kitu automobiliu ir, skriedamas oru, kliudė ieškovę, ją sužalodamas. Ieškovei lūžo dubens kaulai, kairys žastikaulis, nosies kaulai. Jai buvo padarytos kairio žasto ir dilbio plėštos žaizdos, nugaros trečio laipsnio nudegimas. Jai buvo atlikta kairio žastikaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais, o taip pat odos persodinimo operacija. Po nudegimo ieškovei susiformavo koloidinis randas, kurio pašalinimui reikia plastinės chirurginės operacijos. Gydymo ir reabilitacijos metu ieškovė patyrė viso 4006,27 Lt nuostolių, kurių dalį (1992,31 Lt) atlygino BTA draudimas. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti likusią dalį – 2013,96 Lt patirtos žalos bei 2500 Lt būsimai plastinei chirurginei operacijai apmokėti. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą. Sveikatos sužalojimai labai pakenkė ieškovės profesinei veiklai, nes dėl ilgai užtrukusio gydymo, ji prarado kvalifikaciją, jaučia fizinius nepatogumus. Atsakovė teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta.
Atsakovė I. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pripažino savo kaltę dėl autoįvykio ir prisiėmė atsakomybę dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, tačiau nesutiko dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Neaišku, ar byloje esančiuose kvituose nurodytos prekės, medikamentai buvo būtini ieškovės patirtų sužalojimų gydymui. Byloje nėra įrodymų dėl būtinumo atlikti plastinę operaciją. BTA draudimo išmokėta 1992,31 Lt suma pilnai atlygino ieškovės patirtą turtinę žalą. Kadangi atsakovė savo kaltę dėl eismo įvykiu ieškovei padarytos žalos yra pripažinusi, todėl šios aplinkybės laikytinos, kaip mažinančios ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį.
Tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei atlyginta 1992,31 Lt turtinės bei 1726,40 Lt neturtinės žalos. Draudimas pilnutinai atlygino 910,46 Lt patirtų transporto išlaidų, dalį gydymo (782,02 Lt) bei pagerinto maitinimo išlaidų (299,83 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei D. D. iš atsakovės I. Š. 482,35 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos bei 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovei draudimo bendrovė atlygino išlaidas vaistams, gydymui, susijusias su patirtais autoįvykio metu sužalojimais, sveikatai bei dalį maisto produktų, priskiriamų sveikai mitybai. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovei pagerintas maitinimas buvo paskirtas medikų. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prašo priteisti 2500 Lt plastinei operacijai atlikti, konstatavo, jog ieškovė šių išlaidų nepatyrė ir šį reikalavimą atmetė. Teismas, nustatydamas moralinės žalos dydį ir atsižvelgęs į sužalojimo pasekmes ieškovės sveikatai bei į tai, kad draudimo bendrovė dalį neturtinės žalos atlygino, konstatavo, jog atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu, ir moralinės žalos dydį nustatė vadovaudamasis protingumo, teisingumo kriterijumi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. D. prašo sprendimą dalyje dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos sumą padidinti iki 40000 Lt. Nurodo, kad nesutinka, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai, leidžiantys charakterizuoti sužalojimo pasekmes sveikatai. Sužalojimai buvo padaryti nusikalstamais veiksmais, išnagrinėtoje byloje buvo pateikti išsamūs duomenys apie padarytus sužalojimus, yra teismo medicinos specialisto išvada. Atsakovė nesilaikė Kelių eismo taisyklių, buvo ne kartą bausta administracine tvarka bei nagrinėjant bylą teisme, pateikė netikslius duomenis apie savo darbinę veiklą ir gaunamas pajamas. Iki autoįvykio ieškovė neturėjo jokių sveikatos problemų ir buvo visiškai sveika, tačiau dabar negali gyventi įprastu režimu, ilgai buvo nedarbinga, todėl priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka patirtų fizinių skausmų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo, protingumo ir teisingumo kriterijų.
Apeliaciniu skundu atsakovė I. Š. prašo sprendimą iš dalies pakeisti, neturtinės žalos dydį sumažinti iki 7000 Lt, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodo, kad teismas, nors ir sumažino reikalaujamos neturtinės žalos dydį, tačiau priteisdamas neturtinę žalą, netinkamai motyvavo priteistinos neturtinės žalos dydį, neanalizavo CK 6.250 straipsnyje nustatytų kriterijų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, žala padaryta dėl neatsargumo, patirti sužalojimai nepaliko sunkesnių pasekmių, nepakenkė ieškovės darbingumui, padaryta nedidelė turtinė žala, o dalį neturtinės žalos atlygino draudimas. Ieškovė nepateikė teismui jokių gydytojų išvadų ar pažymų, kad patirti sužalojimai pakenkė jos kvalifikacijai, taip pat nepateikė įrodymų dėl jos darbingumo sumažėjimo ar būtinybės atlikti dar kokias nors operacijas. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, patenkino ¼ ieškovės reikalavimų, todėl turėjo iš atsakovės priteisti ir ¼ ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau priteisė ¾ ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu teismas, priimdamas sprendimą, nesilaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi iš atsakovės priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė D. D. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o jos apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad visus savo nesutikimo motyvus su sprendimo motyvais išdėstė apeliaciniame skunde, nurodydama sužalojimo padarymo aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymą ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktus medicininius duomenis.
Atsakovė I. Š. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo sprendimą iš dalies pakeisti, neturtinės žalos dydį sumažinti iki 7000 Lt, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsisakyti priimti ieškovės papildomai pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų. Nurodo, kad ieškovė, patyrusi nesunkų sveikatos sutrikdymą, reikalauja tokio paties ar net didesnio neturtinės žalos atlyginimo, nei tuo atveju, kai asmeniui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir dėl to yra kilusios sunkios pasekmės, todėl ieškovė elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu ir siekia pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Teismas teisingai pripažino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį, tačiau nemotyvuotai neturtinę žalą įvertino 10000 Lt suma, kuri yra didesnė nei panašiose bylose priteistinas neturtinės žalos dydis. Atsisakyti priimti ieškovės pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų, kadangi jie nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, jog patirti sužalojimai turi ar turės neigiamos įtakos ieškovės profesinei veikla, kvalifikacijai, o patirti sužalojimai pakenkė jos darbingumui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovės apeliacinį skundą prašė atmesti; atsakovė ir jos atstovas – savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: trys išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 102, 103 ir vienas pateiktas teismo posėdžio metu), kvitas dėl advokato išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės D. D. ir atsakovės I. Š. apeliacinių skundų ribose – abi šalys skundžia teismo sprendimą tik neturtinės žalos priteisimo dalyje, atsakovė – dar ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus ir išklausiusi atvykusių į teismo posėdį asmenų kalbų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantės ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui, tame skaičiuje ir rašytinių, ir įvertinus jų visumą.
Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, patirtą neturtinę žalą įvertino 40000 Lt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, o būtent: pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas nagrinėjamoje byloje atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, juos išsamiai ištyrė.
Esminiai abejų apeliacinių skundų argumentai yra susiję su teismo ieškovei priteistos neturtinės žalos dydžiu: ieškovė tvirtina, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, atsakovė – kad per didelis. Tuo tarpu neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendė, kad pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, vykdant teisingumą šiuo atveju nagrinėjamoje byloje, sudarytų 10000 Lt ir, atsižvelgiant ir į tai, kad 500 EU neturtinei žalai atlyginti ieškovei jau sumokėjo tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“, medicininių dokumentų, kurie sudarytų galimybę charakterizuoti sužalojimo pasekmes sveikatai, ieškovė nepateikė, o atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu. Apeliantė - ieškovė mano, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas be pagrindo atsižvelgė į atsakovės I. Š. turtinę padėtį ir neatsižvelgė į tai, jog žala padaryta nusikalstama veika, neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, netinkamai vertino pasekmes, kurias sukėlė autoįvykio kaltininkė, taip pat ieškovės patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., kuriuos ji turėjo ištverti po autoįvykio. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia priešingai, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, žala padaryta dėl neatsargumo, patirti sužalojimai nepaliko sunkesnių pasekmių, nepakenkė ieškovės darbingumui, padaryta nedidelė turtinė žala, dalį neturtinės žalos atlygino draudimas, ieškovė nepateikė teismui jokių gydytojų išvadų ar pažymų, kad patirti sužalojimai pakenkė jos kvalifikacijai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta, kadangi neturtinės žalos, kaip bendrųjų nuostolių, dydį teismas nustatė pagal įstatymo nustatytus kriterijus. Tai atitinka teisines nuostatas. Neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas. Jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Tokia nuostata išdėstyta teisės moksle, Lietuvos teisės doktrinoje (pvz. Mikelėnienė D., Mikelėnas V. Neturtinės žalos kompensavimas // Justitia. 1998, Nr.2-3, Civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė 1 tomas. Vilnius, 2003, p. 344-345), taip pat teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr.1 20 p., juo aprobuotos apžvalgos skirsnyje ,,Civilinės atsakomybės klausimai. Žala” (Teismų praktika Nr.9, p. 102-107) ir kt.).
Atsakovės I. Š. kaltė dėl ieškovės sveikatai padaryto sužalojimo yra įrodyta Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (b.l. 26-28) ir asmens (atsakovės) nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų), iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 3 p.). Pati atsakovė savo kaltės ir atsakomybės neneigia, ginčija tik atlygintinos žalos dydį. Byloje esantys ir naujai prijungti medicininiai dokumentai (b.l. 80, 81, 102-103) neginčijamai tvirtina, kad ieškovei buvo padaryta kairio žasto ir dilbio plėštos žaizdos, nugaros trečio laipsnio nudegimas. Jai buvo atlikta kairio žastikaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais, o taip pat odos persodinimo operacija. Tačiau minimi įrodymai nepatvirtina ieškovės teiginių, kad patirti sužalojimai turi ar turės neigiamos įtakos jos profesinei veiklai, kvalifikacijai, kad padaryti sužalojimai žymiai pakenkė ieškovės darbingumui. Kaip tvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-01-07 nuosprendis (b.l. 26-28), minimas ieškovės sveikatos sutrikdymas vertinamas nesunkiu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio sutrikdymų bylose. Be to ieškovei UAB „BTA draudimas“ jau atlygino dalį neturtinės žalos. Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pasekmes (D. D. sveikatos būklę, patirtą fizinį skausmą, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus), šią žalą padariusio asmens kaltę (I. Š. padarytas nusikaltimas dėl neatsargumo, jis nėra priskirtas prie tyčinių nusikaltimų) bei kitas, bylai reikšmės turinčias faktines aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pakankamai atsižvelgė į apeliančių nurodytas aplinkybes ir rėmėsi įstatyme numatytais kriterijais. Atsižvelgiant į ieškovės D. D. patirtą sveikatos sužalojimo sunkumą, sužalojimo pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir kitas teismo nustatytas aplinkybes bei atsakovės I. Š. elgesį, kaltės ir atsakomybės pripažinimą, spręstina, kad ieškovei priteistinos neturtinės žalos 10000 Lt dydis yra realus, pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų, dėl įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.) įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinės žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, jog jos dydžio neįmanoma tiksliai nustatyti ir neįmanoma nukentėjusiojo asmens grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, todėl šiuo atveju visiškas žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR Konstitucijos 30 straipsnyje, visa apimtimi netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-604/2005; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2008 ir kt.). Nepaisant to, įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju teismo nustatytas ir priteistas 10000 Lt piniginės kompensacijos dydis yra pakankama ir teisinga piniginė satisfakcija (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str.).
Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat mano, kad teismas neteisingai priteisė ieškovei visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tokį savo teiginį apeliantė grindžia tuo, kad teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, patenkino ¼ ieškovės reikalavimų, todėl turėjo iš atsakovės priteisti ir ¼ ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau priteisė ¾ dalis. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiria išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės D. D. ieškinio reikalavimo suma sudarė 44513,96 Lt, t.y. 4513,96 Lt turtinės ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino dalį ieškinio reikalavimų: priteisė 482,35 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos, t.y. iš viso patenkino ieškinį 10482,35 Lt sumai arba ¼ dalyje. Tokiu būdu, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantė, teismas turėjo priteisti ir ¼ dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 1000 Lt (viso ieškovė už advokato pagalbą yra sumokėjusi 4000 Lt – b.l. 5, 77), o ne 2000 Lt. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir priteistina iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 2000 Lt iki 1000 Lt. Žyminis mokestis iš atsakovės priteistas teisingai (CPK 83 str. 1 d. 4 p., 96 str. 1 d.).
Kiti ieškovės ir atsakovės apeliacinio skundo motyvai taip pat nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš atsakovės I. Š. 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti sumą ieškovės D. D. naudai sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) litų. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.