- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-5428-1017/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03942-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- O. M.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi O. M. (O. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios UAB „S.M.“, ištekėjusios, turinčios du nepilnamečius vaikus, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. M. (O. M.) 2016 m. kovo 13 d., apie 10.00 val., Vilniuje, Laisvės prospekte – Oslo gatvėje vairavo automobilį Chrysler Town & Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones.
Teismo posėdžio metu O. M. (O. M.) nurodė, kad nuo 2015 metų jos gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, tris – keturis kartus per metus išvažiuoja į Ukrainą. Paskutinį kartą ten buvo išvykusi 2015 m. rugsėjo 20 d., grįžo 2015 m. lapkričio 5 d., t.y. paskutinis išvažiavimas buvo maždaug prieš 160 dienų. Paaiškino, kad Ukrainoje ji 2011 metais gavo naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti Europoje – dėl to jokių problemų žmonės iš Ukrainos, su kuriais ji bendravo, niekada neurėjo. Ji buvo įsitikinusi, kad turi teisę vairuoti Lietuvoje. Kai įvykio dieną sustabdė pareigūnai, jie rusų kalba jai viską paaiškino, o kadangi su savimi neturėjo paso, jie viską patikrino savo duomenų bazėje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. B. 2016 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. kovo 13 d., apie 10.00 val., dirbdami policinėse priemonėse Laisvės prospekte – Oslo gatvėje, sustabdė automobilį Chrysler Town & Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo O. M. (O. M.), Ukrainos pilietė, kuri pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kada paskutinį kartą buvo išvykusi iš Lietuvos, negalėjo pasakyti. Pareigūnai VRM CDB duomenimis nustatė, kad O. M. (O. M.) į Lietuvą atvyko 2009 m. rugpjūčio 3 d.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad O. M. nuo 2009 m. liepos 27 d. nuolat yra išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: 2009 m. liepos 27 d. – 2010 m. liepos 27 d., 2010 m. liepos 28 d. – 2011 m. liepos 28 d., 2011 m. liepos 29 d. – 2012 m. liepos 29 d., 2012 m. liepos 30 d. – 2013 m. liepos 19 d., 2013 m. liepos 19 d. – 2014 m. liepos 19 d., 2014 m. liepos 20 d. – 2015 m. liepos 20 d., šiuo metu galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2015 m. liepos 21 d., galioja iki 2017 m. liepos 21 d. Bylos nagrinėjimo metu O. M. patvirtino, jog ji nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, čia dirba jau daugiau nei 2 metai (nuo 2015 m.), augina du nepilnamečius vaikus, o į Ukrainos Respubliką išvyksta keletą kartų per metus aplankyti artimųjų.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad O. M. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo (asmens, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje) statusą (Taisyklių 2, 37 p.), todėl Ukrainos Respublikoje jos įgytas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis. Taigi O. M. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jos teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. To nepadarius, O. M. (O. M.) įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog O. M. (O. M.) įvykio metu, t. y. 2016 m. kovo 13 d., apie 10.00 val., neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (pažeidimas formalus, pavojus kitiems eismo dalyviams dėl tokio pažeidimo nekilo) bei pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta O. M. (O. M.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – nėra duomenų, kad pažeidimą būtų padariusi neblaivi, administracine tvarka nebausta, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteista. Vairuodama automobilį ir pažeisdama teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančių nuostatų reikalavimus O. M. (O. M.) elgėsi neatsargiai, pažeidimą padarė dėl teisinio reguliavimo nuostatų nežinojimo. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatos ir už padarytą pažeidimą skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, nei numatyta įstatymo sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti O. M. (O. M.) kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 80 (aštuoniasdešimties) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerius ROIK (duomenys neskelbtini)ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.