Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-04-02 · Civilinė byla Nr. 2S-606-479/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2S-606-479/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Savinijus Katauskas, Almantas Padvelskis
Ieškovas
I. A.
Atsakovas
A. A.
Išvadą teikia
Klaipėdos
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-606-479/2009

Teisėja Dalė Žukauskienė Procesinio sprendimo kategorijos106.3; 106.4 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko ir Almanto Padvelskio, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys antstolė Vida Daugirdienė ir akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“, institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. A. kreipėsi į teismą prašydama dėl sutuoktinio kaltės nutraukti jos ir A. A. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, nustatyti šalių sūnaus D. A. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo po 400 Lt periodinių išmokų vaiko išlaikymui nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki jo pilnametystės, po lygiai padalyti šalių skolas, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti šia tvarka: 60 procentų išvaržomo buto vertės piniginę kompensaciją priteisti ieškovei, 40 procentų turto vertės kompensaciją – atsakovui, kilnojamąjį turtą – du automobilius – priteisti atsakovui, už tai iš jo ieškovei priteisti 400 Lt kompensaciją, palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma – 40 000 Lt.

2009-01-12 nutartimi teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas konstatavo, kad nesumokėtas žyminis mokestis už turtinius reikalavimus, nenurodyta turto rinkos vertė, teismui nepateikti kreditorių atsakymai į informaciją apie santuokos nutraukimą bei kreditinių įsipareigojimų vykdymą, nekonkretūs reikalavimai dėl turto padalijimo.

Šalies argumentai

2009-01-26 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame taisė ieškinio trūkumus. Ieškovė papildė ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo – prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pareiškio teismui dienos (14 400 Lt), šį įsiskolinimą išieškoti iš parduoto nekilnojamojo turto, ieškovė taip pat pakeitė reikalavimus dėl turto padalijimo – atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą priteisimo, o šeimos įsipareigojimus (20 000 Lt) kreditoriui prašė padalyti šia tvarka: 40 procentų skolos (5 000 Lt) priteisti ieškovei, 60 procentų (15 000 Lt) – atsakovui, ieškovė taip pat atsisakė kompensacijos už atsakovui tenkančius automobilius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-02 nutartimi konstatavo, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Ieškovė I. A. atskiruoju skundu su minėta nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad negali ištaisyti teismo nurodytų trūkumų. Nėra galimybės pateikti banko atsiliepimą į ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nes bankai nereaguoja į tokius prašymus be teismo pavedimo. Ieškovė atsisakė turtinių reikalavimų, todėl sumokėta pakankamai žyminio mokesčio ir ieškinys priimtinas nagrinėti.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti jos ieškinį, dėl to, kad nepašalinti ieškinio trūkumai ir jis neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų tokio procesinio dokumento turiniui ir formai. Apeliantė mano, jog ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus, todėl turėtų būti priimtas nagrinėti. Kolegija sutinka su šiais apeliantės argumentais.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (LR CPK 5 str.). Ši teisė kreiptis į teismą realizuojama laikantis tam tikros CPK nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos (LR CPK 111, 114, 135 str.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, gavęs ieškovės ieškinį, 2009-01-12 nutartimi konstatavo šiuos trūkumus: nesumokėtas žyminis mokestis už turtinius reikalavimus, nenurodyta turto rinkos vertė, teismui nepateikti kreditorių atsakymai į informaciją apie santuokos nutraukimą bei kreditinių įsipareigojimų vykdymą, nekonkretūs reikalavimai dėl turto padalijimo. Galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys turėjo turinio ir formos trūkumų – ieškovė prašė paskirstyti kompensacijas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau įvardijusi, jog tai santuokoje įgytas turtas ir šeimos būstas, nepateikė duomenų apie nuosavybės teises į šį turtą, jo vertę, o pažymoje iš VĮ Registrų centro nurodyta, kad sutuoktiniai neturi santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto (b. l. 3–5, 9). Teismas teisingai nurodė, jog už tokį turtinį reikalavimą mokėtinas proporcinis žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o ieškovė sumokėjo tik 127 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą. Nesant dokumentų apie turtą, nėra galimybės nustatyti ir mokėtino žyminio mokesčio sumą. Tai aiškūs ieškinio trūkumai. Tačiau negalima sutikti su teismo reikalavimu pateikti kreditorių atsakymus į informaciją apie santuokos nutraukimą. LR CK 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas sutuoktiniui, pareiškusiam ieškinį dėl turto padalijimo, ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Iš šios normos turinio negalima padaryti išvados, kad įstatymas įpareigoja ieškovą pateikti kreditorių atsakymus į tokius pranešimus. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad kreditoriai į bylą traukiami trečiaisiais asmenimis ir turės galimybę išdėstyti savo poziciją atsiliepimuose į ieškinį. Toks teismo reikalavimas ieškinio priėmimo stadijoje neturi prasmės.

Akivaizdu, jog patikslintame ieškinyje ieškovė taisė teismo nurodytus trūkumus: pakeitė ieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo – atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą priteisimo, o šeimos įsipareigojimus (20 000 Lt) kreditoriui prašė padalyti šia tvarka: 40 procentų skolos priteisti ieškovei, 60 procentų – atsakovui, ieškovė taip pat atsisakė kompensacijos už atsakovui tenkančius automobilius. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad trūkumai nebuvo pašalinti, todėl paliko ieškinį nenagrinėtą. Kadangi teismas nesukonkretino, kurie būtent trūkumai liko nepašalinti, kolegija negali išsamiau analizuoti tokios teismo išvados motyvų.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą pašalino ieškinio trūkumus, kurie buvo kliūtis priimti nagrinėti ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas – ieškinys paliktas nenagrinėtas LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, tačiau ši teisės norma taikytina bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y., kai paaiškėja ieškinio trūkumai po to, kai jis buvo priimtas. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra tik priėmimo stadijoje, todėl reikėtų vadovautis LR CPK 115 straipsnio 3 dalimi ir 137 straipsnio 3–4 dalimis, pagal kurias, nepašalinus ieškinio trūkumų, atsisakoma jį priimti ir procesinis dokumentas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Esant šioms aplinkybėms ieškovės atskirasis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – ieškinys priimtinas nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės I. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo, tretieji asmenys antstolė Vida Daugirdienė ir akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“, institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasAlmantas Padvelskis