- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-1184-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01242-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- BUAB „Medrida“
- Atsakovas
- UAB „Projektų centras“, UAB „Perdanga“
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1184-538/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. liepos 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Medrida“ bankroto administratoriaus Manto Milinio apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Medrida“ ieškinį atsakovėms UAB „Projektų centras“ ir UAB „Perdanga“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti BUAB „Medrida“, UAB „Projektų centras“ bei UAB „Perdanga“ 2011-01-07 skolos perkėlimo sutartį negaliojančia ab initio bei taikyti restituciją, priteisiant ieškovui reikalavimo teisę į UAB „Perdanga“; priteisti iš atsakovės UAB „Perdanga“ 32207,82 Lt įsiskolinimo, 6 procentų dydžio delspinigius nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, ieškovės naudai. Nurodė, kad 2011-01-07 sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai UAB “Medrida” jau turėjo finansinių sunkumų, negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais ir buvo faktiškai nemoki. Tai patvirtina 2010-2011 metų UAB “Medrida” turto areštai. Ieškovė turėjo ir daugiau kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pradelsti ir vykdytini, tuo tarpu nurodyta sutartimi ieškovė ir atsakovės pažeidė kitų kreditorių teises lygiais pagrindais su kitais ieškovės kreditoriais atgauti savo skolas. Kad sudarant nurodytą sutartį ieškovė jau buvo nemoki, įrodo ir ieškovo 2011-01-19 pranešimai kreditoriams, kuriais ieškovė įspėjo visus savo kreditorius apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir, kad nėra galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais bei prašė atidėti atsiskaitymo terminą iki 2011 m. gegužės mėn. Ieškovė sudarė sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti. Šie sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-03-22 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2010-08-25 atsakovė UAB „Projektų centras“ su ieškove UAB „Medrida“ buvo sudariusi statybos rangos sutartį, kuria remiantis ieškovė atliko rangos darbus atsakovės objekte. Atsakovė UAB „Perdanga“ pagal šalių pasirašytą sutartį, nuolat tiekė įvairią produkciją, o ieškovė UAB „Medrida“ ją pirkdavo ir už ją atsiskaitydavo atidėto mokėjimo būdu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys nesiekė sudaryti sandorio, pagal kurio turinį ieškovei būtų neprivaloma atsiskaityti su atsakove UAB „Perdanga“. Byloje taip pat nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių ieškovė būtų atleista nuo prievolės vykdymo, sutartis buvo galiojanti ir privaloma vykdyti. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės pareiga atsiskaityti pagal sutartį su atsakove UAB “Perdanga” nėra nuginčyta, todėl sutarties 2.1 p. šalims taip pat turi įstatymo galią. Ieškovė nurodo, kad atsakovės, prieš sudarydamos ginčijamą sandorį, turėjo pasidomėti, ar UAB „Medrida“ neturi kitų kreditorių, kurių teisės bei interesai galėtų būti pažeidžiami, tačiau VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Medrida“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2010 m. pateikė tik 2012-02-29. Be to, atsakovė UAB „Perdanga“ sutarties pagrindu ieškovei UAB „Medrida“ laikotarpiu nuo 2010-05-27 iki 2010-12-23 nuosekliai, sistemingai, beveik kiekvieną darbo dieną tiekė produkciją, o ieškovė UAB „Madrida“ atsakovei UAB „Perdanga“ laikotarpiu nuo 2010-06-16 iki 2011-06-06 atliko 9 bankinius mokėjimo pavedimus už patiektą produkciją, vykdant mokėjimus ieškovė nė karto raštiškai nesikreipė į atsakovę dėl sunkumų vykdant atsiskaitymus, t.y. atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu ir neturėjo jokios informacijos apie jos blogą finansinę būklę tiek iki 2011-01-07 skolos perkėlimo sutarties Nr. F-11-13 pasirašymo, tiek ir po jos sudarymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad sutarties šalys buvo nesąžiningos ieškovei vykdant sutartinę prievolę atsiskaityti už gautas prekes, o taikyti nesąžiningumo prezumpciją teismas, pagal byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo. Iš ieškovo teismui pateiktos 2012-08-27 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl įmonės kreditorių sąrašo patvirtinimo galima spręsti apie ieškovo kreditorinių reikalavimų dydį bankroto bylos iškėlimo dienai ir komplikuotą įmonės finansinę padėtį, buvusią iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šie duomenys neįrodo įmonės faktinio nemokumo ginčo sandorio sudarymo metu. Teismas nemato pagrindo faktinį įmonės nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu grįsti tuo, kad 2011-01-19 ieškovas pateikė prašymus kreditoriams dėl skolos mokėjimo atidėjimo, nes UAB „Medrida“ penkiolikai iš devyniolikos kreditorių padengė visiškai ar sumažino savo skolą, be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog visi devyniolika prašymų dėl atsiskaitymų atidėjimų buvo įteikti adresatams (kreditoriams), taip pat ieškovė nepateikė UAB „Medrida“ kreditorių pretenzijų ir/ar reikalavimų padengti įsiskolinimus. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Medrida“ priimta 2012-08-27, o skolos perkėlimo aktas Nr. F-11-13 šalių buvo pasirašytas 2010-01-07, t.y. gerokai iki bankroto bylos iškėlimo, ir skolos perkėlimas atitiko sutarties šalių valią bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės BUAB „Medrida“ bankroto administratorius M. Milinis prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad 2011-01-19 buvo išsiųsti pranešimai kreditoriams, kuriais ieškovė įspėjo apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir kad nėra galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais bei prašė atidėti atsiskaitymo terminą iki 2011 gegužės mėn. Pabrėžė, kad su kai kuriais ieškovės kreditoriais (UAB „Peri“, ŽŪB „Agroservisas“, UAB „Statransa“, UAB „Aidera“, UAB „Witraktor“, AB Lesto, UAB „Vindeva“), kurių reikalavimai buvo pradelsti jau 2011-01-19, t. y. ieškovės išsiųstų pranešimų dienai, nebuvo atsiskaityta iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos ir jų kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje. Be to, UAB „Medrida“ 2011-10-19 buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir šioje byloje buvo patvirtinti taip pat šių kreditorių (pvz. UAB „Peri“, UAB „Statransa“, UAB „Aidera“, UAB „Doka Lietuva“, ŽŪB „Agroservisas“), kuriems 2011-01-19 buvo siųsti pranešimai, kreditoriniai reikalavimai. Tai reiškia, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, t. y. faktiškai buvo nemoki. Ginčijamo sandorio ieškovė su atsakovėmis sudaryti neprivalėjo, tai daryti jo neįpareigojo jokie norminiai teisės aktai, teismo sprendimai, vienašaliai įsipareigojimai ar kt. Ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių teises, nes UAB „Medrida“ jau turėjo finansinių sunkumų, negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo faktiškai nemoki, tai įrodo ir daug šiai įmonei pritaikytų areštų. Ieškovė neginčijo savo pareigos atsiskaityti su UAB „Perdanga“ už prekes, tačiau ginčijo skolos perkėlimo sutartį, kurią sudarius buvo patenkintas tik vieno UAB „Medrida“ kreditorės atsakovės UAB „Perdanga“ reikalavimas, tačiau tokiu būdu buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, kurie pagrįstai tikėjosi, kad jų kreditoriniai reikalavimai bus proporcingai tenkinami iš gaunamų lėšų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovių nesąžiningumo. Ginčijamas 2011-01-07 trišalis susitarimas – skolos perkėlimo sutartis Nr. F-11-13 buvo sudarytas verslininkų, kuriems yra taikomi didesni atidumo standartai, o atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie buvo atidūs bei ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdami įvertinti ar sudaromas sandoris nepažeis kitų ieškovės kreditorių interesų. Byloje nebuvo pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės įvykdė sąžiningo verslininko pareigą pasidomėti aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės kreditoriais, siekiant išvengti jų teisių bei įstatymo pažeidimo, todėl sudarant ginčijamą sutartį atsakovai nebuvo sąžiningi, todėl yra pagrindas konstatuoti šios actio Pauliana ieškinio sąlygos egzistavimą, o pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Perdanga“ prašo ieškovės BUAB „Medrida“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nenustačius BUAB „Medrida“ faktinio nemokumo ginčo sandorio sudarymo metu bei nesant įrodymų apie tai, jog dėl ginčo sandorio sudarymo pablogėjo BUAB „Medrida“ finansinė turtinė būklė ar dėl ginčo sandorio tapo nemoki, Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-03-22 sprendimu pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris - 2011-01-07 skolos perkėlimo sutartis Nr. F-11-13 atitiko sutarties šalių valią, neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2009-10-15 ir 2010-08-11 sutarčių pagrindu UAB „Perdanga“ tiekė UAB „Medrida“ įvairią produkciją bei suteikė mokėjimo atidėjimą (1 t., b.l. 71, 72, 73-85, 96). 2011-01-07 tarp ieškovės UAB „Medrida“ ir atsakovių UAB „Projektų centras“ bei UAB „Perdanga“ buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis Nr. F-11-13, kuria ieškovė UAB „Medrida“ perkėlė atsakovei UAB „Projektų centras“, o atsakovė UAB „Projektų centras“ perėmė iš ieškovės pareigą sumokėti atsakovei UAB „Perdanga“ 32207,82 Lt įsiskolinimą (1 t., b.l. 11-12). 2011-01-19 ieškovė pateikė prašymus kreditoriams dėl skolų mokėjimo atidėjimo (1 t., b.l. 23-41). 2011-10-19 Klaipėdos apygardos nutartimi UAB „Medrida“ iškelta restruktūrizavimo byla. Šioje nutartyje nurodyta, kad UAB „Medrida“ 2010-2011 metais sudarytos ir vykdomos statybos darbų sutartys. Įmonės veikla 2010 metais buvo nuostolinga – 340 146 Lt nuostolis, 2011 m. pirmame pusmetyje uždirbo 379 Lt pelno. 2011-07-31 įmonės turto vertė 701 071 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 899 160 Lt (1 t., b.l. 20-22). 2012-05-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Medrida“ iškelta bankroto byla (1 t., b.l. 8-9).
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, 2010-08-25 atsakovė UAB „Projektų centras“ su ieškove UAB „Medrida“ buvo sudaręs statybos rangos sutartį, kuria remiantis ieškovė atliko rangos darbus atsakovo objekte. Atsakovė UAB „Perdanga“, pagal šalių pasirašytą sutartį, nuolat tiekė įvairią produkciją, o ieškovė UAB „Medrida“ ją pirkdavo ir už ją atsiskaitydavo atidėto mokėjimo būdu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalys nesiekė sudaryti sandorio, pagal kurio turinį ieškovei būtų neprivaloma atsiskaityti su atsakove UAB „Perdanga“. Byloje taip pat nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių ieškovė būtų atleista nuo prievolės vykdymo, sutartis buvo galiojanti ir privaloma vykdyti (Lietuvos Respublikos CK 6.189 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovės buvo sąžiningos, todėl remiantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamam faktui buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia 2011-10-19 nutartimi nustatytas UAB "Medrida" mokumas 2011-07-31 metinės atskaitomybės duomenimis: pradelstų įsipareigojimų 348 388 Lt santykis su turto verte 701 071 Lt lygus 49,69 procentai, t. y. UAB „Medrida“ 2011-07-31 dienai pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusę įmonės balansą įrašyto turto vertės (CPK 178 str., 185 str.).
Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 4 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą, tarp jų – teismo išvada, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Po ginčijamų sandorių sudarymo Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-19 įsiteisėjusia nutartimi iškelta UAB „Medrida“ restruktūrizavimo byla ir nustatytas UAB "Medrida" mokumas. 2011-07-31 metinės atskaitomybės duomenimis UAB "Medrida" 2011-07-31 dienai pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taip pat pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos duomenimis nustatyta, kad UAB "Medrida" per laikotarpį nuo 2011-07-31 iki 2011-10-19 sumažino įsipareigojimus ir skolas 310 711,73 Lt sumai.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo administratoriui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Plėtodama actio Pauliana taikymo praktiką pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį, teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes, gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Ieškovė UAB „Medrida“ faktinį nemokumą ginčo sandorio sudarymo momentui, t. y. 2011-01-07 grindžia UAB „Medrida“ pritaikytais turto areštais, ieškovės 2011-01-19 prašymais kreditoriams dėl mokėjimų atidėjimo bei UAB „Medrida“ balansais, tačiau, kaip minėta byloje yra ieškovės mokumą patvirtinantys įrodymai – UAB „Medrida“ mokėjimų mastas 3 211 259 Lt, ginčo laikotarpiu nesustojusi ieškovės veikla. Be to, nuo ginčo sandorio sudarymo 2011-01-07 iki bankroto bylos iškėlimo 2012-05-24 yra didelis laiko tarpas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos. Taip pat dėl sąžiningumo sąlygos pažymėtina, kad UAB "Medrida" ir UAB "Perdanga" siejo nevienkartiniai santykiai, prekės UAB "Medrida" buvo tiekiamos nuosekliai nuo 2010-05-27 iki 2010-12-23, ieškovė UAB „Madrida“ atsakovei UAB „Perdanga“ laikotarpiu nuo 2010-06-16 iki 2011-06-06 atliko 9 bankinius mokėjimo pavedimus už pateiktą produkciją, todėl pagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu ir neturėjo jokios informacijos apie jos blogą finansinę būklę tiek iki 2011-01-07 skolos perkėlimo sutarties Nr. F-11-13 pasirašymo, tiek ir po jos sudarymo (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.