Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-18308-864/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
2-18308-864/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Kreditorius
UAB „Vilniaus energija“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės N. L. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotojas UAB „Vilniaus energija“, skolininkės teisių perėmėja Lietuvos Respublika,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-5504-585/2006 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. G. trečios eilės išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Teigė, kad minėta skolininkė 2008 m. gruodžio 17 d. mirė, o Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis skolininkės (palikėjos) turtą (palikimą) priėmė Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, antstolė prašo pakeisti skolininkę jos teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (b.l. 1, 46).

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles suinteresuotasis asmuo įgyvendino tinkamai. Nurodė, jog vykdomojoje byloje palikėjai priklausančio žemės sklypo areštas atliktas 2008 m. liepos 2 d., o 2011 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. 0062/08/01498-PI-NOT-1 antstolė kreipėsi į Vilniaus m. 30-ojo notarų biurą, nurodydama vykdomąją bylą ir prašydama suteikti informaciją apie palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotojo asmens teigimu, antstolės atlikti veiksmai vykdomojoje byloje – turto areštas bei pranešimas notarui, laikytini tinkamu būdu informuoti palikėjos įpėdinius apie UAB „Vilniaus energija“ reikalavimus, dėl ko suinteresuotasis asmuo laikytinas tinkamai įvykdžiusiu Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje numatytą reikalavimą. Tuo tarpu jeigu teismas manys, kad turto areštas nėra tinkamas kreditoriaus pranešimas įpėdiniams apie jo reikalavimus ir kad Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas suinteresuotojo asmens yra praleistas, atsiliepimu išieškotojas prašė teismo pratęsti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiditoriaus reikalavimams pareikšti palikėjos įpėdinei – Lietuvos Respublikai, kadangi terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir nėra suėjęs naikinamasis trijų metų terminas (b.l. 48-51).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalis numato, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, jog skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naująjį skolininką su išieškotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-5504-585/2006 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. G. trečios eilės išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai (b.l. 3). Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis skolininkė M. G. 2008 m. gruodžio 17 d. mirė, o skolininkės (palikėjos) turtą (palikimą) priėmė Lietuvos Respublika (b.l. 4). Jeigu civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas procesinio teisių perėmimo, valstybei paveldėjus žemę, klausimas nekyla ginčo dėl valstybės kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos, t. y. palikimas valstybės vardu yra priimtas ir neginčijamas jo priėmimo teisėtumas bei (ar) pagrįstumas, tai, sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto ir Taisyklių 45 punkto nuostatas, darytina išvada, kad tinkama valstybės atstovė tokioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-75/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusios skolininkės turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei Civilinio kodekso 5.62 straipsnio pagrindu (b.l. 4). Duomenų apie ginčo dėl valstybės kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos, buvimą, nėra. Taigi viena iš skolininko pakeitimo pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Tuo tarpu kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra Civilinio kodekso 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.

Aiškindamas Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis yra procesinė norma ir neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal Civilinio proceso kodekso 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Civilinio kodekso 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo, todėl faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad Civilinio kodekso 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pagal bylos medžiagą, antstolė 2008 m. liepos 2 d. turto arešto aktu areštavo palikėjai priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) (b.l. 64). Iš Turto arešto registro išrašo matyti, kad 2008 m. liepos 2 d. turto arešto aktas įregistruotas viešame registre 2008 m. liepos 3 d. (b.l. 66-67). Todėl teismas daro išvadą, jog antstolei areštavus palikėjos žemės sklypą bei turto arešto aktą įregistravus viešame registre, buvo pasiektas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir naujo skolininko įvyko, dėl ko pratęsti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, jog egzistuoja visos sąlygos skolininko pakeitimui Civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalies pagrindu, pradinė skolininkė M. G. pakeistina nauja skolininke – Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Civilinio proceso kodekso 593 straipsnis, 596 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 596 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0062/08/01498 pradinę skolininkę M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į naują skolininkę – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į. k. 188704927.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė