- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- TS-18-753/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12104-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- S. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. LK-N-3, netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka S. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2,5 dalimis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrintos 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2025 m. gegužės 29 d., pabaiga – 2026 m. liepos 29 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2026 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-3 netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta nepakitusi, t. .y. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis iš viso teistas 15 kartų, ne kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Būdingas nusikaltimų modelis, smurtinis elgesys. S. G. yra pripažintas recidyvistu, už ankstesnes nusikalstamas veikas buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat ir švelnesnės bausmės bei taikytos jo teisinę padėtį lengvinančios nuostatos - bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmens elgesio pokyčiui tai jokios teigiamos įtakos neturėjo, nes jis nusikalsdavo pakartotinai. Nusikalstamos veikos įvykdytos alkoholio poveikyje, tačiau nuteistasis neigia priklausomybę, linkęs menkinti alkoholio vartojimo pasekmes, todėl toks požiūris laikytinas reikšmingu rizikos veiksniu didinantis pakartotinio elgesio riziką. Šiuo metu nuteistasis kreipėsi pagalbos į specialistus, lanko tikslines priemones, tašiau formuojasi tik pradinis motyvacijos keisti rizikingą elgesį pagrindas, todėl nuteistasis ir toliau turi tęsti intervencines priemones šiai problemai valdyti. Nors asmuo ir geba konstruktyviai dalyvauti intervencinėse priemonėse, tačiau jo ilgalaikiai asocialūs mąstymo ir elgesio modeliai, atsakomybės stoka bei alkoholio vartojimo problemos išlieka reikšmingais rizikos veiksniais. Todėl būtina tęsti dalyvavimą ir stiprinti elgesio bei mąstymo korekcijos priemones, orientuotas į savirefleksijos gilinimą, atsakomybės prisiėmimą, pasekmių suvokimą ir socialiai priimtino elgesio alternatyvų formavimą. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. LK-N-3 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad asmens byloje esantys duomenys ir kartu su skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad nuleistasis nėra daugiau nusikaltęs, deda visas įmanomas pastangas pasitaisyti, elgiasi maksimaliai tinkamai, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika ir akivaizdi pažanga ją mažinant, ji nedidėja, taip pat pagal išgales dengia skolas, daugiau nebenusikalsta. Šių aplinkybių visuma, sudaro pakankamas prielaidas išvadai, kad nuteistojo tolimesnė resocializacija galima be tolimesnio realaus bausmės atlikimo, o pritaikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Žaliauskienė teismui pateikė atsiliepimą ir prašo nuteistojo S. G. skundą atmesti.
Nuteistojo žmona M. G. teismui parašė prašymą, kuriame nurodyta, kad ji norėtų, jog S. G. būtų taikomas lygtinis paleidimas, nes jis vienintelis išlaiko šeimą, ji dirbti negalinti, nes augina jų mažą vaiką, kuris daugiau nei aštuonis mėnesius nematė tėčio. Įkalinimo įstaiga netenkino jo prašymo bausmę atlikti atviroje bausmės atlikimo vietoje. S. G. nusikaltimą padarė blaivus, ir dabar stengiasi, kad galėtų grįžti greičiau namo, jis keičiasi į gerą pusę bei rodo pažangą.
Atsiliepimas
Nuteistasis S. G. teismui pateikė atsikirtimą į prokurorės atsiliepimą, kuriame nurodo, kad prokurorės atsiliepimas nepaneigia nuteistojo skunde nurodytų argumentų, nėra pagrįstas pakankamais individualiais duomenimis, remiasi prielaidomis ir neįvertina rizikos valdymo per lygtinio paleidimo galimybes. Nuteistojo elgesio duomenų visuma - drausminių nuobaudų nebuvimas, darbas, programų lankymas, plano vykdymas ir teigiama dinamika - sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai gali būti toliau įgyvendinami nebeizoliuojant jo nuo visuomenės, taikant teismo nustatytas priežiūros ir įpareigojimų priemones, todėl Komisijos nutarimas turi būti panaikintas, o taikomas lygtinis paleidimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. G. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad S. G. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo S. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija - (teistas 15 kartų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.) (asmens susidūrimas su policija pirmą kartą 15 metų, nuteistas 17 metų); smurtinio elgesio istorija (susijusi su nusikalstamu elgesiu); būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje taip pat nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginiu baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą (susijęs su nusikalstamu elgesiu, bausmės atlikimo metu veiksnys valdomas); buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės (susijęs su nusikalstamu elgesiu, bausmės atlikimo metu veiksnys valdomas); smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (susijęs su nusikalstamu elgesiu, bausmės atlikimo metu veiksnys valdomas); ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu (susijęs su nusikalstamu elgesiu, bausmės atlikimo metu veiksnys valdomas); būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamu konfliktų sprendimo įgūdžių (susijęs su nusikalstamu elgesiu, bausmės atlikimo metu veiksnys valdomas); būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį (susijęs su nusikalstamu elgesiu, bausmės atlikimo metu veiksnys valdomas), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme, tuo labiau, kad kaip teigiama Nutarime, šiuo metu nuteistasis kreipėsi pagalbos į specialistus, lanko tikslines priemones, tašiau formuojasi tik pradinis motyvacijos keisti rizikingą elgesį pagrindas, todėl nuteistasis ir toliau turi tęsti intervencines priemones šiai problemai valdyti. Nors S. G. ir geba konstruktyviai dalyvauti intervencinėse priemonėse, tačiau jo ilgalaikiai asocialūs mąstymo ir elgesio modeliai, atsakomybės stoka bei alkoholio vartojimo problemos išlieka reikšmingais rizikos veiksniais. Pažymėtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį vieną kartą padarė drausmės pažeidimą (nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos), už šį nusižengimą nebuvo skirta drausminė nuobauda. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina S. G. elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad skatinimo priemonių laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skirta nebuvo. Be to, tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad S. G. du kartus buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką – 2025 m. birželio 23 d. ir 2025 m. gruodžio 12 d. – ir abu kartus buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad stebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jog nuteistasis yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Dėl šios priežasties sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.
Teismas sutinka su skundo argumentais, kad S. G. turi pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje gyvena šiuo metu žmona su vaiku, įkalinimo įstaigoje dirba, turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis turi aktualų vykdomąjį patvarkymą, iš antstolių gautas vienas vykdomasi raštas dėl skolos išieškojimo (priskaičiuota sumokėti 18068,13 Eur, išskaičiuota 24,66 Eur), taigi nuteistasis turi skolų, tačiau jos mažinamos išskaičiuojant dalį iš gaunamo atlyginimo. Sigitas yra vedęs, su žmona turi mažametį vaiką, palaiko glaudžius santykius ir su buvusia žmona bei vaikais iš ankstesnės santuokos, taip pat mama. Nuteistasis demontruoja pozityvių pokyčių požymius: dalyvauja priemonėse, skatinančiose teigiamus elgesio pokyčius, iš esmės laikosi režimo reikalavimų ir geba prisitaikyti prie struktūruotos aplinkos. Dalyvavo „Socialinių įgūdžių programoje“ ir sėkmingai ją baigė, dalyvauja individualiuose pokalbiuose su specialistais, pozityvaus užimtumo veiklose, AA užsiėmimuose. Įkalinimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Vykdo individualiame socialinės resocializacijos plane numatytas priemones. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad tiek ankstesniuose, tiek dabartiniame nusikaltime stebimas smurtinių nusikaltimų bei finansinio pobūdžio modeliai. Nusikalstamumas yra sisteminis ir susijęs tiek su finansiniais motyvais, tiek priteistomis žalom, nors pats asmuo to iki galo nepripažįsta. Nuteistojo finansinė padėtis yra nestabili, su reikšmingomis skolomis, o tai didina riziką vėl įsitraukti į neteisėtą veiklą, ypač, jei nebus užtikrintas pastovus užimtumas. Atkreiptinas dėmesys, kad S. G. savanoriškai nedengia turimų įsiskolinimų, taip pat iki įkalinimo nuteistasis neturėjo nuoseklios darbinės patirties ir ilgalaikių darbo santykių, tačiau šiuo metu nuteistasis dirba, todėl pritartina Komisijos teiginiams, kad nuteistajam būtina tęsti dalyvavimą ir stiprinti elgesio bei mąstymo korekcijos priemones, orientuotas į savirefleksijos gilinimą, atsakomybės prisiėmimą, pasekmių suvokimą ir socialiai priimtino elgesio alternatyvų formavimą. Pažymėtina, kad už ankstesnes nusikalstamas veikas buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat ir švelnesnės bausmės bei taikytos jo teisinę padėtį lengvinančios nuostatos - bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau S. G. elgesio pokyčiui, tai jokios teigiamos įtakos neturėjo, nes jis nusikalsdavo pakartotinai. Ilgalaikė nusikalstamo elgesio istorija ir pakartotinis nusikalstamumas, rodo, kad asmuo neanalizuoja savo veikų, neprisiima atsakomybės ir nesugeba padaryti konstruktyvių išvadų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis sunkiai atpažįsta elgesio problemas bei jų pasekmes, neigia alkoholio vartojimo įtaką savo nusikalstamam elgesiui, negeba įvardyti aiškių tikslų ar ateities planų. Ribota savirefleksija, atsakomybės vengimas ir silpnas priežastinių ryšių suvokimas reikšmingai didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl išvardintų priežasčių, nepaisant išoriškai tinkamų bendravimo įgūdžių, jo mąstymo struktūra ir elgesio modeliai išlieka problemiški ir vis dar reikalaujantys kryptingos korekcijos. Atsižvelgiant į tai, kad ne kartą buvo įkalintas, tačiau patekęs laisvėn vėl daro nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti su gyvenimo stiliaus ypatumais susijusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis dar negeba riboti savo elgesio ir išvengti rizikingų situacijų, be to šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo S. G. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. LK-N-3 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo S. G. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. sausio 7 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-3, netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.