Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI, institucija), – atstovui Justui Valaskevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes jis, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie S. G. (S. G.) įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, S. G. nelegaliai įdarbino ir nuo 2019-07-29 iki 2019-08-28 leido jam dirbti įmonės naudai pagalbinio darbuotojo pareigose statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Be to, A. Š. 2019-08-09 12.00 val. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37 punkto nuostatas ir padarė ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nes neužtikrino kad įmonės statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų saugiai vykdomi darbai aukštyje – patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės darbuotojai, atliekantys mūro darbus, juos vykdo nesant įrengtoms kolektyvinėms saugos priemonėms ar naudojant asmenines apsaugos priemones, apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iš aukščio.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų iš esmės pripažino, nurodė, kad įmonė dirba nuo 2002 metų, niekada nebuvo nustatyti panašaus pobūdžio pažeidimai. Saugos reikalavimus pažeidė darbuotojai, kurie įmonėje dirba 15-16 metų. Buvo atliktas perdengimas ir pradėtas statyti antras aukštas, tačiau užtvėrimai nebuvo pastatyti. Supranta, jog šiuos darbus turėjo griežčiau kontroliuoti. Taip pat dėl neapsižiūrėjimo buvo nelegaliai įdarbintas S. G.. Tuo metu jis pats ir įmonės buhalterė atostogavo, jis paprašė, kad S. G. išsiimtų verslo pažymėjimą, grįžus buhalterei jis būtų įdarbintas. Išeidamas atostogų vietoj savęs vadovu ar atsakingu asmeniu nieko nepaskyrė. Jis pats įmonės vadovu dirba nuo 2009 metų, statybose – 19 metų. Jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 eurų, oficialus atlyginimas 600 eurų, be darbo įmonėje dar vykdo individualią veiklą, žmona taip pat vykdo individualią veiklą, bendros šeimos pajamos per mėnesį apie 1200 eurų. Su darbo inspekcija savanoriškai bendradarbiavo, po patikrinimo teritoriją sutvarkė, S. G. įdarbintas nuo 2019-09-09. Tai pirmas jo nusižengimas, prašė skirti švelnesnę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu VDI atstovas Justas Valaskevičius palaikė administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad jis surašytas pagrįstai. Pirmojo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sauga nebuvo užtikrinta, nelegaliai dirbo vienas darbuotojas. Antro patikrinimo metu teritorija jau buvo aptverta. Prašė A. Š. paskirti 1200 eurų dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. kaltę padarius inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje, patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, kurie pripažįstami įrodymais.

2019-09-12 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1638 nurodyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji inspektoriai Justas Valaskevičius, Tomas Valeika ir Giedrius Kriūnas 2019-08-09 12.00 val. atliko patikrinimą statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Inspektoriai, atvykę nurodytu adresu, nustatė 3 asmenis, atliekančius mūro darbus, vienas iš jų buvo S. G., tačiau jo nerado įmonės apdraustųjų sąrašuose. S. G. paaiškino, kad objekte dirba nuo 2019 metų liepos, dienos neprisiminė; nurodė, kad su direktoriumi A. Š. susitarė sudaryti darbo sutartį, aptarė darbo laiką nuo 8.00 iki 16.30 val., jam buvo išmokėtas avansas 300 eurų. Taip pat patikrinimo metu užfiksuota, kad nėra aptvertos angos, nesiimta priemonių darbuotojų kritimo iš aukščio prevencijai. 2019-08-28 atliktas pakartotinis patikrinimas, nors S. G. tebedirbo, įmonės apdraustųjų sąrašuose jo vis dar nebuvo, nustatyta, kad jis įdarbintas tik 2019-09-09. (5-6 b. l.)

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina 2019-08-09 minėtame statybos objekte padarytos nuotraukos (7-12 b. l.), tyrimo veiksmų protokolas (13 b. l.), A. Š., S. G., R. K. ir V. B. paaiškinimai (14-17, 21, 22 b. l.), VSDFV informacinės sistemos duomenys. (18-20 b. l.)

Iš 2019-08-28 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. Š.. (3-4 b. l.)

Administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuota, kad A. Š. anksčiau nėra baustas už analogiškus inkriminuojamiems nusižengimus, jam buvo skirtos nuobaudos už greičio viršijimą, baudas jis susimokėjo. (28-29 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, tad jos taikymas susijęs su Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, ir DK 42 straipsniu, pagal kurį darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 34 straipsnyje. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

ANK 95 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtyje privaloma nustatyti šios veikos objektyviuosius požymius, tai yra, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuo 2019-07-29 iki 2019-08-28 nelegaliai įdarbino ir leido įmonės naudai statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlygintinai dirbti pagalbiniu darbuotoju S. G., nors su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui įstatymo nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, todėl pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

ANK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą.

Faktą, kad A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37 punkto nuostatas ir padarė ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, be paties pažeidėjo prisipažinimo, patvirtina aukščiau minėtame nelegalaus darbo tyrimo akte bei pridėtose nuotraukose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad įmonės statybos objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo užtikrinta, jog būtų saugiai vykdomi darbai aukštyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (pažeidimai padaryti darbo srityje, susiję su asmenų darbo, darbo saugos ir sveikatos bei socialinėmis teisėmis) bei nusižengimo padarymo aplinkybes (dėl tyčinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, kuris veikė įmonės vardu, buvo neužtikrinta, kad būtų sudaryta vieno darbuotojo darbo sutartis bei apie jo įdarbinimą nepranešta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nekontroliuota, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos reikalavimų), į pažeidėjo asmenybę – vidutinio amžiaus, dirba, administracine tvarka nebaustas už analogiškus nusižengimus, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimus. Nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra pagrindas vertinti, kad jis tinkamai bendradarbiavo su VDI, šiai tiriant nagrinėjamus nusižengimus. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad A. Š. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, leidžiančios jam skirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu nustatyta įstatyme. A. Š. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina švelnesnė bauda, nei numatytasis sankcijoje minimumas, o už nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje – minimalaus dydžio, numatyto sanacijoje, bauda.

A. Š. tuo pačiu metu padarė du administracinius nusižengimus, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje, paskirti jam nuobaudas:

- už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą;

- už nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje, paskirti 80 (aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą A. Š. paskirti 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105614465.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.