- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- I1-1585-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00205-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2789 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-3).
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 23 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Kai pareiškėjas atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, dėl suduoto antausio bendrosios praktikos slaugytojai šios įstaigos administracijos iniciatyva 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitą, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pareiškėjui drausminė nuobauda neskirta. Pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 28 d. bausmę atliko Vilniaus pataisos namuose, tačiau šioje įstaigoje nebuvo svarstytas jo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti asmenų įskaitos klausimas. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą Alytaus PN direktoriui dėl jo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti asmenų sąrašo, nes nuo 2015 metų iki 2017 metų neįvyko nei vieno panašaus pobūdžio incidento. Alytaus PN drausmės komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdyje, pareiškėjo teigimu, net nebuvo svarstomas klausimas dėl jo išbraukimo iš sąrašo ir nebuvo išduotas nutarimo dublikatas, nors pareiškėjas du kartus dėl to kreipėsi, nutarimas yra nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas, nenurodyta jo apskundimo tvarka. Pagal teisės aktų reikalavimus, jei nuteistasis per vienerius metus neįvykdo panašių neleistinų veiksmų, jis turi būti išbrauktas iš linkusiųjų užpulti įskaitos. Dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes pakenkta jo teisiniam statusui, negali lygtinai išeiti į laisvę, išskirtinai yra paženklinta jo asmens kortelė, kurią reikia pastoviai nešioti, pareiškėjas priverstas kitiems asmenims paaiškinti, kodėl buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, tenka patirti gėdą. Pablogėjo pareiškėjo sveikata, sutriko miegas, atsirado nuotaikų kaita.
Atsiliepimas
Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 150 151) pakartotinai pažymėjo, kad nuo 2015 metų nieko neužpuolė, o Alytaus pataisos namų pareigūnų paaiškinimai neatitinka tikrovės ir yra šališki. Smurtinio elgesio rizikos tyrimas Psichologinėje tarnyboje nebuvo atliktas ir be psichologo rekomendacijos nebuvo galima priimti sprendimo dėl pareiškėjo palikimo linkusiųjų užpulti įskaitoje. Pažymėjo, kad su psichologu nebendravo, todėl Smurtinio elgesio rizikos tyrimo neatliko. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno išvada nepagrįsta, nes pareiškėjas nieko neužpuolė ir niekam negrasino.
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 27-31) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Alytaus PN paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 28 d. Alytaus PN drausmės komisijos posėdyje buvo svarstyta dėl pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą. Buvo įvertinta, kad pareiškėjas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nužudymas), kad yra perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėnesių, taip pat iki 2017 m. lapkričio 17 d. turėjo 59 galiojančias drausmines nuobaudas ir nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos jam buvo likę 2 metai 2 mėnesiai ir 19 dienų Todėl buvo padaryta išvada, kad jis ateityje gali ketinti ką nors užpulti pataisos įstaigoje. Pareiškėjas su minėtu protokoliniu nutarimu susipažino pasirašytinai 2017 m. lapkričio 28 d. ir jam buvo žinoma apie priimtą sprendimą palikti jį įskaitoje, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam buvo atimta teisė naudotis įstatymo nustatytomis garantijomis. Kadangi pagrindo išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų užpulti įskaitos nebuvo, pareiškėjas šioje įskaitoje buvo paliktas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardina valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, iš esmės, kildino iš Alytaus PN drausmės komisijos ir direktoriaus sprendimų neišbraukti pareiškėjo iš nuteistųjų, linkusiųjų užpulti, įskaitos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių prašydamas išbraukti jį iš asmenų linkusiųjų užpulti įskaitos. Prašyme nurodė, kad nuo 2015 metų yra įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą už tai, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos bendrosios praktikos slaugytojai sudavė antausį, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio buvo nurauktas, drausminė nuobauda nebuvo skirta, o nuo 2015 metų pareiškėjas nebuvo užpuolęs nei vieno asmens (b. l. 42-43, 100-101).
Alytaus PN Drausmės komisija 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio metu nutarė siūlyti Alytaus PN direktoriui palikti nuteistąjį I. S. nuteistųjų likusiųjų užpulti įskaitoje. Alytaus PN direktorius rezoliucija patvirtino Drausmės komisijos siūlymą ir pareiškėją paliko linkusių užpulti įskaitoje (b. l. 40, 96).
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija). Pagal Instrukcijos 140 punktą, nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pateikia pažymą, Psichologinės tarnybos specialistas – charakteristiką, Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo.
Instrukcija nenumato, kokie faktiniai duomenys turi būti pateikti Drausmės komisijai bei kokie turi būti nuteistojo elgesio vertinimo kriterijai, sprendžiant jo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos tikslingumo klausimą, tačiau akivaizdu, kad spręsdama, ar asmuo atsisakė sumanymo užpulti, Drausmės komisija vertina Apsaugos ir priežiūros skyriaus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Psichologinės tarnybos pateiktus duomenis apie šį asmenį.
Žemesnės instancijos teismas
Drausmės komisijai nusprendus, kad yra pagrindas suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, įsakymo dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektas pateikiamas laisvės atėmimo vietos direktoriui (Instrukcijos 140 p.). Drausmės komisijai nutarus, kad nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame laisvės atėmimo vietos direktorius rezoliucijoje pažymi, ar sutinka su Drausmės komisijos sprendimu. Drausmės komisijos posėdžio protokolo išrašas arba kopija saugoma suimtojo arba nuteistojo asmens byloje (Instrukcijos 141 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas nurodytą teisės normą pažymėjo, kad joje numatytos informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir, priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Pažymėtina, kad pats įrašymas į paminėtą įskaitą yra prevencinė, t. y. nukreipta į ateitį, priemonė, kuria siekiama užtikrinti suimtųjų arba nuteistųjų asmenų bei su jais kontaktuojančių asmenų saugumą. Aptariamoje teisės normoje nėra nurodyti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, todėl visais atvejais, vertinant aptarto pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje A143-916/2011).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 2015 metų buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą. Alytaus PN Drausmės grupės komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolas, patvirtina, kad komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl tikslingumo nuteistąjį I. S. palikti linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje ir nutarta siūlyti pataisos namų direktoriui šį asmenį palikti įskaitoje. Iš Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus R. Š. 2017 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad išvada dėl pareiškėjo palikimo įskaitoje priimta remiantis Kriminalinės žvalgybos skyriaus (2017 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. 260-2547), Psichologinės tarnybos (2017 m. lapkričio 22 d. charakteristika) bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus pateikta informacija (b. l. 38, 39, 41, 97, 98, 99). Remiantis Psichologinės tarnybos charakteristika, pareiškėjas 2017 m. lapkričio 14 d. buvo kviečiamas pokalbiui, kad gauti informaciją smurtinio elgesio rizikos nustatymui, tačiau į pokalbį pareiškėjas ateiti atsisakė. Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. pažymos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo 59 galiojančias drausmines nuobaudas. Apsaugos ir priežiūros skyrius neturėjo duomenų, kad pareiškėjas tikrai atsisakė sumanymo ką nors užpulti. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo elgesio pasikeitimą, jog jis būtų atsisakęs sumanymo užpulti, Drausmės komisijai nebuvo pateikta, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai buvo nutarta siūlyti Alytaus PN direktoriui palikti nuteistąjį I. S. nuteistųjų likusiųjų užpulti įskaitoje. Atitinkamai Alytaus PN direktorius, įvertinęs surinktus duomenis (charakteristiką, pažymą, tarnybinį pranešimą, komisijos siūlymą), kurie patvirtino, jog pareiškėjas neatsisakė sumanymo užpulti, pagrįstai paliko pareiškėją linkusiųjų užpulti įskaitoje. Bylos duomenimis nenustatyta, kad priimant sprendimą dėl pareiškėjo palikimo linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje būtų pažeistos pagrindinės Instrukcijoje nustatytos procedūros.
Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo sprendimas palikti jį linkusiųjų užpulti įskaitoje nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, priimant sprendimą dėl tikslingumo pareiškėją palikti linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje remtasi Kriminalinės žvalgybos skyriaus, Apsaugos ir priežiūros skyriaus ir Psichologinės tarnybos surinktais faktiniais duomenimis apie pareiškėją todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas ar nemotyvuotas. Pažymėtina, kad pagal Instrukcijos 141 punktą, Drausmės komisijai nutarus, jog nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame laisvės atėmimo vietos direktorius rezoliucijoje pažymi, ar sutinka su Drausmės komisijos sprendimu. Nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas palikti pareiškėją linkusiųjų užpulti įskaitoje buvo įformintas vadovaujantis Instrukcijos reikalavimais (Drausmės komisijos siūlymu ir pataisos namų direktoriaus rezoliucija).
Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2015 metų nieko neužpuolė, kas, jo nuomone, sudarė pagrindą išbraukti jį iš linkusiųjų užpulti asmenų įskaitos. Tačiau, kaip buvo minėta, svarstant klausimą dėl tikslingumo asmenį palikti linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje, remiamasi konkrečiais surinktais faktiniais duomenimis apie asmens atsisakymą sumanymo užpulti. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų Drausmės komisijai nebuvo pateikta, todėl komisija pagristai sprendė palikti pareiškėją linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitoje.
Nors pareiškėjas nurodo, kad dėl smūgio bendrosios praktikos slaugytojai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir drausminė nuobauda jam nebuvo skirta, tačiau, teismas pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjo palikimo įskaitoje minėta aplinkybė nėra reikšminga, nes teisės aktai nei įrašymo į šią įskaitą, nei išbraukimo iš jos sąlygų su drausminės atsakomybės taikymu ar netaikymu nesieja.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo išduota sprendimo kopija, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, su Drausmės grupės komisijos 2017 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2017 m. lapkričio 28 d. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jam nebuvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti atsakovo sprendimą dėl pareiškėjo palikimo įskaitoje. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl sprendimo kopijos išdavimo, o pastarasis būtų atsisakęs tokį prašymą tenkinti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, netgi pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. AS-261-997-14).
Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad dėl atsakovo sprendimo palikti jį linkusiųjų užpulti įskaitoje jam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas. Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 24 d. nutarimo ir posėdžio protokolo matyti, kad sprendimas atidėti svarstymą dėl lygtinio paleidimo buvo priimtas įvertinus neigiamą pareiškėjo elgesį (b. l. 112, 122-123). Minėtais duomenimis nustatyta, kad bausmės atlikimo metu I. S. pataisos namuose nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių bei visuotinai priimtų normų, elgėsi pagal savo įsitikinimus, už įvairius pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas 59 kartus, buvo stebimi kriminogeniniai veiksniai, todėl nutarta jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pakartotinai svarstyti po penkių mėnesių.
Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus pataisos namuose jis nepagrįstai ir neteisėtai buvo laikomas drausmės grupėje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. nutarimu už administracijos nurodymų nevykdymą pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 36, 105, 135). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjui 2017 m. vasario 28 d. etapu tolimesniam bausmės atlikimui atvykus iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus, jis Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimu buvo paskirtas į 20 būrį (drausmės grupę), kuriame buvo laikomas iki 2018-01-30 (b. l. 94, 95).
Pagal BVK 143 straipsnio 5 dalį, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Drausminė nuobauda turi būti baigiama vykdyti pasibaigus jos terminui. Akivaizdu, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. nutarimu paskirta drausminė nuobauda turėjo būti vykdoma iki 2018 m. sausio 17 d., todėl pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo drausmės grupėje Alytaus pataisos namuose atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.