- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- TS-158-170/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aldona Tumelionytė
- Nuteistasis
- K. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, dalyvaujant prokurorėms Danutei Mekionienei, Ingridai Gureckienei, nuteistajam K. B., jo gynėjui advokatui K. B., išnagrinėjusi K. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 309 straipsnio 2dalį; 309 straipsnio 4 dalį; 152 straipsnio 1 dalį; 161 straipsnio 2 dalį; 150 straipsnio 3 dalį; 151¹ straipsnio 1 dalį; 162 straipsnio 1 dalį; 153 straipsnį; 22 straipsnio 1 dalį ir 308 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 161 straipsnio 2 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 162 straipsnio 1 dalį; 233 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 151¹ straipsnio 2 dalį - 9 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu Šilalės rajono teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendis pakeistas, K. B. išteisintas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalies ir 308 straipsnio 1 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalies ir 162 straipsnio 1 dalį, nuteistas pagal BK 309 straipsnio 2 dalį, veika iš 150 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 151¹ straipsnio 1 dalį, veika iš 153 straipsnio perkvalifikuota į BK 152 straipsnio 1 dalį, priteista 25000 Lt sumažinta iki 20 000 Lt, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi, Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendis bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendis pakeisti, panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria nusikalstama veika iš BK 150 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 151¹ straipsnio 1 dalį ir byla nutraukta, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 metų, ir K. B. skirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kitoje dalyje nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.
Šalies argumentai
K. B. 2014-08-11 prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, prašydamas jį pristatyti svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų.
Vilniaus pataisos namų komisijos pirmininkas 2014-09-03 Nr. 42-853(1) raštu K. B. nurodė, jog vadovaujantis 2012 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 str. papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XI-2040 (Žin., 2002, Nr. 73-3084, 2005, Nr. 58-2002; 2012, Nr. 4-110) 1 ir 2 str. nuostatomis nuo 2013-01-01 lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal BK 149 str. 3 d., 4 d., 150 str. 3 d., 4 d., 151 str. 2 d., 151¹ str. ir 153 str. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, jog K. B. nebus pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas 2014-09-11 Nr.2s-4667raštu K. B. nurodė, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis negalima remtis sprendžiant BVK normų galiojimo laike klausimą, takyti galiojusią BVK redakciją nėra teisinio pagrindo.
Nurodo, kad vadovaujantis nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsniu, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiam asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; Kadangi K. B. nuteistas už nusikaltimą nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, todėl lygtinis paleidimas šiuo metu jam netaikomas, nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo laiko.
2014 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo K. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų 2014 m. rugsėjo 3 d. atsakymo Nr. 42-853 (1) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 2S-4667 panaikinimo, įpareigojant Vilniaus pataisos namų komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismo posėdžio metu nuteistasis K. B. skundą palaikė ir paaiškino, kad jaučiasi taip, tarsi padaręs naują nusikaltimą, kadangi asmenys nuteisti iki 158 str. įsigaliojimo buvo svarstomi kai kuriuose teismuose, o jis diskriminuojamas dėl kažkokių priežasčių. Jo teisinė padėtis apsunkinta. Tai sutapatinama su kaliniais, kurie padaro nusikaltimą zonoje, susimuša, atlieka laisvės atėmimo bausmę už žmogžudystes, narkotikus. Jau greitai 4 metai, kai atlieka laisvės atėmimo bausmę, vykdo ką priklauso, tačiau nėra svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo. Jo kaltė įrodyta prieš 7 metus, bausmę atlikinėja 4 metai. Nuteistas už 150 str. 3 d. -9 metams laisvės atėmimo. Tuo metu galiojo įstatymas, kad atlikus dalį bausmės gali būti svarstomas dėl lygtinio paleidimo. Šiuo metu yra atlikęs didžiąją bausmės dalį, liko pusantrų metų. Paskirti 9 metai laisvės atėmimo, bausmė sumažinta. Kai pusė bausmės laiko suėjo, pataisos namai pateikė tik informacinio pobūdžio raštelį. Prašo tenkinti jo skundą, kadangi pataisos namai nesiima svarstyti, nes vadovaujasi pataisa, kuri nustato, jog teistiems pagal LR BK 150 str.3d. turi bausmę atlikti iki galo. Prieš metus kreipėsi į komisiją, Kalėjimų departamentą. Jo neįtikino teismo nutartys, nes yra pažeista jo Konstitucinė teisė į nuosavybę. Vilniaus pataisos namai saistomi savo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Lietuvos teisingumo ministro 2012-06-27 įsakymas 1731K numato, kad pataisos įstaiga per 10 darbo dienų nuo prašymo priėmimo, pateikia prašymą ir socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijai, šito jo atžvilgiu buvo nepadaryta. Vilniaus pataisos namai atsisakydami pristatyti jį svarstymui padarė teisės pažeidimą, apie kurį jau žinojo, t.y. ignoravo teismų praktiką. Akivaizdu, kad Vilniaus pataisų namų administracijos elgesys tyčinis ir sąmoningas. Pareigūnas ne tik neigė teisės aiškinimą, kuris yra BK 242str. kaip uždrausta veika, bet ir piktybiškai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskriminuojant jį kitų nuteistųjų atžvilgiu. Diskriminaciją draudžia Konstitucijos 29, Europos žmogaus teisių 14 konvencijos, BVK 6 str., kad taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, turtinės, socialinės padėties. Bendrųjų teisės principų neigimas ir dvigubų standartų taikymas, aktais pripažįstama deliktu, nes komisija atsisakė svarstyti. Pataisos namai nesiunčia atstovo, nes žino, kad teismas priims nutartį palankią jiems. Bausmių vykdymo kodekso dar nebuvo, kai atsirado baudžiamasis įstatymas švelninantis nuteistųjų padėtį. Atkreiptinas dėmesys į BVK 3 str. 1 d. nuostatą įtvirtinančią, kad bausmes vykdo pagal tuo metu galiojančius įstatymus, BPK 360 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos BVK numatytais atvejais klausimus dėl lygtinio paleidimo nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Pažymėtina, kad teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija. Šilalės teisme teisiamas nesijautė kaltu. LAT teismas bausmę sumažino. Įkalinimo įstaigoje naudinga jį laikyti, nes nei vienos pašalpos neprašo, dirba visuomeniniais pagrindais, jiems naudinga tokius laikyti. Prašo panaikinti sprendimus Kalėjimo departamento ir pataisos namų ir vadovautis žmogiškumo principu.
Nuteistojo gynėjas advokatas K. Blažys teismo posėdžio metu nuteistojo skundą palaikė ir paaiškino, kad jo ginamojo skundas pagrįstas ir teisėtas. Ginamasis nuteistas pagal 150 str. 3 d. Posėdžio metu nuosekliai išdėstė skundo motyvus. Žmogaus teisių teismas nutarimuose konstatavęs, kad visi nuteistieji turi teises ir pareigas ir gali jomis naudotis kiek tai leidžiama pagal įstatymą. Nustatyta, kad ginamasis turi teisę kreiptis į bausmių vykdymo institucijas ir į teismą. Baudžiamojo įstatymo jurisprudencijoje yra temporalinio principo taikymas, t.y. įstatymo galiojimas laiko atžvilgiu. Pagrindiniai motyvai, kurie išdėstyti sprendimuose, kad įstatymas yra pakeistas ir dėl to ginamasis negali pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teismų praktikoje pasisakyta, kad įstatymas griežtinantis nuteistojo padėtį atgal negalioja ir šitas aspektas buvo išsakytas ir Lietuvos Aukščiausio teismo nutartyse. Svarbu pažymėti kad BVK pakeitimai, kurie buvo įvykdyti 2013-01-01 apsunkino ginamojo padėtį, nes išjungė galimybę ginamajam, nuteistam pagal BK 154 str. 3 d.,negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Ginamasis nuteistas anksčiau už veiką ir jam turi būti taikoma galiojanti bendra taisyklė, jei įstatymo pakeitimas apsunkina nuteistojo veiką, todėl toks įstatymas neturėtų galioti. K. B. per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas, atliko bausmę tinkamai ir yra charakterizuojamas pakankamai gerai, todėl mano, kad atsižvelgiant į ginamojo asmenybę, tai, kad jis nuteistas, atlikęs didesnę dalį bausmės, įstatymas apsunkinantis ar bloginantis nuteistojo padėtį neturėtų būti taikomas, prašo ginamojo skundą tenkinti.
Prokurorė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad BVK lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nuostatuose bei kitose teisės normose yra numatyta kada nuteistais gali pateikti prašymą svarstyti lygtinio paleidimo komisijoje ir yra numatytas terminas kada gali svarstyti nuteistojo pareiškimą. Kiek prisimena tai 1 mėnuo ir 10 dienų. Kadangi nuteistasis K. B. nuteistas už nusikaltimą dėl nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvės neliečiamumui ir nuo 2013-01-01 BVK pakeitime numatyta, kad tokiems nuteistiesiems nėra galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl Vilniaus pataisos namų administracijos atsakymas, kad nėra galimybės svarstyti nuteistąjį komisijoje ir Kalėjimų departamento atsakymas yra teisėti, pagrįsti, motyvuoti ir kaip pats nuteistasis K. B. parašė yra teisingi ir teisėti, be to tokiu būdu įgyvendintas teisingumas. 2014 m. svarstant tokį patį skundą balandžio 8 d. Vilniaus Apygardos teismo nutartyje yra pasisakyta, kad anksčiau pateiktas teisės taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas ypač nustačius, kad ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja teisės aktams, teisminiai logikai ir yra savaime neteisingas. Priešingu atveju nebūtų užtikrintas teisingas teisingumo įgyvendinimas, nes K. B. skunduose minėjo tas pačias nutartis ir Vilniaus Apygardos teismas pasisakė šiuo klausimu. Prašo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas netenkinamas
Motyvuojamoji dalis
Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktuali redakcija) 325¹ punkte (2012-06-27 Nr. 1R-173 pakeitimas) nustatyta, kad prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje yra numatyta privaloma ikiteisminė bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų ar sprendimų apskundimo tvarka. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami teismui.
Nagrinėjant skundą nustatyta, kad nuteistasis K. B. pakartotinai su prašymu kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas pristatyti jį teismui dėl lygtinio paleidimo pagal BVK 157 str. 2014-09-03 atsakymu Nr. 42-853(1) Vilniaus pataisos namai atsisakė svarstyti nuteistojo K. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo. Gautą atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuri 2014-09-11 sprendimu Nr. 2S-4667 skundą atmetė. K. B. pasinaudojo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl nuteistojo K. B. pateiktas prašymas dėl lygtinio paleidimo pataisos namų direktoriui bei Kalėjimų departamentui laikytinas tinkamai pateiktu LR BVK 157 straipsnio prasme.
Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnis (įstatymo redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. ) reglamentuoja atvejus, kada netaikomas lygtinis paleidimo iš pataisos įstaigų. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami:
2) asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui;
Bausmių Vykdymo Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl nuteistajam K. B. bausmės vykdymo metu ir taikytinas būtent vykdymo momentui galiojantis įstatymas remiantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi, t.y. taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju, K. B. nuteistas už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Negaliojantis įstatymas, nors ir švelnesnis, netaikomas, nes bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Pažymėtina, kad būtent Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnis nustato bausmių vykdymo įstatymų, kitų teisės aktų bausmių vykdymo klausimais, galiojimo laiko, erdvės ir asmenų atžvilgiu taisykles. Todėl spręstina, kad šiuo atveju nėra ir įstatymų kolizijos, nes baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sąlygų, o bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką nustato būtent bausmių vykdymo kodeksas.
Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalyje numatytas principas nėra bendrasis teisės principas, tai yra baudžiamosios teisės principas, o bausmių vykdymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ne baudžiamoji teisė, bet bausmių vykdymo teisė, kuri pagal savo prasmę yra procesinė teisė (Vilniaus apygardos teismo 2014-03-04 nutartis byloje Nr. 1S-261-92/2014).
Pažymėtina, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.).
Be to, nuteistasis K. B. su analogišku skundu kreipėsi Į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2014-03-14 nutartimi nuteistojo K. B. skundas atmestas ir Vilniaus apygardos teismo 2014-04-08 nutartimi paliktas galioti. Minėtose Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus apygardos teismo nutartyse pagrįstai konstatuota, jog nuteistajam K. B. taikytinos šiuo metu (nuo 2013-01-01 įsigaliojusios) lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti dar iki 2013-01-01.
Kadangi nuteistasis K. B. nuteistas už nusikaltimą dėl nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvės neliečiamumui ir nuo 2013-01-01 LR BVK pakeitime numatyta, kad tokiems nuteistiesiems nėra galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl teismas pakartotinai konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų administracijos atsakymas, kad nėra galimybės svarstyti nuteistąjį komisijoje ir Kalėjimų departamento sprendimas yra teisėti, pagrįsti, motyvuoti ir nenaikintini, tais pagrindais, kad teismas vykdo ir taiko galiojančias aukščiau paminėtas teisės normas, remiasi suformuota teismų praktika. Be to, tiek Vilniaus apylinkės, tiek Vilniaus apygardos teismai išsamiai ir ne vieną kartą pasisakė apie nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo taikymo atveju taikomą tvarką, sąlygas bei pastarojo atveju galiojančias tesės normas.
Teismas pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu teismų praktika yra pasikeitusi (Kauno apygardos teismo 2013-10-28 nutartis Nr. 1S-1628-348/2013), kurioje išaiškinta, jog nuteistiesiems taikomos šiuo metu, o ne nuosprendžio priėmimo metu, galiojančios Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Be to, nors pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą Lietuvos Respublikos teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar panašiose bylose, tačiau tai nereiškia, kad anksčiau pateiktas teisės normos taikymo išaiškinimas negali būti pakeistas, ypač nustačius, jog ankstesnis teismo išaiškinimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisinei logikai ir yra savaime neteisingas, priešingu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas teisingumo įgyvendinimas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo K. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 5 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.