Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. J., O. J. (O. J.), valstybės įmonė „Turto bankas”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. spalio 16 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9304 patvirtina, kad būdamas santuokoje su pareiškėja T. J., (duomenys neskelbtini) mirė F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 4). Gyventojų registro duomenimis F. J. turėjo du vaikus: I. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir O. J., gimusį (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu T. J. 1998 m. balandžio 9 d. mainų sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 1996 m. birželio 13 d. nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir nuo 1977 m. iki 1998 m. pastatė šiame žemės sklype sodo pastatą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijos (e.b.l. 6-7; 9-10). Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas T. J. ir F. J. esant santuokoje, pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad Nekilnojamojo turto registre šis turtas įregistruotas tik T. J. nuosavybės teise. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų F. J. palikimo priėmimo faktų (e.b.l. 5). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad F. J. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jo sutuoktinė T. J., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog T. J. po sutuoktinio mirties liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), ir iki šiol gyvena jame. Palikėjo sutuoktinė T. J. rūpinosi palikimą sudarančiu turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius, atliko kitus šio turto valdymo veiksmus. Šias aplinkybes liudija uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ PVM sąskaitos faktūros, teikiamos mokėtojui T. J.; informacija apie apmokėtą elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini); uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ mokėjimo pranešimai; uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ PVM sąskaitos faktūros už televizijos ir interneto paslaugas, teikiamas adresu (duomenys neskelbtini), bei įrangos nuomą; akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitos už suteiktas paslaugas į objektą (duomenys neskelbtini); uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir remonto paslaugas, tenkančias buto (duomenys neskelbtini) savininkui (e.b.l. 13-26). Iš minėtų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja nuo pat sutuoktinio mirties mokėjo visus mokesčius už palikimą sudarančio nekilnojamojo turto adresu teikiamas paslaugas, deklaravo paslaugų tiekėjams apskaitos prietaisų rodmenis, mokėjo su turto administravimu ir remontu susijusias išlaidas.

Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius T. J. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti jos sutuoktinio F. J. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti savo sutuoktinio palikimą. Kiti palikėjo F. J. įstatyminiai įpėdiniai, t. y. jo sūnūs I. J. ir O. J. yra įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis ir jie atsiliepimuose į pareiškimą pripažino, kad tėvo palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja, taip pat pripažino, kad tėvo palikimą priėmė pareiškėja T. J., pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą.

Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuota prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes negalint pateikti įrodymų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškėjai nebus išduodamas nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas, kas apribos pareiškėjos galimybes įgyvendinti savininko teises į paveldėtą turtą.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas F. J. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog T. J. priėmė bent vieną F. J. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis.

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į F. J. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.