Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. (toliau – M. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, skiriant M. P. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, BK 64¹ straipsnio pagrindu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant M. P. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu M. P. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, skiriant jam galutinę 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. P. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas M. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. balandžio 26 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, 0,526 g. psichotropinių medžiagų – amfetamino, neteisėtai laikė nuomojamame garaže Nr. 4, (duomenys neskelbtini), iš kurių 2020 m. vasario 25 d. apie 19.00 val. prie (duomenys neskelbtini), už 10 eurų pardavė D. M. vieną folijos lankstinuką su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurios masė 0,031 g., o likusią dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios bendra masė 0,495 g. iki 2020 m. vasario 26 d. 10.40 val. laikė garaže Nr. 4, (duomenys neskelbtini), kol kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. sausio viduryje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, prie (duomenys neskelbtini), radęs, neteisėtai įgijo nešaunamąjį šaltąjį ginklą – kastetą, kuris yra smogiamojo – triuškinamojo pobūdžio, bei priskiriamas prie nešaunamųjų šaltųjų ginklų, draudžiamų civilinėje apyvartoje, ir jį atnešęs į garažą Nr. 4, (duomenys neskelbtini), ten jį laikė iki 2020 m. vasario 26 d. 10.40 val., kol kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar už pavienių nusikalstamų veikų padarymą jam skirtos bausmės, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su M. P. paskirta galutine su kitu nuosprendžiu subendrinta bausme, prašant ją sušvelninti, todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, šiuo atveju pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos galutinės subendrintos bausmės individualizavimo klausimu.

6. Šiuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad M. P. skundžiamu nuosprendžiu už pavienių nusikalstamų veikų padarymą skirtas bausmes subendrinus tarpusavyje BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto pagrindu ir ją sumažinus pagal BK 64¹ straipsnio taisykles, jam buvo paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu M. P. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, skiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš aptarto seka, kad prie skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirtos subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės buvo pridėta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, dalis. Būtent su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinkama nuteistojo apeliaciniame skunde, teigiant, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo nepagrįstai pridėta beveik visa kitu nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausmė – 3 (trys) mėnesiai iš 3 (trijų) mėnesių ir 19 (devyniolikos) dienų. Nuteistojo manymu, subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas galėjo pridėti jam trumpesnį nei 3 (trijų) mėnesių neatliktos bausmės terminą ir tokiu būdu paskirti jam švelnesnę bausmę. Tačiau, su tokiais M. P. apeliacinio skundo motyvais nesutiktina.

7. Kaip nustatyta BK 64 straipsnio 3 dalyje, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis; pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tuo tarpu pagal BK 50 straipsnio 2 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 (trijų) mėnesių iki 20 (dvidešimties) metų. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad mažesnės nei 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies pridėjimas, bendrinant asmeniui paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu BK 64 straipsnio pagrindu, kaip to iš esmės prašoma apeliaciniame skunde, nėra galimas, todėl nuteistojo prašymas pridėti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmės dalį nei 3 (tris) mėnesius, nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas.

8. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais paminėtina, kad analizuojamu atveju M. P., veikdamas tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamiesiems nusižengimams. Šie nusikaltimai apeliantui nebuvo pirmieji – praeityje jis buvo teistas, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis) nusikalstamų veikų padarymą. Be to, naujas nusikalstamas veikas jis padarė vis dar neišnykus ir esant įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, konstatuojant, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. P. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Neabejotina, kad ankstesni nuteistojo teistumai bei skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas atskleidžia antivisuomenines M. P. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo neigiamos nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, todėl naujų nusikalstamų veikų padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais M. P. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, todėl sutikti su nuteistojo teiginiais, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas M. P. skyrė per griežtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Juo labiau, kad vertinamu atveju nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikytas ir jam palankesnis dalinis skirtingais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių bendrinimo būdas.

9. Šios išvados kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje M. P. buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka. Be to, būdamas jauno amžiaus ir turėdamas tik pagrindinį išsilavinimą, jis, būdamas laisvėje, niekur nedirbo ir nesimokė, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, įgyti specialybės, padėsiančios jam integruotis į darbo rinką ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat nesiekė. Šių duomenų visuma, įvertinus tiek praeityje buvusius M. P. teistumus, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, finansinį pobūdį, suponuoja pagrįstą išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas yra vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis, jokių pastangų siekdamas koreguoti savo elgesį teigiama linkme būdamas laisvėje M. P. nedėjo, o tai rodo, kad jis kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, kas asmenį charakterizuoja neigiamai.

10. Atsižvelgiant į išdėstytą, pagrįstai spręstina, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. P. teisinę padėtį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Tokiu būdu, asmeniui iš esmės sutinkant su skundžiamu nuosprendžiu jam skirtomis bausmėmis ir jų bendrinimu, nesutinkant tik su jam paskirtos galutinės su kitu nuosprendžiu jam paskirta bausme subendrintos bausmės dydžiu, nesant galimybės pridėti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmės dalį nei 3 (tris) mėnesius dėl šios nutarties 7 punkte nurodytų priežasčių, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, M. P. apeliacinį skundą atmetant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.