- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- eI-4661-428/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. K., D. P., G. G., K. S., Ž. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. S., A. K., D. P., G. G., Ž. M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 21R1-34(AG1-25/12-2019) ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių išnagrinėti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. (33.205) 2-361 nurodė dvi apskundimo alternatyvas, iš kurių viena pareiškėjai ir pasinaudojo. Teigė, jog nesutinka su tuo, jog nurodymas nugriauti užtvarą yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas. Savivaldybės įpareigojimas buvo administracinio pobūdžio, todėl skundas turėjo būti nagrinėjamas iš esmės Ginčų komisijoje.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. sausio 31 d. raštas Nr. (33.205)2-361 yra individualus administracinis aktas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad 2019 m. sausio 31 d. raštas Nr. (33.205)2-361 yra individualus administracinis aktas, mano, kad pareiškėjai, manydami, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų reikalavimų (t. y. individualus administracinis aktas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos; individualiame administraciniame akte nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos; ar nenurodyta akto apskundimo tvarka), turi teisę skųsti administraciniam teismui arba komisijai, todėl rašte nurodyta tinkama individualaus administracinio akto apskundimo tvarka. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-10417-505/2018 dėl atsisakymo teikti informaciją, kurioje pareiškėjams yra suteikta informacija, taip pat visi ją pagrindžiantys dokumentai, kad Nekilnojamoji turto registre registruotas inžinerinis statinys (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo ar pareigos keisti šio nekilnojamojo turto registracijos. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad be išduoto leidimo įrengtas elektra valdomas kelio užtvaras prie (duomenys neskelbtini). Gyventojams atsisakius patiems demontuoti vartus ir nurodžius, kad tai atliktų UAB „Kauno švara“ darbininkai, pastarųjų 2019 m. kovo 29 d. vartai tvarkingai buvo išmontuoti. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. kovo 29 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-19-1027. Taigi, iš viso to matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 31 d. rašte Nr. (33.205)2-361 nustatytos pareigos pareiškėjams nevykdant, vartų demontavimo pareiga pradėta vykdyti pačios atsakovės, viešojo administravimo subjekto, remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-409. Atsakovės nuomone, administracinio individualaus akto apskundimo administracinė tvarka 2019 m. sausio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracija rašte Nr. (33.205)2-361 nurodyta pagrįstai ir teisingai, todėl sutiktina su pareiškėjų nuomone dėl bylos teismingumo, tačiau pagrindinis pareiškėjų reikalavimas įpareigoti komisiją pareiškėjų skundą patenkinti yra visiškai nepagrįstas. Skundo pagrįstumo klausimą atsakovė prašo spręsti teismo nuožiūra ir priimti sprendimą visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir ištyrus visas reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 21R1-34(AG1-25/12-2019) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtą Ginčų komisijos kompetencijai.
Bylos duomenys patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. (33.205)2-361 „Dėl užtvertos (duomenys neskelbtini)dalies“ nurodė iki 2019 m. kovo 1 d. demontuoti kelio užtvarą prie (duomenys neskelbtini), jei gyventojai nepateiks užtvertos gatvės dalies ir elektra valdomo kelio užtvaro įrengimo statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų ir jokiais kitais būdais neįrodys, kad minėti statiniai pastatyti (įrengti) teisėtai. Taip pat priminė, jog nedemontavus kelio užtvaro, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m.birželio 13 d. sprendimu Nr. T-409, jis bus demontuotas Kauno miesto savivaldybės lėšomis.
Pareiškėjai 2019 m. vasario 25 d. pateikė Ginčų komisijai 2019 m. vasario 24 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 31 d. raštą Nr. (33.205)2-361 „Dėl užtvertos (duomenys neskelbtini)dalies“ bei įpareigoti atsakovę panaikinti neteisėtą pareiškėjų lėšomis sukurto inžinerinio statinio – įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), sklypų ir namų kiemus registraciją.
Ginčijamu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 21R1-34(AG1-25/12-2019) buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtą Ginčų komisijos kompetencijai.
Ginčų komisija sprendimą argumentavo tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Ginčijamame sprendime nurodė, jog valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybė atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).
Ginčų komisija nustatė, jog atsakovės sprendimas įpareigoti pareiškėjus demontuoti kelio užtvarą prie (duomenys neskelbtini), yra priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio nustatytas funkcijas, susijusias su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Toks Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimas nors ir yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Šiame 2019 m. sausio 31 d. Savivaldybės administracijos rašte nurodytas reikalavimas demontuoti kelio užtvarą prie (duomenys neskelbtini), yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos galimai savavališkai pastatyto statinio savininkų nuosavybės teisėms, ir tokio pobūdžio Savivaldybės administracijos nurodymo teisėtumo klausimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str.). Analogiškos išvados darytinos ir dėl antrojo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Savivaldybės administraciją panaikinti neteisėtą pareiškėjų lėšomis sukurto inžinerinio statinio – įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), sklypų ir namų kiemus registraciją.
Pažymėtina, jog Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas reglamentuoja ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 str. 1 d.).
Pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Taigi, Ginčų komisijos kompetencijai priskiriami ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda teritoriniams valstybinio administravimo subjektams ir savivaldybių administravimo subjektams atliekant viešąjį administravimą.
Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų ir administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 str. 3 d.).
Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 31 d. rašto matyti, kad atsakovė davė privalomąjį nurodymą iki 2019 m. kovo 1 d. demontuoti kelio užtvarą prie (duomenys neskelbtini), jei nebus pateikti užtvertos gatvės dalies ir elektra valdomo kelio užtvaro įrengimo, statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai ar kitais būdais neįrodžius, kad minėti statiniai pastatyti (įrengti) teisėtai. Taip pat pareiškėjai įspėti, jog remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-409 nedemontavus kelio užtvaro, jis bus demontuotas Kauno miesto savivaldybės lėšomis, o iš statytojų bus išreikalauta padengti Kauno miesto savivaldybės patirtas išlaidas.
Nors skundžiamas raštas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, tačiau pagal savo esmę yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, nes sukelia civilines teisines pasekmes. Šio akto pagrindu keliamas reikalavimas įpareigoti pareiškėjus nugriauti neįteisintus statinius (kelio užtvarą) yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, turintis tiesioginės įtakos statinio savininko nuosavybės teisėms. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Todėl tokio pobūdžio reikalavimai yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-86/2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016). Aplinkybė, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nepaneigia minėtos išvados.
Taip pat Specialioji teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-117/2017 konstatavo, jog pareiškėjo ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2017 m. liepos 4 d. įspėjimas Nr. 04-7-135 (per vieną mėnesį nuo šio įspėjimo pateikimo dienos nugriauti (pašalinti) neįteisintus statinius). Ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. T-409. Specialioji teisėjų kolegija nusprendė, jog ginčijamas įspėjimas yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, bet įgyvendinant nekilnojamojo turto (valstybinės žemės) valdytojo teises. Atsakovo reikalavimas nugriauti ant valstybinės žemės savavališkai pastatytus statinius yra tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėmis, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Specialioji teisėjų kolegija nutarė, jog minėto pobūdžio byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas raštas, kuriuo nurodoma demontuoti pastatytą užtvarą, todėl toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Dėl ginčų susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.) ne kartą savo nutartyse yra pasisakiusi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-117/2017, 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-86/2014, 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016).
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų vertintina, kad pareiškėjai kelia reikalavimus civilinių teisinių santykių srityje, todėl, kaip ir nurodė Ginčų komisija, ginčas nepriskirtinas Ginčų komisijos kompetencijai.
Ginčų komisija nusprendė, jog analogiškos išvados darytinos ir dėl antrojo pareiškėjų skundo reikalavimo, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Savivaldybės administraciją panaikinti neteisėtą pareiškėjų lėšomis sukurto inžinerinio statinio – įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), sklypų ir namų kiemus registraciją.
Teismas su Ginčų komisijos išvada, jog šį reikalavimą atsisakyta priimti remiantis analogiškomis išvadomis, kaip ir reikalavimą dėl rašto panaikinimo, nesutinka.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Taip pat pabrėžtina, jog, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjų pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus į teismą pareiškėjas gali kreiptis tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti.
Pareiškėjai nei Ginčų komisijai, nei teismui nėra pateikę prašymo, su kuriuo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl įpareigojimo Savivaldybės administraciją panaikinti neteisėtą pareiškėjų lėšomis sukurto inžinerinio statinio – įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), sklypų ir namų kiemus registraciją. Nepateiktas taip pat ir atsakovės atsisakymas dėl minėto įpareigojimo vykdymo.
Konstatuotina, jog nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjai būtų kreipęsi su prašymu į atsakovę panaikinti neteisėtą registraciją ir atsakovė būtų atsisakiusi atlikti šiuos pareiškėjų reikalaujamus veiksmus. Nesant pareiškėjų prašymo bei atsakovės atsisakymo atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas Ginčų komisijoje (teisme), nes iš esmės nėra ginčo.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Ginčų komisija neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjų 2019 m. vasario 24 d. skundo ir teisėtai atsisakė jį nagrinėti vadovaudamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas Ginčų komisijos kompetencijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito Ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti (Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 str. 2 d. 1 p.).
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, jog pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme apibrėžtą Ginčų komisijos kompetenciją, ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo nustatyta tvarka Ginčų komisija nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau nesprendžia ginčų, susijusių su civiliniais santykiais bei nesprendžia skundų reikalavimų, kai iš esmės nėra ginčo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius skundžiamu 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 21R1-34(AG1-25/12-2019) pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtą Ginčų komisijos kompetencijai. Naikinti ginčijamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų K. S., A. K., D. P., G. G., Ž. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.