Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11 159 Eur skolą, 1 850 Eur įstatymines palūkanas, 0,5 procentų delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2011-10-01 pagal sudarytą trišalę Preliminarią sutartį Nr. 34 pirko varžytynėse namą Duomenys neskelbtini kaip pasirinktas A. Z. pirkėjas už 160 000 Lt, nors varžytynių vertinimo ir paskelbimo kaina buvo 100 000 Lt. Nurodo, jog davė A. P. pinigus, kad nuvyktų į banką ir pervestų juos į antstolio depozitinę sąskaitą už varžytynėse perkamą namą Duomenys neskelbtini. Atsakovė padarė du pavedimus skirtingomis dienomis, t. y. 2011-12-22 už jį, o 2011-12-27 pavedimą padarė savo vardu, ir todėl varžytynių akte jie abu buvo nurodyti savininkais. Buvo sutarta, kad po varžytynių, namą įregistravus Valstybės įmonėje Registrų centre atsakovė savo namo dalį perrašys jam notariškai, todėl kaip garantą 2012-04-12 atsakovė pasirašė vekselį ir sutartį, kad yra skolinga jam iki perrašys jo vardu namo dalį. 2012-03-27 jo brolis M. J. atsakovei į sąskaitą už jį pervedė 5 000 Lt, o A. L. pagal jo 2012-05-02 raštišką prašymą už jo parduotą jam namą Duomenys neskelbtini pervedė 33 500 Lt bei pasirašytinai jis jai davė 12 500 Lt.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad perkant namą, esantį Duomenys neskelbtini, į antstolio depozitinę sąskaitą visus pinigus įnešė ji ir tai buvo jos lėšos. Prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas jai kelia civilines bylas neturėdamas jokio teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 285 Eur žyminio mokesčio valstybei.Įvertinęs ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, pavedimuose nurodytas mokėjimo paskirtis, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė preliminari namo dalies pirkimo - pardavimo sutartis, taip pat, kad 9 702,27 Eur (33 500 Lt) ir 1 448,10 Eur (5 000 Lt) atsakovei buvo pervesti kaip jo dalinis atsiskaitymas už namo, esančio Duomenys neskelbtini, pirkimą. Ieškovas taip pat neįrodė, kad iš M. J. sąskaitos pervesti 5 000 Lt priklausė jam, o ne jo broliui, ir kad jis turi materialinį teisinį reikalavimą prašyti juos priteisti. Teismas, įvertinęs civilinių bylų Nr. 2-1210-796/2016 ir Nr. 2-7150-897/2014 ieškinių pagrindus ir dalykus, padarė išvadą, kad tai nėra ginčai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino bylai reikšmingus įrodymų bei aplinkybių, teismo padarytos išvados grįstos tik prielaidomis, teismas neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, pažeidė materialines ir procesines teisės normas bei rungtyniškumo principą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Byloje yra rašytiniai įrodymai - vekselis, sutartis, deklaracija, bankiniai pavedimai, A. Z., NTA agento A. Š. liudijimai, kurie patvirtina, jog tik ieškovas mokėjo pinigus ir tik jis vienas buvo pirkėjas. Teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1327- 991/2015 nurodyta, kad atsakovė nedalyvavo namo remonte bei pirkime. Atsakovės pateiktas Swedbank sąskaitos išrašas įrodo, kad piniginių lėšų atsakovė neturėjo, neišlaikė net buto, įsigyto pagal paskolą, kurį pardavė norėdama gražinti paskolą bankui. Teismas nesiaiškino, kaip atsakovė, neturėdama savo lėšų, galėjo ieškovui paskolinti 20 000 Lt, šios lėšos atsakovės deklaracijose nėra deklaruotos. Atsakovei buvo pervesta 33 500 Lt, 5 000 Lt bei 12 940 Lt, iš viso 51 440 Lt suma. Atsakovė įmonės ir ieškovo poreikiams išleido tik 11 110,11 Lt, todėl yra skolinga 40 330 Lt ieškovui. Teismo motyvas, kad nėra įrodymų, jog ieškovo brolis pervedė savo sutikimu lėšas atsakovei, nepagrįstas, nes teismas nutartimi atsisakė priimti įgaliojimą ir kitus dokumentus. Teismas neteisingai traktuoja, kad 2015-08-18 buvo perduoti visi įmonės dokumentai su apyrašu. Byloje esantis apyrašas įrodo kad atsakovė gražino tik dalį įmonės dokumentų, tarp negrąžintų dokumentų yra ir preliminarioji sutartis dėl namo dalies pirkimo – pardavimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas gyveno kartu su atsakove. Nuotrauka, kurios pagrindu teismas padarė išvadą, jog šalys gyveno kartu, nepakankamas įrodymas tokiam faktui nustatyti. Prideda naujus įrodymus: 2016-06-28 M. J. liudijimą, 2008-11-17 įgaliojimą, 2014-12-27 A. Z. patvirtinimą, 2012-04-12 sutarties priedą, 2014-02-15 V. ir K. A. raštą, 2011-01-03 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/12/F-1, 2012-07-16 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/12/F-34, 2016-04-07 Šiaulių bankas AB raštą, 2016-04-29 „Swedbank“, AB kliento prašymą, 2015-12-14 antstolio raštą, 2015-10-06 antstolio raštą. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Ieškovo pateikti parodymai dėl vekselio bei sutarties pasirašymo ir rašytinio susitarimo nepagrįsti. Atsakovė nei vekselio, nei jokių kitų dokumentų ieškovui nepasirašė. Ieškovo parodymai dėl preliminarios sutarties buvimo nėra nuoseklūs – teismo posėdyje ieškovas tvirtino, jog buvo žodinis susitarimas, o apeliaciniame skunde teigia, jog rašytinis. Ieškovas teigia, jog už namą, esantį Duomenys neskelbtini, mokėjo jis vienas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsakovė už namą, esantį Duomenys neskelbtini, sumokėjo visą 100 000 Lt sumą, ieškovas atsakovei liko skolingas pusę sumos – 50 000 Lt už ieškovo vardu įregistruotą įsigyto namo dalį. 2012-05-02 ieškovo prašymu A. L. į atsakovės sąskaitą pervedė 33 500 Lt, iš kurių 20 000 Lt – ieškovo skolos dalis atsakovei už namo dalį. A. J. 2013-12-02 raštišku pasiūlymu įsigyti visą namą iš atsakovės už 80 000 Lt patvirtina savo likusią 30 000 Lt skolą atsakovei už jo vardu užregistruotą namo dalį bei atsakovės vardu registruotą namo dalies kainą – 50 000 Lt. Swedbank sąskaitos išrašas, priešingai, nei teigia ieškovas, įrodo, kad atsakovė sąskaitoje visuomet turėjo lėšų, sąskaitoje vyko nuolatinis lėšų judėjimas. Ieškovas niekuomet atsakovei nėra pervedęs minimų 33 500 Lt, 5 000 Lt bei 12 940 Lt sumų, tai patvirtina byloje esantis atsakovės banko sąskaitos išrašas. Ieškovo teiginiai, jog jis nevedė bendro ūkio su atsakove, nepagrįsti. Tai, kad ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, patvirtina tai, kad ieškovas ir atsakovė kartu įsigijo namą, atsakovė iš savo sąskaitos mokėjo bendrovės mokesčius, taip pat mokėjo mokesčius už ieškovo mamą ir giminaičius.

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2016-06-28 M. J. liudijimą, 2008-11-17 įgaliojimą, 2014-12-27 A. Z. patvirtinimą, 2012-04-12 sutarties priedą, 2014-02-15 V. ir K. A. raštą, 2011-01-03 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/12/F-1, 2012-07-16 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0154/12/F-34, 2016-04-07 Šiaulių bankas AB raštą, 2016-04-29 „Swedbank“, AB kliento prašymą, 2015-12-14 antstolio raštą, 2015-10-06 antstolio raštą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, t. y. 2012-04-12 sutarties priedas, 2015-10-06 antstolio raštas, 2016-04-29 „Swedbank“, AB kliento prašymas, yra prijungti byloje, šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti minėtus įrodymus. Kiti ieškovo pateikti nauji įrodymai neturi įrodomosios reikšmės sprendžiant ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, todėl neprijungtini prie bylos. 2016-09-26 Klaipėdos apygardos teismui apeliantas taip pat pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2016-08-11 raštą ir prašo jį prijungti prie bylos. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, kad iš šio rašytinio įrodymo nėra įmanoma suprasti, kokiu pagrindu ir kam atliekamas ikiteisminis tyrimas, atsisako prijungti šį įrodymą prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas nepriima pateiktų įrodymų ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl dalies žemės sklypo ir namo pardavimo, yra klaidinga, kadangi buvo rašytinis susitarimas su atsakove, jog po varžytynių atsakovė savo namo dalį perrašys ieškovui, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pirkėjas buvo tik ieškovas ir pinigus mokėjo tik jis vienas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Pirma, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad buvo rašytinis susitarimas su atsakove, jog po varžytynių atsakovė savo namo dalį perrašys ieškovui. Pažymėtina, kad atsakovas nurodo skirtingas šio susitarimo aplinkybes, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė, jog buvo žodinis susitarimas su ieškove, o apeliaciniame skunde nurodo, jog susitarimas buvo rašytinis. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde ieškovas nurodo buvus rašytinį susitarimą dėl dalies žemės sklypo ir namo pardavimo su ieškove, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Antra, priešingai, nei teigia ieškovas, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011-02-27 mokėjimo nurodymu Nr. 1 atsakovė A. P. iš savo sąskaitos AB Swedbank į antstolio G. J. depozitinę sąskaitą pervedė 50 000 Lt už perkamą turtą pagal CPK 704 str., esantį Duomenys neskelbtini (t. I, b. l. 9). 2011-12-22 kasos pajamų orderiu Nr. 35157 mokėtoja A. P. į antstolio G. J. sąskaitą įnešė 50 000 Lt už J. J. už perkamą turtą pagal CPK 704 str., esantį Duomenys neskelbtini (t. I., b. l. 10). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas kritiškai vertina ir apelianto teiginius, jog atsakovė apskritai nedalyvavo nekilnojamojo turto pirkimo procese. Pažymėtina, apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius, jog atsakovė nedalyvavo nekilnojamojo turto pirkimo procese, vertina kaip abejotinus, kadangi ši apelianto aplinkybė prieštarauja ieškovo ieškinyje suformuluotam reikalavimui dėl skolos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino, kaip neturėdama savo lėšų atsakovė galėjo ieškovui paskolinti 20 000 Lt, ir šį teiginį grindžia atsakovės pateiktu Swedbank, AB sąskaitos išrašu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad šie apelianto argumentai nepagrįsti. Iš byloje esančio Swedbank, AB sąskaitos, kuri priklauso atsakovei, išrašo matyti, kad atsakovės sąskaitoje visuomet buvo piniginių lėšų, nuolat vyko pinigų judėjimas. Taip pat matyti, kad atsakovei buvo suteikiamos paskolos, kurias bankai suteikia tik įvertinę asmens kreditingumo lygį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl atsakovės galimybių ieškovui paskolinti 20 000 Lt sumą. Apeliantas teigia, kad atsakovei buvo pervestos 33 500 Lt, 5 000 Lt bei 12 940 Lt ir pažymi, jog atsakovė yra skolinga 40 330 Lt ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad buvo persiųsta 12 500 Lt, o ne 12 940,00 Lt suma. Apeliaciniame skunde ieškovas nepaaiškina šių sumų neatitikimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-05-02 J. J. parašė prašymą A. L., kuriame prašo A. L. pervesti A. P. (V.) – 9 702,27 Eur (33 500 Lt) (t. I, b. l. 7). 2012-05-02 mokėjimo nurodymu Nr. 81 A. L. į A. P. sąskaitą AB "Swedbank" pervedė 9 702,27 Eur (33 500 Lt). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šio pavedimo mokėjimo paskirtis nurodyta sąskaitos papildymas, o ne tai, kad šie pinigai yra pervedami už namo Duomenys neskelbtini, pirkimą. Iš byloje esančios Swedbank, AB atsakovei priklausančios sąskaitos išrašo matyti, kad minėti pervesti pinigai buvo naudojami mokant įvairius UAB "Lotidė" mokesčius, mokesčius už ieškovo mamą R. J., taip pat antstoliui už J. J. perkamą žemės sklypą Duomenys neskelbtini., (t. I, b. l. 89-104). Pažymėtina, kad apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus, kurie patvirtintų, jog UAB „Lotidė“ gaudavo nuolatines pajamas ir atsakovei nereikėjo apmokėti įmonės sąskaitų iš savo asmeninės sąskaitos, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti minėtus įrodymus ir jų nevertino, kadangi 33 500 Lt sumos panaudojimo aplinkybėms pagrįsti pakako byloje esančių įrodymų, o ieškovo teikti įrodymai nesusiję su konkrečios 33 500 Lt sumos panaudojimu.Apeliantas teigia, kad teismo motyvas, jog nėra įrodymų, kad ieškovo brolis pervedė savo sutikimu lėšas atsakovei, nepagrįstas, nes teismas nutartimi atsisakė priimti įgaliojimą ir kitus dokumentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įgaliojimą ir kitus dokumentus, kuriuos ieškovas pateikė kartu su apeliaciniu skundu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą šioje byloje priėmė 2016 m. gegužės 31 d., o M. J. parodymai, kuriuos ieškovas pateikė su apeliaciniu skundu, yra užfiksuoti 2016 m. birželio 28 d. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu šių M. J. parodymų nepriimti negalėjo, kadangi jų nebuvo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog iš M. J. sąskaitos pervesti 5 000 Lt priklausė jam, o ne jo broliui, ir kad jis turi materialinį teisinį reikalavimą prašyti juos priteisti. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktuoja, kad 2015-08-18 buvo perduoti visi įmonės dokumentai su apyrašu, nes atsakovė gražino tik dalį įmonės dokumentų, o tarp negrąžintų dokumentų yra ir preliminarioji sutartis dėl namo dalies pirkimo – pardavimo. Iš bylos esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8191-642/2015 buvo priimtas ieškovės UAB "Lotidė" atsisakymas nuo ieškinio atsakovei A. P. dėl daikto grąžinimo iš neteisėto valdymo ir civilinė byla nutraukta. Byloje nustatyta, kad atsakovė buhalterinius dokumentus bandė perduoti ieškovei, buvo sudarytas perimtų-perduodamų dokumentų apyrašas. 2015-08-18 UAB "Lotidė" dokumentai ieškovei buvo perduoti (t. I, b. l. 108-109). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apelianto argumentai, jog atsakovė negrąžino dalies buhalterinių dokumentų, tarp kurių yra preliminarioji sutartis, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas gyveno kartu su atsakove. Tvirtina, kad nuotrauka, kurios pagrindu teismas padarė išvadą, jog šalys gyveno kartu, nepakankamas įrodymas tokiam faktui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo bandymas paneigti, jog su atsakove gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį, nepagrįstas. Pažymėtina, kad faktą dėl ieškovo ir atsakovo bendro ūkio vedimo, pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik remdamasis byloje esančia nuotrauka, kurioje ieškovės tėčio gimtadienyje kartu su ja yra ir ieškovas (t. II, b. l. 59). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, jog 2012-05-02 pervesta 33 500 Lt suma pinigai buvo naudojama mokant įvairius UAB "Lotidė" mokesčius, mokesčius už ieškovo mamą R. J., taip pat antstoliui už J. J. perkamą žemės sklypą Duomenys neskelbtini., (t. I, b. l. 89-104). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog buvo nustatyta, kad iš iki 2012-05-02 A. L. atlikto pervedimo atsakovė iš savo sąskaitos mokėjo įvairius mokesčius, susijusius su UAB "Lotidė" veikla, gaunamomis paslaugomis, taip pat mokesčius už ieškovo mamą R. J. ir J. J.. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį, rėmėsi ne tik nuotrauka, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, sprendimą grindė byloje surinktų įrodymų visetu, todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovui J. J. atidėtas 335 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinio skundo netenkinus iš J. J. priteistinas 335 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. J. 335 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.