- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-21
- Bylos Nr.
- I-7456-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01343-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- K. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui K. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
K. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 50 EUR už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą dieną neturtinės žalos.
Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2007-04-18 iki 2008-02-20 (datas prašė tikslinti Lukiškių TI-K). Nurodė, kad kamerose buvo viršijamos leistinos asmenų laikymo kvadratūros normos, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo kameros, nebuvo ventiliacijos, kas sukėlė jam tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą. Anksčiau į teismą kreiptis negalėjo, nes nežinojo savo teisių.
Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–11).
Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2007-04-17 iki 2008-03-05, skundą surašė tik 2015-02-23, todėl prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Kartu nurodė, kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo 2007-04-17 (pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K) iki 2008-03-05 (kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K), išskirti jo laikini išvykimo iš Lukiškių TI-K terminai. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs Lukiškių TI-K.
Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2007-04-17 iki 2008-03-05 (b. l. 6–11).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
LR CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
LR CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
LR CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K prašo taikyti trejų metų senaties terminą (b. l. 6–11). Laikotarpis, už kurį pareiškėjas siekia gauti žalos atlyginimą, truko nuo 2007-04-17 iki 2008-03-05. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė tik 2015-02-23 (b. l. 2), taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas praleidus LR CK 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas apie nurodomus savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai jie pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog jo nurodomų galimų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Priešingai, pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė fizinį ir psichologinį diskomfortą. Todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, pareiškėjas nenurodė, teismas, pagal pareiškėjo pateiktą skundo turinį, tokių priežasčių taip pat neturi pagrindo nustatyti.
Įvertinęs tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d., teismas konstatuoja, kad senaties terminas taikytinas, jo atnaujinti pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką (2015-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo K. Ž. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.