Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2014-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-232-795/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
II-232-795/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03675-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-232-795/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03675-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.; 63. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, nedalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui L. P., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 n. rugsėjo 24 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro patrulis D. K. 2014-09-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. P. už tai, kad jis 2014-09-06 12.05 val. Klaipėdos raj., kelyje Priekulė-Dreverna-Svencelė, 3,00 km, vairuodamas transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienu metu (paeiliui)padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kirto siaurą ištisinę liniją, vėliau važiavo akivaizdžiai per dideliu leistinu greičiu, keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamojo posūkio signalo, prieš kelio vingį be jokios priežasties įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui. Savo veiksmai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 88, 133 p. pažeidimus (b.l. 5).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto K. V. 2014-09-24nutarimu Nr. 30N-18898910-14 L. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 400 Lt (115 Eur) bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams (b.l. 4).

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014-10-01 gautas administracine tvarka nubausto L. P. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014-09-24 nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad važiavo leistinu 100 km/h greičiui, tuo metu matomumas kelyje buvo geras, kitų automobilių nebuvo. Jam, L. P., iš paskos važiavo jokiais specialiais ženklais nepažymėtas policijos automobilis, policijos pareigūnai jokios filmuotos medžiagos, patvirtinančios kad buvo viršytas leistinas greitis, nepateikė. Nesutinka padaręs kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 3).

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atsiliepimu nesutinka su L. P. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad L. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo (b.l. 17).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimų jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyko, pašto pranešimuose nurodyta, kad L. P. į paliktus pašto pranešimus nereaguoja, šaukimų neatsiėmė. Nurodytos aplinkybės rodo, kad L. P. bylos eiga nesidomi, todėl skundas nagrinėtinas jam nedalyvaujant.

L. P. skundas netenkinamas.

LR ATPK 124² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Be to, Taisyklių 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą, vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taisyklių 86 punktas nurodo, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Taisyklių 3 priedo 1.1. punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Kaip nustatyta iš L. P. skundo turinio, jis teigia, kad nustatyto leistino greičio neviršijo, keliolikos Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, tačiau detaliau šios aplinkybės neaiškina.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, L. P. kaltė, padarius LR ATPK 124² str. 1d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu, L. P. 2014-09-06 rašytiniu paaiškinimu, kuriame jis pripažino įvykio faktines aplinkybes, pripažįsta savo klaidą ir gailisi (b.l. 5). Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro patrulis D. K. 2014-09-06 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-09-06 apie 12.05 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. K. Klaipėdos raj., kelyje Priekulė-Dreverna-Svencelė pastebėjo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas kirto siaurą ištisinę liniją. Bandant pasivyti vairuotoją jis akivaizdžiai viršijo leistiną greitį, kelyje kur leistinas 90 km/h greitis, vairuotojas važiavo apie 140 km/h greičiu, įvažiavus į gyvenvietę, kur greitis ribojamas iki 50 km/h, vairuotojas važiavo apie 110 km/h. Taip pat lenkdamas kitas transporto priemones, keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Prieš įvažiuodamas į gyvenvietę prieš kelio vingį vairuotojas be jokios priežasties išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip vienu metu padarė kelis KET pažeidimus ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Pasivijus ir sustabdžius minėtą transporto priemonę paaiškėjo, kad ją vairavo L. P.. Vairuotojas teigė skubėjęs, todėl ir padarė visus minėtus pažeidimus, su jais sutiko, labai gailėjosi (b.l. 8). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti L. P. pažeidimų padarymu. Pažymėtina ir tai, kad surašant administracinio teisės apžeidimo protokolą L. P. pripažino padaręs visus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau paskyrus jo manymu netinkamą ir per griežtą administracinę nuobaudą, poziciją pakeitė, kaltę neigė.

Byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad L. P. vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priekulė-Dreverna-Svencelė kelyje 3 kilometre padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra kirto siaurą ištisinę liniją, keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurie sukėlę pavojingą situaciją. L. P. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą yra įrodyta visiškai. L. P. skundo teiginys, kad vairavimas nesukėlė grėsmės eismo saugumui, kad tuo metu kitų automobilių nebuvo, vertintinas kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Pareiškėjas pažeidimus padarė kelyje Priekulė-Dreverna-Svencelė dienos metu, kai eismas yra gana intensyvus. Teismo manymu, L. P. pavojingi manevrai tikrai galėjo sukelti skaudžių padarinių tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. L. P. turėjo vairuoti transporto priemonę itin atsargiai, atlikti manevrus tik įsitikinęs, jog tai nesukels jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, neprivers jų staiga keisti važiavimo krypties, greičio ir kt.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas, kaip minėta, asmenims užtraukia baudą nuo 400 iki 800 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 iki 2000 litų. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-09-24 nutarimu L. P. paskirta 400 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, tai yra minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos. L. P. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

L. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

Motyvuojamoji dalis

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 4 d., 291 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. P. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-18898910-14 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė