Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. J. 2025 m. vasario 4 d., apie 14 val. 19 min., kelyje A11, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0035 (patikros sertifikato Nr. 2199140) jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

2. M. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad š. m. vasario 4 d. dirbant (duomenys neskelbtini), atvyko klientė, su kuria labai nesutaria, nesutampa biolaukai. Ji jį išnaudoja arba verčia dirbti be atlygio. To pasekoje jam labai pakriko nervai. Išleidęs klientę, apie 14.00 val., jis nusipirko lietuviškos degtinės, 0,33 talpos, ją vienas pats suvartojo darbo vietoje per mažiau nei valandą ir nusprendė važiuoti namo. Nuo to momento, kai baigė vartoti alkoholį iki kol sėdo vairuoti praėjo 10-15 min. Važiuodamas greičio neviršijo, važiavo 80-85 km/h greičiu, nes ten leistinas greitis yra 90 km/h. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dėl techninių aplinkybių jam „sumetė“ automobilį, „užmetė“ į kairę pusę. Vengdamas blogesnių pasekmių - išvažiavimo į priešingą juostą, jis skubiai pasuko vairą į dešinę pusę - į kelkraštį, norėdamas prisiparkuoti, tačiau, kadangi buvo sprogusi važiuoklės kairės pusės oro pagalvė, automobilis labai stipriai šokinėjo, todėl, kad nekliudytų kitų eismo dalyvių, pasuko į laukus. Nuvažiavo nuo kelio apie 30-35 m atstumu, išvažinėjo pasėlius. Įvykus įvykiui, sustojo automobilis, išlipo vyriškis, priėjo, paklausė, ar viskas tvarkoje, pasakė, kad pranešė pagalbai. Po 5-7 min. atvažiavo policijos ekipažas, kuris du kartus patikrino jį alkotesteriu, pirmu tikrinimu jam nustatytos 1,83 prom., antru – apie 1,9 prom. Jis su šiais alkotesterio parodymais sutiko, jų neginčija ir dabar. Suvokė, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus. Transporto priemonė priklauso UAB (duomenys neskelbtini), ją išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigijo 2024 m. birželio mėnesį už 9 800 eurų. Nėra sumokėjęs visos sumos pagal sutartį už automobilį. Dabartinė jo vertė apie 8 000 eurų, gal iki 8 000 eurų. Teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 2020 m., taip pat dėl vairavimo neblaiviam. Ją atgavo 2022 m. Į mėnesį uždirba nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) eurų. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi. Prašo teismo kuo švelnesnės bausmės, kas įmanoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

3.1. Be paties kaltinamojo M. J. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

3.2. M. J. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški, kaltę visiškai pripažįsta. 2025 m. vasario 4 d. nuo pačio ryto, t. y. jau 09.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), garažiuke, kur dirba automechaniku. Atvažiavo išperkamosios nuomos automobiliu, t. y. automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo savo vardu prieš pusmetį iš įmonės (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis, kadangi dar nėra sumokėti visi pinigai už jį, priklauso tiek jam, tiek ir įmonei (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė apie 9000 Eur. Į (duomenys neskelbtini) jis atvažiavo vienas pats, buvo blaivus. Kaip jau minėjo, atvykęs į garažiuką, jis dirbo, t. y. tvarkė kliento automobilį. 2025 m. vasario 4 d., jam būnant garažiuke, pas jį atvyko labai nemaloni klientė, kurios duomenų nežino, jau galėjo būti apie 10.00 - 11.00 val. Ji atvažiavo dviračiu, atvežė jam aušinimo skystį ir savo automobilio, kurį ketino remontuoti, diržą, t. y. detales. Jis su ja kalbėjo, dar ieškojo detalių internetu. Bendraujant su minėta moterimi jam buvo labai nemalonu, ji jį supykdė, nes jų nuomonės išsiskyrė. Kai minėta moteris išvažiavo dviračiu namo, apie 12.00 - 13.00 val., jam „užvirė“ nervai, todėl jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tikslios gatvės nežino, bet galėjo būti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) g., esančią mažą parduotuvę, pavadinimu (duomenys neskelbtini), ten nusipirko 0,33 litro talpos degtinės „Lietuviška“. Nusipirkęs degtinę, jis grįžo atgal į minėtą garažą, kuriame prieš tai dirbo, t. y. (duomenys neskelbtini). Grįžęs į garažą, jis per nepilną valandą išgėrė visą minėtą degtinę. Gėrė vienas pats, pašalinių asmenų su juo nebuvo. Tuomet, t. y. jau išgėrus visą degtinės butelį, jis nusprendė vykti namo, t. y. į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 14.00 val., tikslaus laiko neprisimena. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) kaimą, tikslesnio adreso nežino, jam sugedo mašina, t. y. važiuojant staiga nusileido kairės pusės galinė važiuoklės pagalvė ir automobilio galas pradėjo šokinėti, dėl to jis nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, bandydamas išvengti eismo įvykio ir nesužaloti kitų žmonių, staigiai pasuko vairą į dešinę pusę, t. y. link kelkraščio, o tuomet automobilis įvažiavo į griovį, nors jis ir bandė šį sustabdyti. Tuomet jis išlipo iš minėto automobilio. Prie jo buvo sustojęs kažkoks automobilis, kurį vairavo nepažįstamas žmogus, ten sėdėjo vyras, kuris jo paklausė, ar jis nėra sužalotas bei įvardijo, kad iškvietė pagalbą, kaip vėliau suprato, ta pagalba buvo policijos pareigūnai. Jam būnant prie savo automobilio, stovint ant kelio, prie jo maždaug už 5-7 minučių privažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė, kas nutiko. Jis jiems viską papasakojo, sakė, kad būdamas ant kelio laukė pagalbos. Nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, t. y. automobiliui nuvažiavus nuo kelio, jis jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, nes nieko su savimi nebeturėjo, t. y. tą butelį degtinės 0,33 l talpos jau buvo išgėręs dar būdamas (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus nuo kelio, kiek prisimena, jis nieko neapgadino, bent jau nematė. Vairuoti automobilį būdamas neblaivus jis nusprendė neįvertinęs to, kad gali sukelti grėsmę kitiems, t. y. galvojo, kad sugebės parvairuoti automobilį namo, nes po to išgerto 0,33 l degtinės nesijautė labai apgirtęs ir galvojo, kad automobilį vairuoti gali. Daugiau neturi ką pasakyti, tik tai, kad labai gailisi (b. l. 98–101);

3.3. Liudytojas A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. vasario 4 d. apie 14.00 val., tikslaus laiko neprisimena, dviese - jis ir jo sugyventinė V. Š. važiavo draugui priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iš savo namų, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, V. Š. sėdėjo šalia. Važiuojant už didžiosios (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) miesto, tikslaus adreso nežino, jis pastebėjo, kad viename iš keliukų, įvažiavime ir išvažiavime nuo (duomenys neskelbtini), tai yra neasfaltuotu keliu, dideliu greičiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės link pagrindinio (duomenys neskelbtini) plento, važiavo automobilis „BMW X5“, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Minėtas automobilis sustojo šalutiniame keliuke, kuriame prieš tai važiavo dideliu greičiu ir jį praleido, nes jis tuo metu važiavo pagrindiniu keliu, t. y. (duomenys neskelbtini) plentu link (duomenys neskelbtini). Tuo metu matė, kad minėtą automobilį vairavo jau augęs vyras, kuriam galimai per 40 metų. Jis į šį atkreipė dėmesį todėl, kad šis prieš tai vairavo dideliu greičiu, įdomu buvo suprasti, kas vairuoja automobilį tokiu dideliu greičiu, dar pagalvojo, kad gal kokie „pacanai“. Minėtas „BMW X5“ markės automobilis, visureigis, juodos spalvos, važiavo paskui jį, iki kol pravažiavo (duomenys neskelbtini) degalinę ir toje vietoje esančius greičio radarus. Po to kažkas minėto automobilio vairuotojui „susišvietė“ - šis dideliu greičiu jį aplenkė, t. y. kryptimi link (duomenys neskelbtini). Tuomet pamatė, kad minėtas automobilis „BMW X5“ nuvažiavo nuo pagrindinio (duomenys neskelbtini) plento. Iš pradžių šis metėsi į kairę kelio pusę, o po to staiga metėsi į dešinę kelio pusę, kelkraštį, t. y. nuvažiavo nuo kelio ir vieną kartą apsivertė. Automobilis atrodė nevaldomas, greitis buvo didelis, t. y. apie 90 - 100 km per val. Pamatęs, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio į dirvas, jis taip pat sustojo kelkraštyje ir nuėjo link minėto automobilio „BMW X5“. Jam priėjus arti, matė, kad automobilis buvo įstrigęs žemėse, jau buvo sustojęs. Minėto automobilio vairuotojas, vyriškis, maždaug per 40 m. amžiaus, lyg ir su akiniais, kažkokių išskirtinių požymių neįsidėmėjo, tuo metu lipo lauk iš minėto „BMW X5“ vairuotojo vietos. Jis atpažino, kad tai buvo tas pats vyriškis, kurį matė, kai važiavo pagrindiniu (duomenys neskelbtini) plentu, o šis jį praleido iš šalutinio kelio. Jis paklausė šio, ar šiam viskas gerai, gal reikia greitosios, o šis atsakė, kad šiam viskas gerai, greitosios nereikia. Dar jis šio paklausė, ar su šiuo kažkas važiavo kartu, pastarasis atsakė, kad ne, kad važiavo vienas pats. Minėtas vyras pasirodė, kad yra galimai neblaivus, t. y. jo judesiai ir eisena buvo nekoordinuoti, šis eidamas svyravo į šonus, iš šio elgsenos matėsi, kad vyras gali būti apsvaigęs nuo alkoholio. Šalia minėto vyriškio jis nematė jokių kitų asmenų. Tuomet jis grįžo atgal prie savo automobilio ir paprašė, kad jo draugė V. Š. paskambintų į pagalbos centrą ir iškviestų policiją. Atvykstančių policijos pareigūnų jis nebelaukė, vyko savo reikalais (b. l. 78–81);

3.4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau ir – Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK) Trečiojo veiklos skyriaus tyrėjo E. A. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad dirbant kartu su tyrėja G. S., tarnybiniu automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau ir – OVS) budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje A11 nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), prie posūkio į (duomenys neskelbtini) pranešėja matė, kaip automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio į griovį. Vyras išlipo, pranešėjos vyrui teigė, kad pagalbos nereikia. Pranešėja mano, kad vairuotojas galimai neblaivus. 2025 m. vasario 4 d. apie 14.33 val. nuvykus minėtu adresu, pastebėjo kelkraščiu einantį vyriškį, o laukuose pastebėjo įklimpusį automobilį „BMW“, kaip vėliau paaiškėjo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis matėsi, kad apgadintas. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Privažiavus prie vyriškio šis paaiškino, kad tai šio automobilis ir šis jį vairavo, bet sugedus automobilio oro pagalvėms (važiuoklės), automobilis tapo nestabilus ir šis nuvažiavo nuo kelio. Automobilio vairuotojo paklausė, ar šis nesusižalojo, šis paaiškino, kad ne. Kadangi nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, šio buvo pasiteirauta ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. Vyriškis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Tada šio buvo paprašyta atlikti testus, tai yra paeiti tiesia linija koja už kojos ir paliesti pirštu nosį užsimerkus ir atsimerkus. To padaryti šiam nepavyko. Alkotesterio pagalba 14.37 val. šiam buvo nustatytas 1,83 prom. girtumas, 14.55 val. antru pūtimu nustatytas 1,98 prom. girtumas. Alkotesteris Alcotest 7510 ARRF-0035. Patikros sertifikato Nr. 2199140. Patikra galioja nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2025 m. gegužės 11 d. Taip pat buvo matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta kelio sankasa ir pasėliai. Pasėliai priklauso M. L.. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis. 15.27 val. asmuo perduotas ekipažui S1157 įvykio suforminimui. Kaip paaiškėjo, iš pateikto vairuotojo pažymėjimo, kad vairuotojas yra M. J.. Asmuo sulaikytas 14.37 val. (b. l. 8–9).

3.5. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 4 d. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0035 M. J. pirmuoju tikrinimu 14.37 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 14.55 val. - 1,98 promilių neblaivumas. Iš patikros sertifikato Nr. 2199140 matyti, jog alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0035 galioja iki 2025 m. gegužės 11 d. (b. l. 10);

3.6. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A11 kelyje, (duomenys neskelbtini), kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės, ir automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 16, 21–23).

4. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog M. J. 2025 m. vasario 4 d., apie 14 val. 19 min., kelyje A11, (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0035 (patikros sertifikato Nr. 2199140) jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo M. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

5. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

6. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. M. J. yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini)), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau jis 2020 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogišką nusikaltimą (b. l. 134–138), yra baustas administracine tvarka (b. l. 125–133), vykdo individualią veiklą (b. l. 123). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Kaltinamasis M. J. penkerių metų laikotarpyje antrą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja M. J., rodo, kad jis iš anksčiau paskirtų poveikio priemonių tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti M. J. paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d.), vidurkį.

9. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, paskirta bausmė M. J. mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

11. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

12. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo/arešto bausmės atlikimo.

13. Iš bylos duomenų matyti, jog M. J. laikomas neteistu, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė jos ir nesistengė išvengti atsakomybės, dėl savo veiksmų gailisi, yra dirbantis. Byloje nustatyta viena M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai M. J. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą ir BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padėtų keisti M. J. elgesį teigiama linkme.

14. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo/arešto bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam M. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 3 (trejiems) metams nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 5 d. (b. l. 111–114).

15. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

16. Kaltinamasis M. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios M. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 17 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo perduotas valdyti ir naudotis M. J. nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2029 m. birželio 17 d. (b. l. 39–75). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims.

17. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis M. J. anksčiau buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką (už kurios padarymą jis buvo atleistas pagal laidavimą), praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Svarbu tai, kad M. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš ankstesnių jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių tinkamų išvadų nėra padaręs, be to, šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis ne tik vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina, jog M. J. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Be to, kaltinamasis M. J. yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę iš nusikaltimą padariusio asmens (BK 72 str. 5 d.), proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus. Taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. J. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) pažyma (b. l. 43), įvykio metu sudarė – 7 450,00 Eur (BK 72 str. 5 d.).

18. Kaltinamajam M. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 105–118) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

19. 2025 m. vasario 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-01650 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 93,75 Eur, priteisimo iš kaltinamojo M. J..

20. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Šiaulių apskrities VPK aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo rakteliu ir Registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu voke prie bylos galinio viršelio, grąžintini transporto priemonės savininkei UAB (duomenys neskelbtini);

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, perduotinas jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“;

- kompaktinė plokštelė, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. J. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, M. J. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 4 d. 14.37 val. iki 2025 m. vasario 5 d. 10.15 val. bei laikyti M. J. atlikus dalį bausmės – 1 (vieną) parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, M. J. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant M. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant, jog jis visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir nustatant M. J. pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 7 450,00 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) konfiskavimą.

M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su jo užvedimo rakteliu ir Registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu voke prie bylos galinio viršelio, grąžinti transporto priemonės savininkei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini);

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, perduoti jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“;

- kompaktinę plokštelę, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų už kaltinamajam M. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžio nuorašą elektroniniu paštu išsiųsti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.