Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo kaltės. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) ir eismo įvykio metu ((duomenys neskelbtini)) buvo atsakovas G. K.. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 2 664,43 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pažeidė draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5.2.1 punktą, kuris nurodo, jog transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais, net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apklijuota reklaminiais pavežėjimo paslaugų lipdukais, turėjo pavežėjimo veiklai skirtą įrangą ir vežė keleivį. Kadangi transporto priemonė buvo naudojama keleivių pavežėjimo paslaugoms teikti, transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas G. K. privalėjo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką ir sumokėti didesnę draudimo įmoką, nes minėtu automobiliu vykdė keleivių pervežimo veiklą, tačiau to nepadarė.

5. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo 62 punkte nustatyta, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų 50 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos sumą. Duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei išmokėtos draudimo išmokos dalį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 332,22 Eur žalos atlyginimas.

6. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 332,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

7. Ieškovė patyrė 30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 30 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 332,22 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt du eurus ir 22 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 332,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškintina, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.