Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, gavusi Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2015 08 10 gautas Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2015 08 10 raštas Nr. 64-S-50192 dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, kurio pagrindu užvesta civilinė byla.

Tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos teisme. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (Lietuvos Respublikos CK 4.58str. 1d.). Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nėra kliūtis tolesnei proceso eigai (Lietuvos Respublikos CPK 115str. 4d.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas neturi juridinio asmens statuso. Atsižvelgiant į tai, neturi ir civilinio procesinio veiksnumo (Lietuvos Respublikos CPK 38str. 1d.). Todėl civilinė byla pagal Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato prašymą negalėtų būti nagrinėjama teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137str. 2d. 1p.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau tekste Taisyklių) 3.2 p. bešeimininkis daiktas kaip valstybei perduotinas turtas perimamas pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, kuriuo daiktas, neturintis savininko (ar jo savininkas nežinomas), pripažintas bešeimininkiu ir perduotas valstybei ar savivaldybei, daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija), informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą, iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje, bešeimininkis daiktas perimamas surašant mokesčių inspekcijos ar kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo mokesčių inspekcijoje ar kitoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (šiose Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis teisėtomis priemonėmis ir būdais į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.

Taisyklių 4 p nustatyta, kad asmuo, turintis valstybei perduotiną turtą (išskyrus radinį, apie kurį kompetentingai institucijai turi būti pranešta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 straipsnyje nustatyta tvarka), privalo per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie tą turtą momento raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais pranešti apie jį mokesčių inspekcijai ar kitai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai institucijai, kai valstybei perduotinas turtas yra bešeimininkis daiktas, mokesčių inspekcijai, kai valstybei perduotinas turtas yra kilnojamasis turtas ir (ar) vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), pranešimas pateikiamas tai mokesčių inspekcijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra valstybei perduotinas turtas, mokesčių inspekcijos kanceliarijos (raštinės) valstybės tarnautojui arba darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, ant raštiško pranešimo uždėjus jo gavimo žymą, laikoma, kad mokesčių inspekcija sužinojo apie valstybei perduotiną turtą, mokesčių inspekcija, gavusi pranešimą apie valstybei perduotiną turtą, per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo turi iš perduodančiojo asmens jį perimti, įvertinti, prireikus atlikti jo ekspertizę ir surašyti turto perėmimo dokumentą. Jeigu mokesčių inspekcijai kyla abejonių dėl valstybei perduotino turto vertės, mokesčių inspekcija turi teisę su turtą vertinančia įmone Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti rašytinę sutartį dėl šio valstybei perduotino turto vertinimo. Šiuo atveju mokesčių inspekcija valstybei perduotiną turtą perima per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo, surašydama turto perėmimo dokumentą, perduodamas mokesčių inspekcijai valstybei perduotiną turtą, kartu su turtu pateikia turimus su valstybei perduotinu turtu susijusius dokumentus, jeigu valstybei perduotinos transporto priemonės neturi registravimo, identifikavimo ir kitų tinkamumą eksploatuoti patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu minėtos transporto priemonės galės būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį, tokių transporto priemonių identifikavimą ir (ar) pripažinimą tinkamomis eksploatuoti turi organizuoti institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės, jeigu institucija, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės, negali šių transporto priemonių identifikuoti ir (ar) pateikti pripažinimo tinkamomis eksploatuoti dokumentų arba jei minėtos transporto priemonės yra mažavertės, jos mokesčių inspekcijai neperduodamos. Tokias transporto priemones savo sprendimu pripažįsta atliekomis institucijos, kurios žinioje yra valstybei perduotinos transporto priemonės, vadovas arba jo įgaliotas asmuo, surašydamas Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos formos turto pripažinimo atliekomis aktą (toliau vadinama – turto pripažinimo atliekomis aktas).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai teismui turėtų būti pateikta visa rašytinė medžiaga, pagrindžianti nurodytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 135str. 1d. 3p.).

Taisyklių 69p. nurodyta, kad Mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs iš policijos ar asmens pranešimą apie rastą turtą, jį apskaityti turi tik tuo atveju, kai: 1) rastas turtas buvo saugotas ne mažiau kaip 6 mėnesius ir per tą laiką nepaaiškėjo turtą pametęs asmuo, 2) asmuo, radęs turtą, atsisakė kompensuoti radinio išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jeigu radinį saugojo ne jis, radiniai apskaitomi pagal šių Taisyklių III skyriaus IV skirsnyje nustatytas turto apskaitos taisykles (kaip ir bešeimininkis daiktas).

Bešeimininkio daikto perėmimas mokesčių inspekcijoje įforminamas taip: Mokesčių inspekcija ar kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija, gavusi teismo sprendimą dėl daikto, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas, pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybei, per 10 darbo dienų nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos turi surašyti turto perėmimo dokumentą, jeigu bešeimininkiu daiktu pripažįstamas nekilnojamasis turtas ar kitas privalomai registruotinas turtas, mokesčių inspekcija ar kita Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsnio 1 dalyje numatyta institucija privalo šį turtą teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ar kitame registre, jeigu iki pripažinimo bešeimininkiu daiktas buvo saugomas natūra ir nei fizinė, nei prekinė jo būklė nepakito, tačiau per saugojimo laiką sumažėjo vertė, toks turtas gali būti įvertintas suma, iki 30 procentų mažesne už turto perėmimo dokumente nustatytą jo vertę. Daikto vertė nustatoma vadovaujantis turto vertinimo ataskaita. Daikto vertės pokytis po jo pripažinimo bešeimininkiu įforminamas turto nuvertinimo dokumentu, jeigu įmonė, įstaiga ar organizacija (toliau – įmonė) saugo daiktą, kurį jo savininkas per nustatytą laiką privalėjo atsiimti, tačiau neatsiėmė, toks daiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.843 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti parduodamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareiškimą (prašymą) dėl turto pripažinimo bešeimininkiu atsisakytina priimti nagrinėti teisme (Lietuvos Respublikos CPK 137str. 2d. 1p., 3p. 3d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareiškimą (prašymą) dėl turto pripažinimo bešeimininkiu atsisakytina priimti nagrinėti teisme atsisakyti priimti nagrinėti teisme.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.