- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-14
- Bylos Nr.
- ATP-387-245/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-02351-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarimo V. T. administracinių teisės pažeidimų byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Patrulių rinktinės Viršila vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. T. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad jis 2011 m. kovo 26 d. apie 18.15 val. Kaune, Varnių g., vairuodamas transporto priemonę motociklą Honda Nr. CBR 900 (SC33), valstybinis Nr. 984 UG, stabdomas uniformuotų policijos pareigūnų nesustojo. Šiais savo veiksmais V. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 20 d. nutarimu V. T. už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskyrė 25 (dvidešimt penkių parų) administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams. Teismas nurodė, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo ir nepripažino, tačiau tai vertintina kaip jo gynybos pozicija siekiant išvengti teisinės atsakomybės už neteisėtą veiką, jo atsivesto liudytojo L. G. parodymai taip pat vertintini kritiškai, nes yra nenuoseklūs, nepatikimi. Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, VĮ „Regitra“ informaciją apie kelių transporto priemones, pažymą apie asmens daugkartinį baustumą administracine tvarka, paskirtos administracinės baudos nesumokėtos, į tai, kad pažeidėjui jau 2 kartus (2008-12-22 ir 2010-07-01) buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, vėl padarė administracinį teisės pažeidimą tik anksčiau laiko 20111-03-10 teismui gražinus teisę vairuoti transporto priemones, teisines ir faktines bylos aplinkybes pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Teismas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį, mastą bei sukeltas žalingas pasekmes įstatymo saugomoms vertybėms (eismo tvarka), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies (Kelių eismo taisyklės) teisės pažeidimas, V. T. paskyrė ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą pagrindinę ir papildomą administracines nuobaudas (ATPK 20, 21, 30, 32 str.).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu, pareiškėjas V. T., pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti panaikinant atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams. Skunde nurodo, kad nesutinka su administracinės teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, nes nurodytu laiku Varnių gatvėje motociklo nevairavo. Įvykio metu sportavo krepšinio aikštelėje Kleboniškyje. Tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas L. G., bet teismas jo parodymus vertino kritiškai. Teismas vadovavosi liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kad jie atpažino motociklą vairavusį asmenį. Tai yra netiesa, nes atpažinti motociklo vairuotoją iš veido jam esant su šalmu neįmanoma, kadangi nesimato veido. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad atimdamas 4 metams vairuoti transporto priemones teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normą LR ATPK 130 str. 1 d. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jis teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, nes tai buvo iš jo atimta už kito administracinės teisės pažeidimo padarymą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo, pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
V. T. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, o jo veika kvalifikuota tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje V. T. vairuodamas motociklą, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Apeliaciniame skunde neigiama pareiškėjo kaltė padarius minėtą pažeidimą, argumentuojant tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas įvykio metu vairavo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), policijos pareigūnų A. B., G. P. tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-4 ) ir jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 36-40). Byloje nustatyta, jog 2011 m. kovo 26 d. policijos patruliai A. B. ir G. P. patruliavo tarnybiniu automobiliu Kauno mieste. Varnių gatvėje pastebėjo motociklą Honda CBR 900, valstybiniu Nr. 984 UG. Motociklo vairuotojas pasuko į Panerių gatvę ir susigretinus policijos patrulių automobiliui su motociklu, patruliai su skrituliu davė ženklą pareikalaudami sustoti. Motociklo vairuotojas atsisuko į juos, nepakluso minėtų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidinęs greitį, pavojingai manevruodamas atitolo nuo jų ir nuvažiavo. Policijos patruliai užsirašė motociklo valstybinius numerius. Motociklininkas buvo su skafandru, bet pareigūnai įsidėmėjo jo veidą, Motociklo vairuotoją stabdė įjungę ir mėlynos – raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą. Pagal valstybinį numerį surado transporto priemonės savininką. Nuvyko pas V. T. į namus. Atpažino, kaip asmenį kuris vairavo motociklą ir nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Policijos pareigūnai kalbėjosi su V. T. kaimynais, kurie žodžiu patvirtino (raštu patvirtinti atsisakė, nes kaimynai), kad kovo 26 d. V. T. visą dieną važinėjosi motociklu, gatvėje lodė šunis bei kėlė dulkes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki. Apelianto iki įvykio nepažinojo, jokių santykių, o juo labiau priešiškų, su juo neturėjo, todėl ir apkalbėti V. T. jiems nėra jokio pagrindo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Teismas kritiškai vertino teismo posėdyje apklausto liudytoju L. G. parodymus, kuris patvirtino, kad yra V. T. draugas, abu gyvena Kleboniškyje, kartu sportuoja. Teismo posėdyje negalėjo pasakyti tikslaus laiko, kada kovo 26 d. buvo jis buvo sutikęs V. T. krepšinio aikštelėje. Pažymėtina, kad liudytojas L. G. yra V. T. draugas, jo parodymai nenuoseklūs, nepatikimi, apylinkės teismo pagrįstai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti draugui išvengti atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad apelianto nurodytos aplinkybės ir iškelta versija, jog jis įvykio dieną nevairavo motociklo ir pažeidimo padarymo laiku sportavo, tuo metu savo motociklą buvo davęs kitam asmeniui pravarde „ Džonis“, kad jo motociklą parduotų, yra atmestina ir yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.
Apeliantas skunde pateikia alternatyvų prašymą. Prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą arba paskirti švelnesnę nuobaudą t.y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinant atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 4 metams.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apylinkės teismas skirdamas administracinę nuobaudą atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį, mastą bei sukeltas žalingas pasekmes įstatymo saugomoms vertybėms, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies (Kelių eismo taisyklės) teisės pažeidimas, ir V. T. paskyrė ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą pagrindinę ir papildomą administracines nuobaudas (ATPK 20, 21, 30, 32 str.).
Byloje esančia pažyma apie asmens baustumą nustatyta, kad V. T. sistemingai baudžiamas už įvairius teisės pažeidimus, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 7-21), paskirtos baudos nesumokėtos. Administracinį pažeidimą numatytą 130 straipsnio 1 dalyje pareiškėjas padarė nepraėjus ne metams nuo paskutinio administracinio teisės pažeidimo padarymo. V. T. jau du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, administracinį teisės pažeidimą padarė tik anksčiau laiko 2011-03-10 teismui grąžinus teisę vairuoti transporto priemones, iš to darytina išvada, kad V. T. sistemingai pažeidinėja nustatytas elgesio normas, nėra linkęs taisytis iš savo klaidų. Tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Padarė grubų administracinės teisės pažeidimą transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje, kuris kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo jam taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tuo metu iš jo buvo ši teisė atimta yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. AT-180-725/2011 Kauno miesto apylinkės teismo2011 m. kovo 10 d. nutartimi, V. T. 2010-07-01 nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams 2 mėnesiams terminas sutrumpintas 3 mėnesiams (b.l. 34). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, V. T. teisė vairuoti transporto priemones atimta nebuvo.
Pareiškėjui skirta nuobauda ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytas vidurkis ar visai neskirti nuobaudos, nenurodo ir pareiškėjas, savo kaltę neigia ir bando išvengti atsakomybės. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams, dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas pats pažeidėjas.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, V. T. asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, paskirtoji nuobauda nėra per griežta, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.