Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, susipažinęs su kreditoriaus UAB „Moment Credit“ pareiškimu dėl pinigų sumos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš D. K. išduodant teismo įsakymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Reikalaujamos priteisti sumos dydis yra 246,00 Lt. Be šios sumos, kreditorius prašo priteisti 340,00 Lt delspinigius. Nors pačiame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodytas nei reikalaujamų delspinigių dydis, nei laikotarpis, už kurį prašoma juos priteisti, iš pridedamų bendrųjų Kredito sutarties sąlygų 9.2 punkto matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 1% (vieno procento) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 365 procentai (365 d. x 1,0 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 1,0 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti 2009-05-23 Kredito sutartyje, bet net už juos penkeriopai mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Kredito sutarties 9.2 punkte nustatyti 365 procentų per metus dydžio delspinigiai septyniasdešimt tris kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai baudiniai ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Paskolos ir kreditavimo santykių transformacija į atvirą lupikavimą netarnauja bendrai tautos gerovei ir šiurkščiai pažeidžia vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Užkertant kelią lupikavimui kaip nesąžiningam ir negatyviam reiškiniui, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių teismas atmeta nerelevantiškus kreditoriaus aiškinamojo rašto argumentus apie konstitucinę teisę laisvai verstis ūkine veikla ir liberalios rinkos bei sutarčių laisvės principus. Civilizuotoje visuomenėje tarp liberalios rinkos ir laukinės rinkos, tarp sutarčių laisvės ir vartotojo prievartavimo turi būti aiški takoskyra. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas, tačiau to daryti teismas negali bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nes šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

Nagrinėjant civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo yra taikoma supaprastinta civilinio proceso tvarka, kurioje nenumatytas procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo institutas, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Moment Credit“ 2011-02-25 pareiškimą dėl pinigų sumos, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš D. K. ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti kreditoriui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.