Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje - (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, o būtent jis pažeidė 1979 m. muitinės ir akcizų tarnybos valdymo įstatymo 170 (2) straipsnį ir M. A. buvo paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 5 d. ir yra vykdomas (Nuosprendžio numeris (duomenys neskelbtini)) (b.l. 6).

Šioje baudžiamojoje byloje M. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 2 dalimi, 365⁵ straipsniu bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nuostatomis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko ir teismas paskyrė gynėją – advokatą Marių Venckų (b.l. 127), kuris susipažino su byla ir pateikė atsiliepimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

BPK 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas. Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Šiuo nagrinėtinu atveju pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad Jungtinės Karalystės priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų nuteistojo M. A. teises ir laisves.

Nors nuteistasis M. A. išreiškė nesutikimą dėl bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, tačiau jo sutikimas pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 2 dalį nėra būtinas.

M. A. gynėjas advokatas T. Juodys atsiliepime į prašymą nurodė, kad kompetentingos institucijos pateiktas prašymas yra su trūkumais, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo negalima įvertinti teisme ir institucija su pateiktais dokumentais nėra pateikusi liudijime nurodytos bylos santraukos bei pačio teismo sprendimo. Pateiktas liudijimas neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą, todėl šiuo metu nėra pagrindo tenkinti prašymą, o pareiškėjui turėtų būti nustatytas terminas nurodytiems prašymo trūkumams ištaisyti. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais M. A. gynėjo argumentais.

Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog atsisakytina pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti.

Iš Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos pateiktų dokumentų turinio matyti, jog pateikto liudijimo h) dalies 1 punkte padaryta techninė klaida, nurodant „karalienė prieš A. A.“ (b.l. 11), kuri, įvertinant visą liudijimo tekstą, taip pat institucijos pateiktų liudijimo priedų visumą, minėto dokumento esmės nekeičia ir patvirtina, jog liudijimo h) dalies 1 punkte įsivėlusi spausdinimo klaida. Iš byloje esančių kompetentingos institucijos pateiktų dokumentų visumos – liudijimo (b.l. 6-16), kaltinamojo akto (b.l. 31), apkaltinamąjį sprendimą (nuosprendį) pagrindžiančių nuostatų - teismo posėdžio protokolo išrašo (b.l. 32-36), žaliojo lapo (b.l. 56-63), teisminio nagrinėjimo įrašų (b.l. 64-67), turinio, matyti, kad pateikti dokumentai - liudijimas ir jo priedai - yra išsamūs ir aiškūs bei patvirtina, jog prašymas pateiktas dėl nuteistojo M. A., o ne A. A. paskirtos bausmės vykdymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pateikti dokumentai yra pakankamas pagrindas procesinio sprendimo priėmimui bei atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus.

Teismas pažymi, kad Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje yra nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuris pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. Remiantis Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nuostatomis, santykiams tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės iki tos dienos taikomas visas Europos Sąjungos teisynas. Susitarimo dėl išstojimo 62 straipsnyje nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai, į kuriuos patenka ir Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR (Susitarimo 62 straipsnio 1 dalies f punktas). Pažymėtina, kad Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR taikomas nuosprendžiams, kuriuos iki pereinamojo laikotarpio pabaigos gavo vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija arba vykdančiosios valstybės institucija, kuri neturi kompetencijos pripažinti ir vykdyti nuosprendžio, bet nuosprendį ex officio perduoda kompetentingai institucijai vykdyti (Susitarimo 62 straipsnio 1 dalies f punkto i) papunktis).

Atsižvelgiant į šias nuostatas, priešingai nei nurodo M. A. gynėjas, minėtame straipsnyje nurodyti teisės aktai taikomi santykiams tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės bei reguliuojami klausimai, kai pagal atitinkamus teisės aktus pradėtas bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose nesibaigia iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Pabrėžtina, kad šiame straipsnyje numatyta galimybė tvarkingai užbaigti pradėtas teisminio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste procedūras baudžiamosiose bylose, o būtent kuomet tam tikri veiksmai buvo atlikti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, tačiau atitinkamas prašymas nebuvo įvykdytas iki šio laikotarpio pasibaigimo. Tokiais atvejais pradėtoms procedūroms užbaigti taikomi Europos Sąjungos teisės aktai. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymas dėl Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo M. A. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje gautas 2020 m. gruodžio 4 d., Klaipėdos apylinkės teisme - 2020 m. gruodžio 14 d. Kaip jau minėta anksčiau, nors ir pereinamasis laikotarpis pasibaigė 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau akivaizdu, jog prašymas buvo gautas pereinamuoju laikotarpiu ir nebuvo įvykdytas iki šio laikotarpio pabaigos, todėl siekiant užbaigti pradėtą procedūrą taikytini Europos Sąjungos teisės aktai.

Taip pat nuteistojo M. A. gynėjas atsiliepime nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje esantys nuteistieji iš užsienio turi teisę pasinaudoti ankstyvojo paleidimo schema (ERSED), kurios data yra 2021 m. gegužės 21 d. Teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje tokios nuteistojo teisės nenumato, o galimybė kreiptis dėl ankstesnio paleidimo numatyta tik atlikus pusę bausmės.

Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai sprendžiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lietuvos Respublikos teisės aktai numato galimą paleidimą prieš terminą, t.y. lygtinį paleidimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tai yra, atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Pažymėtina, kad įvykdžius numatytas lygtinio paleidimo sąlygas, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įgyja teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų (Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 d. 2 p.). Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, tai yra, ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Pažymėtina ir tai, kad nors pagal išduodančios valstybės teisę, šiuo atveju Jungtinės Karalystės, nuteistasis turi teisę pasinaudoti ankstyvojo paleidimo schema, tačiau ankstyvojo paleidimo schema nėra besąlyginė teisė. Taigi, tiek Jungtinės Karalystės teisėje, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvi norma, pirmiausia nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytus kriterijus, o tik po to, suėjus įstatyme nustatytam terminui, yra sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo klausimas.

Nors nuteistasis M. A. savo nesutikime būti deportuotam iš Jungtinės Karalystės nurodė, kad nusikaltėliai, kurie įdėjo narkotikus į sunkvežimį, kurį jis vairavo, norėdami, kad narkotikai būtų įvežti į Jungtinę Karalystę, yra Lietuvos kalėjime ir kaltins jį dėl narkotikų dingimo, todėl jam grėstų pavojus ir jis jaučia baimę, tačiau teismas pažymi, kad šios nurodytos aplinkybės yra pagrįstos išimtinai subjektyvia nuteistojo M. A. nuomone. Šiuo atveju konstatuoti, kad nuteistajam M. A. atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje, atitinkamai sąlygoja ir tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, tačiau Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė garantuoja bet kurio asmens teisėtų interesų apsaugą, jeigu egzistuoja objektyvių duomenų apie realią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jeigu reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai (Bausmių vykdymo kodekso 100 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, 8 straipsniu, 9 straipsniu, BPK 365⁵ straipsniu, Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Teismas, vertindamas M. A. nusikalstamą veiką, remiasi Jungtinės Karalystės pateiktų dokumentų nustatytomis aplinkybėmis. M. A. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 21 d., apie 8.40 val., Eastern Docks, Dover, Kento grafystėje, krovinių kontrolės poste, vairavo (duomenys neskelbtini) vilkiką, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus minėto vilkiko kratą, vairuotoje kabinoje, po grindimis, buvo rasta 20 kilogramų narkotinės medžiagos – kokaino. Tokiu būdu M. A. sąmoningai dalyvavo įvežant kontroliuojamus narkotikus, t.y. A klasės narkotikus, o būtent tam tikrą kokaino kiekį, kaip nurodyta 1971 m. Narkotikų įstatymo 3 (1) straipsnyje ir pažeidė Muitinės ir akcizų tarnybos valdymo įstatymo 170 (2) straipsnį. Minėti M. A. veiksmai kvalifikuoti pagal Jungtinės Karalystės Muitinės ir akcizų tarnybos valdymo įstatymo 170 (2) straipsnį.

Iš byloje esančio liudijimo matyti, kad M. A. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendis. M. A. šiuo metu atlieka jam paskirtą bausmę ir pagal Jungtinės Karalystės teisę jam paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2026 m. gegužės 21 d. Pagal Jungtinės Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas lygtinai. M. A. numatoma lygtinio paleidimo data – 2022 m. vasario 20 d. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad Jungtinėje Karalystėje esantys nuteistieji iš užsienio taip pat turi teisę pasinaudoti ankstyvojo paleidimo schema, kurios data yra 2021 m. gegužės 27 d. (b.l. 72).

Teikimą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad M. A. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Jungtinėje Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų) ir BK 199 straipsnio 3 dalyje (kontrabanda) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.). Šios kaltinamojo M. A. nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme (BK 260 straipsnio 3 dalis) apimant švelnesnę bausmę (BK 199 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju su Jungtinės Karalystės teismo skirta bausme derinama galutinė subendrinta bausmė, tai yra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmė.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 kokaino labai didelis kiekis – kiekis viršijantis 100 g. Taigi Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendyje nurodyti M. A. gabentų narkotinių medžiagų kiekiai atitinka labai didelį kiekį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir minėtas Rekomendacijas.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 3 (trejų) iki 10 (dešimties) metų.

Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu M. A. paskirta 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios 15 metų ribos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytas minimalus terminuotos laisvės atėjimo bausmės terminas – 10 metų. Visgi, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Atsižvelgiant į tai, suderinus Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 260 straipsnio 3 dalies ir BK 199 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nuostatomis, M. A. paliktina jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams ir 6 mėnesiams. Keisti Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžio prašymą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. A. kardomojo kalinimo laikas (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis), kuris teismui pateiktais duomenimis jam buvo taikomas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. sausio 4 d., tai yra 44 dienos (b.l. 57), bei bausmės dalis, atlikta pagal Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendį nuo 2018 m. sausio 5 d. iki šios nutarties priėmimo dienos (2020 m. vasario 3 d.). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Laisvės atėmimo bausmę nuteistajam M. A. nustatytina atlikti pataisos namuose, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, bausmės trukmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Susitarimu dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos,

nutaria:

Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo M. A. tenkinti.

Pripažinti Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) ir 260 straipsnio 3 dalimi, nustatant jam suderintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę nuteistajam M. A. nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos - 2021 m. vasario 3 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. A. kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. sausio 4 d., bei bausmės dalį, atliktą pagal Jungtinės Karalystės Kenterberio Karališkojo teismo 2018 m. sausio 5 d. nuosprendį nuo 2018 m. sausio 5 d. iki šios nutarties priėmimo dienos.

Apie priimtą teismo sprendimą ir galimybę jį apskųsti informuoti nuteistąjį (per liudijime nurodytą instituciją), jo gynėją bei prokurorą.

Įsiteisėjusios nutarties kopijas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, išsiųsti Lietuvos Respublikos Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui, dėl nuteistojo M. A. perėmimo iš Jungtinės Karalystės.

Apie įsiteisėjusią nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pranešti Jungtinės Karalystės kompetentingai institucijai, nurodant, kad Lietuvos kompetentingoms institucijoms pavesta organizuoti nuteistojo perėmimą ir nuteistojo perdavimas gali vykti.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją žiniai išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.