Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui antstoliui R. Kudrauskui, suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. V., neatvykus išieškotojo BUAB ,,Lumata“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB ,,Bankroto administratorių kompanija“ atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, suinteresuoto asmens UAB ,,Elerta“ atstovui, teismo šaukimas įteiktas tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio R. Kudrausko pareiškimą (aktą) dėl patraukimo atsakomybėn asmens nevykdančio procesinio teismo sprendimo, suinteresuoti asmenys: išieškotojas BUAB ,,Lumata“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Bankroto administratorių kompanija“, skolininkas V. V., suinteresuotas asmuo UAB ,,Elerta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis LR CPK 771 str. 5 d. antstolis teismo prašė skirti buvusiam BUAB „Lumata“ vadovui V. V. atitinkamo dydžio piniginę baudą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą šis suinteresuotas asmuo prašė teismo tenkinti antstolio prašymą ir skirti skolininkui V. V. piniginę baudą.

Taip pat prašė teismo bylą nagrinėti bankroto administratoriaus atstovui nedalyvaujant.

Skolininkas V. V. irgi pateikė į bylą dokumentus dėl jo veiksmų, po bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

Teismo posėdžio metu skolininkas V. V. nurodė, kad likusių dokumentų negali perduoti bankroto administratoriui dėl to, kad jų jam negrąžina UAB ,,Elerta“ darbuotoja R. S.. Laiko, kad nei jis, nei UAB ,,Lumata“ nėra skolingi UAB ,,Elerta“ ar konkrečiai R. S..

Suinteresuotam asmeniui UAB ,,Elerta“ procesiniai dokumentai du kartus išsiųsti buveinės veiklos adresu ir laikytini įteiktais tinkamai (CPK 123 str. 4d.). Dėl to teismas nusprendė bylą nagrinėti šio suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

UAB ,,Elerta“ darbuotoja R. S. kaip liudytoja duodama teismui parodymus, parodė, jog likusių buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė skolininko UAB ,,Lumata“ vadovui V. V., kadangi nėra gavusi apmokėjimo už jų paruošimą. Teigė, kad esama skola yra 1 200 Eur. Nurodė, kad UAB ,,Lumata“ dokumentų sutvarkymui ji naudojasi UAB ,,FA Sistemos“ kompiuterine programa. Pastaroji bendrovė žada jos įvestus duomenis iš programą pašalinti iki 2017-06-01.

Teismo posėdžio metu teismas netenkino skolininko V. V. prašymo dėl papildomų duomenų išsireikalavimo iš UAB ,,FA Sistemos“, kadangi toks prašymas nėra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu ginču.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Antstolio R. Kudrausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-01-27 nutarties pagrindu 2016-03-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. B2-3284-781/2016. Remiantis minėtu vykdomuoju dokumentu BUAB „Lumata“ buvęs vadovas V. V. yra įpareigotas perduoti bankroto administratoriui UAB ,,Bankroto administratorių kompanija“ minėtos įmonės turtą ir visą dokumentaciją, įskaitant finansinės atskaitomybės dokumentus.

Šiaulių apylinkės teismas dar 2016-09-06 nutartimi atmetė antstolio prašymą skirti BUAB „Lumata“ buvusiam vadovui V. V. piniginę baudą, nesant tam teisinio pagrindo.

LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus kitus dokumentus. Už šio įpareigojimo neįvykdymą gali būti skiriama iki 2 896 Eur bauda, kuri įstatymų leidėjo numatyta kaip sankcija įmonės vadovui už tai, kad jis, privalėdamas ir galėdamas įvykdyti teismo įpareigojimą, to nepadaro ir taip trukdo bankroto proceso eigai. Šia sankcija siekiama priversti administracijos vadovą įvykdyti teismo įpareigojimą. Pagal LR CPK 585 str. 1d. antstolio reikalavimai vykdyti procesinius sprendimus yra privalomi ir turi būti įvykdyti per jo nustatytą terminą. Asmeniui, kuris tokių reikalavimų nevykdo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2d.). Taigi šia sankcija taip pat siekiama priversti skolininką įvykdyti teismo įpareigojimą. Pažymėtina, kad LR įmonių bankroto įstatymas nedraudžia administratoriui kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį, jei buvęs (usi) bendrovės administracijos vadovas (ė) per teismo nustatytą terminą neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto, visų dokumentų. Taip teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra pradedama vykdyti priverstinio vykdymo būdu LR CPK nustatyta tvarka, todėl atitinkamai ir bauda yra skiriama LR CPK 585 str. 2 d. pagrindu, prašant antstoliui (LR CPK 587 str. 1 p.). Administratoriaus kreipimasis į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio teismo nutarties įvykdymo ir po to antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos vadovui skyrimo atsiranda tik tuomet, kai toks asmuo geranoriškai neįvykdo teismo, numatytų LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. ir antstolio įpareigojimų (CPK 585 str. 1d.).

Taip pat skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateiktas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 str. 2d.). Už minėtų reikalavimų nevykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 578 Eur dydžio baudą arba nubausti areštu iki 30 parų (CPK 645 str. 3d.). Bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę pagal CPK 588 ir 646 straipsnius prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties, kuria yra nustatyti įmonės vadovui įpareigojimai perduoti dokumentus ir turtą, vykdymo ir po to ją perduoti antstoliui. Pastebėtina, kad ginčo atveju netaikytinas CPK 771 str., kadangi šio straipsnio nuostatos taikomos, kuomet neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 645 str.). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas ar net areštą (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 645 str. 3d.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 dalies ir CPK 645 str. 1d. pagrindu, t. y. irgi CPK VI dalyje numatytais atvejais (1-2 b.l.).

Suinteresuotas asmuo V. V. teigė, kad nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų ir neperduoda bankroto administratoriui bendrovės turto bei finansinės atskaitomybės dokumentų, nes juos pagal sutartį turi parengti UAB ,,Elerta“ ir šios bendrovės atstovė R. S.. Pastaroji kaip liudytoja duodama parodymus teismui pripažino, kad nesutinka perduoti nurodytų dokumentų buvusiai skolininko bendrovei, kadangi už suteiktas paslaugas iš pastarosios nėra gavusi (nesitiki gauti) apmokėjimo už suteiktas paslaugas.

Iš byloje esančių duomenų matosi, kad skolininkas V. V. įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į Vilniaus apygardos teismą, jog pagal teismo 2016-01-27 nutartį numatytų dokumentų perdavimo įvykdymas būtų atidėtas iki atitinkamo termino (CPK 284 str.). Nors buvęs bendrovės vadovas (ė) (skolininkas (ė) nustatyta tvarka yra pranešęs antstoliui, dėl ko negali įvykdyti pastarojo reikalavimo pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, tačiau šie atsikirtimai atmestini. Pirmiausia, pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, jog antstolio veiksmai vykdomojoje byloje būtų buvę skundžiami įstatymo nustatyta tvarka (CPK 510 str.). Antra, Vilniaus apygardos teismo 2016-01-27 priimta nutartis, kurios pagrindu bankroto administratoriui buvo išduotas vykdomasis raštas yra įsigaliojusi ir turi būti vykdoma. Tik įvykdžius minėtą vykdomąjį raštą, įgyvendinamas nurodytos teismo nutarties privalomumo principas, įsiteisėjusi teismo nutartis, yra privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Trečia, antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi, todėl teismui pateikti skolininko (ės) argumentai negali būti pripažįstami pagrįstais, jog antstolio reikalavimai yra neteisėti ar nepagrįsti, o tuo pačiu ar esant aplinkybių atleidžiančių asmenį (skolininką) nuo atsakomybės dėl minėtos teismo nutarties nevykdymo (68, 83-200, 203 b.l.) (CPK 18 str.).

Vykdant teismo sprendimus, šiuo atveju ir vykdomąjį raštą dėl dokumentų (turto) perdavimo, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo nutarčių vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo nutartimi nustatytas reikalavimas perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, bei antstolio reikalavimas, yra įpareigojimas skolininkui (ei) V. V. atlikti tam tikrus veiksmus (CPK 585 str. 1d., 645 str. 1d.). Pagal antstolio R. Kudrausko ir bankroto administratoriaus atstovo Ž. B. pateiktus duomenis nustatyta, kad skolininkas (ė) (buvęs (usi) bendrovės vadovas (ė) V. V. nėra įvykdęs (džiusi) antstolio įpareigojimo, kurį jis (ji) turėjo įvykdyti iki procesiniame dokumente nurodyto termino (1-2, 40-59 b.l.). Antstolio reikalavimai vykdyti nurodymus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str. 1d., 645 str. 1d.). Antstolis, nustatęs, kad neįvykdyti jo reikalavimai, pagrįstai su pareiškimu (procesine akto forma) kreipėsi į teismą (1-2 b.l.).

Bendrovės administracijos vadovas (ė) atsako už įstaigos kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms bendrovės veiklos sritims - bendrovės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas (pvz. CPK, ĮBĮ ) ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas (ė) atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai žinomos ir buvusiam BUAB ,,Lumata“ vadovui V. V..

Nors antstolio 2016-04-21 priimtame procesiniame dokumente (įpareigojime) skirtame V. V. kaip buvusiam vadovui nėra nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, gali būti skirta bauda atsakingam asmeniui, tačiau pagal CK 1.6 str. už įstatymo nežinojimą asmuo nėra atleidžiamas nuo atsakomybės (Ikiteisminio tyrimo medžiagos 7 b.l.). Antstolis skolininkui (buvusiam bendrovės vadovui) pagrįstai 2016-04-21 surašė įpareigojimą dėl dokumentų ir turto perdavimo jam ar bankroto administratoriui. Antstolis teisėtai prašė skolininką (buvusį bendrovės vadovą) perduoti pagal jam pateiktą vykdomąjį raštą ir teismo nutartį nurodytus dokumentus bei turtą. Tuo pačiu skolininkui (ei) buvo žinomos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su nurodytų reikalavimų nevykdymu, žinant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skirtą piniginė bauda. Tačiau skolininkas (ė) (buvęs (usi) bendrovės vadovas (ė) ar jo įgalioti asmenys, į antstolio vykdymo procese pateiktus procesinius dokumentus atsakydavo formaliai, esą jis negali perduoti reikalaujamų dokumentų ar turto pastarajam, kadangi jų neturi. Kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs, buvęs (usi) vadovas (ė) privalėjo imtis visų teisėtų priemonių, kad ne tik reikalavimas būtų vykdomas, bet įpareigojimai būtų įvykdyti realiai. Tokiu atveju tik skolininkas žino kur yra likęs bankroto administratoriui neperduotas turtas ir bendraudamas bei bendradarbiaudamas su pastaruoju siekti, jog UAB ,,Elerta“, veikianti per įgaliotą asmenį R. S. grąžintų pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ar parengtus finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš paminėto seka, kad skolininko (ės) (buvusio (s) bendrovės vadovo (ės) V. V. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo (CPK, ĮBĮ) nuostatų. Skolininkas (ė) vykdydamas antstolio reikalavimą pagal vykdomąjį dokumentą ir perdavęs ar neperdavęs atitinkamo turto bei dokumentų, privalo ne tik apie tai informuoti antstolį, bet ir pateikti įrodymus dėl ko jie negali būti pateikti. Kilus abejonėms dėl reikalavimo vykdymo pagrįstumo, skolininkas (ė) turi teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek iš profesionalių teisininkų arba bankroto administratoriaus. Dėl to teismas konstatuoja, kad skolininkas (ė) ir konkrečiai buvęs (usi) bendrovės vadovas (ė) V. V., veikdamas (a) vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir formaliai atsakydamas (a) į antstolio reikalavimą dėl turto ir dokumentų perdavimo, nebuvo pakankamai apdairus (i) ir atsakingas (a) bei nepagrįstai nevykdė antstolio R. Kudrausko pateikto vykdomojo dokumento.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad skolininkas (ė) kaip buvęs (usi) administracijos vadovas (ė) pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo (jos) anksčiau vadovaujamos bendrovės interesai. Be to bendrovės vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik bendrovė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo (ar buvusio vadovo) veikti bendrovės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bendrovės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad bendrovės vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas (ė) tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas (ė) būtų pasielgęs kitaip ir dėl to tretieji asmenys būtų išvengę nuostolių. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas (ė) pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda teisinis pagrindas skirti jam (jai) piniginę baudą ir už savo veiksmais tretiesiems asmenims padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bendrovės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo (jos) asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų bendrovės darbuotojų: pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo (ės) nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo teisinės atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti bendrovei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo (ės) pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo bendrovei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas (ė) neturi atsakyti už kitų bendrovės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis (ji) pats (i) pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių veiksmų jis (ji) negali įvykdyti antstolio reikalavimų ir tuo pačiu dėl tretiesiems asmenims padarytų nuostolių, turi atsakyti pats vadovas (ė). Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldinių kontrolės ir priežiūros rezultatas. Skolininkas (ė) nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo (jo) pastangas naudojantis civilinės teisės gynybos priemonėmis siekti susigrąžinti iš UAB ,,Elerta“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Tai, kad skolininkas (ė) kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn UAB ,,Elerta“ atstovės R. S., nesudaro teisinio pagrindo netaikyti pačiam (i) vadovui (ei) civilinės atsakomybės baudos forma.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. V. V. ne tik formaliai atsakė į antstolio (bankroto administratoriaus) reikalavimus, bet ir teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, nenurodė aplinkybių, kurios leistų jam (jai) netaikyti teisinės atsakomybės. Iš paminėto seka, kad skolininkas (ė) pripažintinas kaltu, kas tuo pačiu rodo jos nerūpestingumą, bei neatsakingumą, dėl ko nebuvo vykdomas antstolio ir bankroto administratoriaus reikalavimas. Teismas, vertindamas bendrovės vadovo (ės) elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo (jos) kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, bendrovės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bendrovės vadovo (ės) aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui (ei) prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas (ė) turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų darbu, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad bendrovės vadovo (ės) atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam (jai) atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Bendrovės vadovas (ė) siekdamas (a) išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo (jos) priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą V. V. nepateikė. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo V. V. nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo (jos) neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą, bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų neturinčių esminės įtakos pateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens tinkamą neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju R. Kudrausko reikalavimus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Lumata“ direktoriumi nuo 2012-01-02 iki 2014-05-06 buvo paskirta (išrinkta) V. V. (v.b. 9-11 b.l.). Taigi V. V. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio reikalavimų nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d. ir 645 str. 2d. numatytos priemonės. Nevykdydamas (a) aukščiau nurodyto antstolio reikalavimo V. V. pažeidė CPK 585 str. 1 d. ir 645 str. 2d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais V. Š. skirtina 150 Eur bauda, kuri nagrinėjamos bylos atveju išieškoma į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą. Bauda skiriama už laikotarpį nuo 2016-04-21, tai yra nuo antstolio įpareigojimo neįvykdymo dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Tuo pačiu atkreiptinas bankroto administratoriaus UAB ,,Bankroto administratorių kompanija“ dėmesys, kad siekiant užbaigti BUAB ,,Lumata“ likvidavimo procedūrą, jo tolesni teisiniai veiksmai dėl jam perduotinų ir iki šiol neperduotų finansinės atskaitomybės dokumentų, sietini su UAB ,,Elerta“ ir jos atstove R. S. (13-14, 132-133, 160-163 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 str. 2 d.

nutaria:

Antstolio pareiškimą tenkinti.

1. Skirti V. V., (a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2016-04-21 iki šios nutarties įsiteisėjimo.

2. Bauda išieškoma iš V. V. asmeninių lėšų į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaita, įmokos kodas 6800.

3. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai medžiagą Nr. 0116000313284.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.