Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (gyventojų registro pažymos, santuokos liudijimo, mirties liudijimo) matyti, kad palikėjas V. S. (miręs (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos D. S. sutuoktinis ir suinteresuoto asmens G. S. tėvas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad po V. S. mirties liko jam priklausęs turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta santuokoje su D. S. (įregistravimo pagrindas 2003 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3-7142, 2003 m. rugsėjo 19 d. Priėmimo – perdavimo aktas Nr. 396, 2018 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas). Iš pateiktos 1997 m. vasario 2 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento pažymos matyti, kad pareiškėjai Aristavos Tarybos 1994 m. birželio 22 d. sprendimu asmeniniam ūkiui suteikta 1,95 ha žemės ūkio naudmenų. Iš pateiktų 2004 m. sausio 1 d., 2005 m. sausio 1 d. 2008 m. sausio 2 d., 2012 m. sausio 2 d., 2021 m. kovo 29 d. žemės nuomos sutarčių matyti, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar pareiškėja savo vardu sudaro žemės nuomos sutartis su nuomininku. Mirus sutuoktiniui, iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojo pareiškėjos su nuomininku 2008 m. sausio 2 d. sudaryta Privačios žemės sklypo nuomos sutartis. 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjai buvo išduotos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus pažymos dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties sklypo. Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2021 m. birželio 3 d. išdavė nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodyta, kad V. S. palikimui priimti yra praleistas trijų mėnesių terminas, paveldėjimo byla notaro biure neužvesta.

Pareiškėjos pareiškime, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja D. S. po savo sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jos (trijų mėnesių laikotarpyje), rūpinosi ir nuomojo sutuoktiniui priklausiusią žemės sklypo ½ dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. S. su palikėjo V. S. turtu po jo mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos sutuoktinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam V. S. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.