Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2)-252 dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde, patikslintame skunde (b.l. 5-7, 82-84) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamu atsakovo 2012-02-17 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-252 buvo nustatytas pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiame (duomenys neskelbtini) , administracinis žemės servitutas viešpataujančio daikto savininkui – AB „ (duomenys neskelbtini) “, servituto paskirtis – 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui pagal žemės sklypo planą. Pareiškėjo žemės sklype tokiu būdu atsirastų servitutas teisei tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. V. L. žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tikslieji žemės sklypo matavimai iki šiol neatlikti, dėl to nėra aišku, ar tikrai toks yra servituto poreikiui reikalingo žemės sklypo dalies plotas, koks numatytas skundžiamame įsakyme. Servitutas turi būti parengtas su planu (schema) taip, kad pagal planą (schemą) galima būtų tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančio žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Nurodė, jog pagal preliminarius matavimus žemės sklypas yra 4.3800ha ploto, iš jų pagal skundžiamą sprendimą administracinio servituto reikmėms paimama 1.1718 ha ploto. Servitutas sutrukdytų didelės žemės sklypo dalies tinkamą naudojimą, nes jis itin neracionaliai kerta žemės sklypą, eina ne ties sklypo riba, o įsiterpia į sklypo vidų taip, kad dalis žemės sklypo bus atkirsta nuo likusio sklypo, toje sklypo dalyje numatoma statyti 2,5 metrų gylyje nuo 225 kv.m. iki 400 kv.m. ploto atramą. Kadangi AB „ (duomenys neskelbtini) “ planuoja, jog 400 kV elektros perdavimo linija turi tarnauti 50 metų, tai 50 metų žemės savininkas, turintis savo žemėje tokį statinį, visiškai netenka galimybės naudotis nuo 225 iki 400 kv.m. žemės sklypu, todėl užsakovas AB „ (duomenys neskelbtini) “ turėjo spręsti klausimą dėl statinio servituto (CK 4.122 str.), tačiau to nebuvo atlikta. Nurodė, jog pareiškėjas sklypo dalies, kurioje nustatytas servitutas dėl jos netinkamumo naudoti, pageidautų atsisakyti, tačiau kita galimybė, kuri numatyta Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 8 dalyje dėl sklypo išpirkimo nepagrįstai nebuvo taikoma. Kadangi jo naudojamasis žemės sklypu yra apribotas, pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, sklypo dalis, kurioje numatyta elektros linijos statyba pagal specialų planą, turėjo būti paimta valstybės reikmėms arba sprendžiama dėl užstatymo teisės realizavimo pagal CK 4.160 str., tačiau šios galimybės pareiškėjui net nebuvo siūlomos. Mano, jog servituto nustatymo sąlygos buvo įvykdytos netinkamai, t.y. užsakovas netinkamai suprojektavo servitutus tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, o atsakovas tenkino paraišką, neišsiaiškinęs visų sąlygų. Neišsiaiškinus visų sąlygų, nesant pareiškėjo sutikimo, atsakovas neturėjo teisės remiantis Žemės įstatymo 23 str. bei LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių normomis, priimti sprendimą (įsakymą) dėl teisės tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas servitutų nustatymo. Ginčijamu administraciniu aktu nustačius servitutą, pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai toje vietoje įrengti poilsiavietę, minėta žemės sklypo vieta yra unikali, ten auga miškas, teka neužšąlantis upelis, nustačius servitutą bus sunaikintas unikalus gamtos kampelis, padarytų nuostolių siūloma kompensacija nepadengs. Pareiškėjui kelia abejonių ta aplinkybė, jog prieš priimant sprendimą buvo siūloma 20 proc. didesnė kompensacija negu nurodyta ginčijamame sprendime.