Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Sabera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Sabera“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė pareiškė reikalavimą išduoti teismo įsakymą, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės 3 025,00 Eur skolos, 36,01 Eur palūkanų, viso 3 061,01 Eur įsiskolinimo, nuo šios sumos 8,05 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 77,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas 3 138,01 Eur sumai. Nurodė, kad skolininkė piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditore, nereaguoja į raginimus, į skambučius neatsako, vilkina atsiskaitymo laiką.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-09 priėmė teismo įsakymą bei iš dalies patenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendė, kad nesant duomenų apie skolininkės turtinę padėtį bei atsižvelgiant į kreditorės nurodytą aplinkybę, jog skolininkė nelinkusi ginčo išspręsti taikiai, yra pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė 3 061,01 Eur sumai. Pažymėjo, kad kreditorė į skolininkės turto arešto sumą nepagrįstai įskaičiavo 77 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra savarankiškas materialinės teisės reikalavimas. Netenkino prašymo areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas. Siekiant be pagrindo nesutrikdyti skolininkės ūkinės-komercinės veiklos ir nevaržyti jos galimybės disponuoti komercinei veiklai reikalingomis lėšomis, teismas nurodė pirmiausia areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas. Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-09 nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai atliko preliminarų pareiškimo vertinimą ir pažymi, jog kreditorė nepagrindė pareiškimą nurodytų aplinkybių. Taip pat nėra pateikta įrodymų apie skolininkės nebendradarbiavimą. Pažymi, jog teismas nepagrįstai nurodė 3 061 Eur esant didelę sumą skolininkei. Pateikia įrodymus – 2015-12-31 balansą bei 2015-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri įrodo gerą skolininkės turtinę padėtį. Pažymi, jog skolininkės gerą reputaciją pagrindžia tai, jog skolininkė neturi nepalankių įsiteisėjusių teismo sprendimų savo atžvilgiu, o tai paneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą argumentą, jog yra teismo procesinio sprendimo neįvykdymo grėsmė.Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-09 nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškime nurodytas aplinkybes bei pagrįstai nurodė esant tikimybę, jog bus priimtas kreditorei palankus teismo sprendimas. Pažymi, jog teismas pagrįstai vadovavosi prezumpcija, jog didelė ieškinio suma yra rizika galimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nei kreditorė, nei teismas nedisponavo informacija apie skolininkės turinę padėtį. Nurodo, jog iš pateikto įmonės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonės finansinė padėtis nėra stabili, taip pat nepateikta duomenų apie kilnojamojo/nekilnojamojo turto galimą suvaržymą, todėl mano, jog skolininkė nepaneigė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Šiuo atveju skolininkė prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – 2015-12-balansą, 2015-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, išrašo iš banko kopiją, išrašą apie grąžintą permoką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl skolininkės galimybių įvykdyti teismo sprendimą nustatymo, todėl prijungia pateiktus įrodymus prie bylos.Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje taikymo būtinumo. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, turi išimtinai įvertinti aplinkybę, ar ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš bylos duomenų, kreditorė pareiškimu prašė iš skolininkės priteisti 3 061 Eur sumą. Iš skolininkės teismui pateiktų 2015-12-31 įmonės balanso bei 2015-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog per 2015 metus įmonės veikla, lyginant su 2014 metais, pagerėjo, tačiau teismas, neturėdamas 2016 metų pirmųjų dviejų ketvirčių pelno (nuostolių) ataskaitų, negali daryti objektyvios išvados, jog šiuo metu įmonės finansinė padėtis lygiai tokia pat gera. Atkreiptinas dėmesys, jog iš balanso matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas susideda iš mašinų ir įrengimų, transporto priemonių ir kitos įrangos, prietaisų, įrankių ir įrenginių, kuris yra kilnojamasis turtas ir jo vertė yra 81 555,00 Eur, o visos finansinės skolos sudaro 84 158,00 Eur, t. y. netgi didesnės už ilgalaikį turtą. Apeliacinės instancijos teismas skolininkės pateiktą išrašą apie lėšas esančias banko sąskaitoje laiko nepakankamu įrodymu dėl stabilios įmonės finansinės būklės, kadangi teismui pateiktas tik vienos dienos išrašas, kuris neįrodo, jog įmonė sąskaitoje turi tam tikrą pinigų sumą kaip rezervą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytina, konstatuotina, jog skolininkės pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškimo suma skolininkei nėra tokia didelė, kad negalėtų padidinti būsimo galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-07-11 nutartimi panaikino 2016-06-09 priimtą teismo įsakymą ir priėmė ieškovės UAB „Pusbroliai“ ieškinį atsakovei UAB „Sabera“ dėl skolos priteisimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-21 sprendimu už akių ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Sabera 3 025,00 Eur skolos, 36,01 Eur palūkanas, iš viso 3 061,01 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 8,05 procentus metinių palūkanų nuo 2016-06-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 129,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog priimtas teismo sprendimas, nors ir neįsiteisėjęs, a priori leidžia teigti, kad ieškinys yra pagrįstas. Apeliantės teiginys, jog kreditorė nepagrįstai nurodė skolininkę esant nelinkusią bendradarbiauti, spręsti ginčo taikiai bei vengiančią vykdyti įsipareigojimus, laikytinas nepagrįstu. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovė UAB „Sabera“ nepateikė atsiliepimo į priimtą ieškovės UAB „Pusbroliai“ ieškinį, nors procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 2 d., 175¹ str. 10 d.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pasyvi apeliantės pozicija nagrinėjat civilinę bylą dėl skolos priteisimo galimai turės įtakos ir priimto teismo sprendimo įvykdymui.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.