Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą (2024-10-01), suinteresuotas asmuo – A. S., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo

nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.

Viešame registre nėra duomenų apie palikėjos turimus areštus, kas rodytų galimą riziką dėl palikimo, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, priėmimo vaikams. Palikimo priėmimas praturtins S. S., todėl palikimo priėmimas yra nepilnamečio vaiko interesais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti palikimą. Įpėdiniai priima palikimą, paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 str. 3 d.). CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

Kadangi laikotarpiu, kai buvo reikalinga atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus palikimui priimti, S. S., būdama nepilnamete, neturėjo ir iki šiol neturi visiško civilinio teisinio veiksnumo, o jos vardu tėtis jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko (nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo dėl palikimo priėmimo), tad terminas atnaujintinas. Kadangi palikimas nebuvo priimtas dėl trečiųjų asmenų netyčinio pareigų nevykdymo, nesuvokiant teisinių procedūrų reikšmės (netyčinio S. S. intereso priimti palikimą neįgyvendinimo), o S. S. kaip nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 str.), tai laikytina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, jis yra pratęstinas.

Be to, A. S., kadangi nėra teisininkas — nesuprato, kad reikalinga kreiptis į palikimo atsiradimo notarą per tris mėnesius, kad priimtų vaikų motinos palikimą vaiko vardu. Termino atnaujinimo palikimui priimti reikalauja ir viešas interesas, įpareigojantis ginti nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Pareiškime išdėstytoms aplinkybėms patvirtinti prideda reikiamus rašytinius įrodymus.

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p., 5.53 str. ir CPK 579 str., teismo

1. Išduoti teismo leidimą A. S. nepilnamečio vaiko S. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini).

2. Atnaujinti (pratęsti) terminą A. S. priimti palikimą S. S. vardu, atsiradusį po jos motinos E. S. mirties.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Prašymas tenkintinas.

Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nurodyta, kad vaiko tėvas – A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą ( CK 5.11str. 1 d. 1 p.).

Pagal CK 5.50 str. 1 d., 3 d., įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą palikimą priimti turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.57 straipsnis numato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. jos motinos mirties dieną tebuvo 12 metų. Nepilnamečių iki keturiolikos metų vardu, veiksmus, sukuriančius jiems teises ir pareigas, atlieka jų tėvai ar globėjai ( CK 2.7 str. ).

S. S. tėtis, preiškėjas A. S., įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu palikimui priimti, į notarą nesikreipė, nepilnametės dukters teisės paveldėti jos mirusios motinos turtą neįgyvendino. Tai patvirtina Testamentų registro išrašas – iki 2023-08-04 pareiškimas dėl asmens, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo notarui paduotas nebuvo, ir Kupiškio rajono notarų biuro notarės M. M. (duomenys neskelbtini) pažyma, Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo pareiškėjas, jis to nepadarė dėl menko teisinio išprūsimo, nežinojimo.

Laikytina, jog tėvo nežinojimas, kad jis turi per tris menesius kreiptis į notarą dėl S. S. vardu palikimo priėmimo, yra svarbi priežastis terminui atnaujinti, tad, siekiant sudaryti galimybę pareiškėjui A. S. tinkamai atstovauti nepilnemetę dukrą S., taip apginant vaiko interesus, atnaujintinas terminas A. S. nepilnamečio vaiko S. S., g. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ( CK 5.57 str. 1 d., CPK 578 str. ).

Pareiškėjas nurodo, kad Viešame registre nėra duomenų apie palikėjos turimus areštus, kas rodytų galimą riziką dėl palikimo. Prašo išduoti teismo leidimą jam, A. S., nepilnamečio vaiko S. S. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos E. S. mirties (duomenys neskelbtini).

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu, tačiau tam yra privalomas teismo leidimas. CK 3.188 straipsnyje įtvirtinta įstatymų leidėjo valia, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (CK 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų tam, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti.

Teismo leidimo išdavimo klausimą, kai tai susiję su vaikų teisėmis, teismas sprendžia išimtinai atsižvelgdamas į vaikų interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 7 dalis).

Byloje nustatyta, kad E. S., g. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įregistruotas butas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ( 2024-05-24 Nekilnojamojo registro išrašas ).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Išvadoje dėl nepilnametės S. S. interesų, 2024-10-08, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog nėra duomenų, kad mergaitės tėvas A. S. netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas, numatytas LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tad tikslinga išduoti leidimą vaiko S. S. vardu priimti jos motinos E. S. palikimą, pagal turto apyrašą, tokiu būdu nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

Pagal CK 5.1 str. 2 d. nuostatą, palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos.

Pareiškėjas nurodo, kad Viešame registre nėra duomenų apie palikėjos turimus areštus, tačiau, kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Išvadoje nurodytų faktinių aplinkybių, E. S. šeima dėl žalingų įpročių, socialinių įgūdžių stokos buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad yra tam tikra rizika priimti palikimą paduodant pareiškimą notarui, kadangi tokiu atveju įpėdinis atsakytų už palikėjo skolas visu savo turtu ( CK 5.52 str. 1 d. ).

Tad, atsižvelgiant į nurodytą bei institucijos, teikiančios išvadą, 2024-10-08, Nr. (duomenys neskelbtini) Išvadą, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko S. S. teises ir interesus, teismas sprendžia, jog palikimo priėmimas atitinka vaiko interesus, tad vaiko tėvui išduotinas teismo leidimas priimti S. S. vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos E. S. mirties ((duomenys neskelbtini) ), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ( CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnio 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti terminą A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti leidimą A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnametės dukros S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, atsiradusį po jos motinos E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.