Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-08-12 · Civilinė byla Nr. 2-973/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-12
Bylos Nr.
2-973/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė
Ieškovas
V. A. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės V. A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. A. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 000 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ieškinį priėmė ir ginčą sprendė žodinio proceso tvarka. Iškilus klausimui dėl bylos teismingumo, teismas kreipėsi specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti.

Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė ją nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir nagrinėjimo ribas. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovė turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y., nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę. Ieškovė privalo konkrečiai nurodyti, dėl kokių neteisėtų prokuratūros veiksmų buvo padaryta žala, kokius veiksmus ar neveikimą ieškovė skundžia, pagrįsti prašomos atlyginti žalos dydį bei kitas ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, dėl kokių svarbių priežasčių prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat nepareiškė savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo. Be to, teismas pasiūlė ieškovei pasirūpinti atstovavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų – konkrečiai nenurodė, kokie neteisėti prokuratūros veiksmai buvo atlikti, kokius veiksmus ar neveikimą ieškovė skundžia, taip pat nepateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nes juos šalindama pakartojo savo ieškininį pareiškimą bei kaip įrodymus pridėjo laikraščius. Teismo nuomone, laikraščiai negali būti laikomi leistinais įrodymais nagrinėjant civilinę bylą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepasirūpino pasiūlytu atstovavimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą tik baudžiamojoje byloje, o duomenų, kad buvo atsisakyta teikti teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, nėra, todėl ieškovė gali pasinaudoti aptariama teise ir su advokato pagalba pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu V. A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti ieškinį.

Apeliantė nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ieškinį priėmė, teismui buvo aiškūs visi ieškinio pagrindai ir vyko bylos nagrinėjimas iš esmės. Bylą perdavus Vilniaus apygardos teismui, ją imta vengti ją nagrinėti. Taip pat pažymi, kad kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas, bus iš išspręstas antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimas ir paskirtas advokatas galės patikslinti ieškinį pagal teismo keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės skunde keliamas klausimas yra susijęs su asmens konstitucine teise kreiptis į teismą bei tinkamu jos įgyvendinimu.

Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Tačiau įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nes jo nustatymas susijęs su teisės taikymu ir aiškinimu, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniai). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. Jungtinė Karalystė). Svarbiausia, kad jie nesuvaržytų asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tuo atveju, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v. Prancūzija). Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey v. Airija). Kadangi vienas esminių principų Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais. Teismas laiko nepateisinamais tokius teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejus, kai nacionaliniai teismai ieškinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trūkumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, o dėl to teisė kreiptis į teismą tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu v. Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga v. Latvija).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, susijusius su konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų įvardijimu bei ieškinio aplinkybių pagrindimu įrodymais, o vėliau šiuo pagrindu nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.

Byloje esantys ieškovės procesiniai dokumentai, nepaisant juose nenuosekliai dėstomų aplinkybių ir neteisinio turinio, leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – ieškovė prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su pareigūnų neteisėtais veiksmais, dėl kurių policijos vykdytos pasalos metu žuvo ieškovės dukra, taip pat šiuo pagrindu pradėtos baudžiamosios bylos netinkamu tyrimu. Minėta, ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą – materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi, pavyzdžiui, nepakankamų įrodymų buvimas yra pagrindas atmesti ieškinį, o ne atsisakyti jo pagrindu iškelti civilinę bylą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė pateikė, jos nuomone, reikalingus įrodymus, nurodė, kurių įrodymų negali gauti ir kokius turėtų išreikalauti teismas, t. y. tinkamai įgyvendino CPK 135 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kokie kiti pirmosios instancijos teismui kilę neaiškumai, susiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir įrodymais, gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, taip pat privalėjo įvertinti tas aplinkybes, kad ieškovė yra garbaus amžiaus bei nėra pakankamai teisiškai išprususi. Turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad ieškovės ieškinys, iš pradžių nagrinėtas administracinių bylų teisenos tvarka, administracinio teismo buvo priimtas, kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus – pastarieji savo turiniu yra analogiški civilinio proceso tvarka pateikiamiems pareiškimams keliamiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23-24 straipsniai, CPK 111, 135 straipsniai), bei vyko bylos nagrinėjimas iš esmės. Šiame kontekste vėlesnis bendrosios kompetencijos teismo sprendimas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą vertintinas ir kaip proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų pažeidimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trukumų šalinimo institutą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė Milašienė Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis