- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-8688-992/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07186-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Pažeidėjas
- Č. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), senatvės pensininko, vedusio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. K. 2016-04-16, apie 11.07 val., Šiaurės g. 37, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota Carina, v.n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas Č. K. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, pripažino savo kaltę, sutiko duoti parodymus. Teismui paaiškino, kad važiavo kartu su žmona, pajuto, kaip savo automobilio bamperiu kabino kitą automobilį. Kito automobilio neapžiūrėjo, nesustojo. Č. K. vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas, kadangi jis du kartus per savaitę važiuoja į polikliniką, prašė prie bylos prijungti dokumentus pensijos dydį ir receptų knygelės kopijas, kiek per mėnesį išleidžia vaistams.
Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime Č. K. taip pat nurodė, jog kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b.l.18).
Be Č. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, eismo įvykio vietos schema, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, L. L., I. J. ir R. J. paaiškinimais, vaizdo įrašu. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip Č. K. iš stovėjimo vietos pajuda atbulas, paskui pavažiuoja į priekį, kliudo priekyje stovintį automobilį (automobilis nuo kontakto sujuda), tuomet Č. K. vėl pavažiuoja atbulas ir nesustojęs nuvažiuoja. Toks vairuotojo elgesys nėra pateisinamas Kelių eismo taisyklių prasme, kadangi šis teisės aktas, reglamentuojantis eismo keliuose saugumą, eismo dalyvių pareigas, yra vientisas, tai yra, jo nuostatos taikomos neatsiejamai viena nuo kitos, o KET 222 punktas aiškiai įvardija, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Č. K. atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailėjosi, bei tai, kad pažeidimus padarė sulaukęs 65 metų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (galiojančių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą nepateikta), atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad Č. K. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą. Teismas pat taiko ATPK 30¹ straipsnį ir Č. K. neskiria teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo nuomone, būtent tokia nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, o taip pat teisinga ir protinga. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad Č. K. sukeltas eismo įvykis nesukėlė sunkių pasekmių, dėl jo nenukentėjo žmonės, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos taip pat nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad Č. K. yra garbaus amžiaus, pensininkas, turi sveikatos problemų, gaunama pensija yra nedidelė, nemažą jos dalį išleidžia vaistams, reikia nuolat važinėti pas daktarus. Č. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, ir sistemiškai vertindamas duomenis apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį, sprendžia, kad tikslinga Č. K. skiriamos nuobaudos – baudos – mokėjimą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, įpareigojant Č. K. kas mėnesį į vieną pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokėti teismo nustatyto dydžio įmoką.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 127 str. 2d., 130 str. 1 d., 286 – 288 str., teismas
nutaria:
Č.K., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Č.K., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 312 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų) baudą.
Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos 312 (trijų šimtų dvylikos) eurų baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams, įpareigojant Č. K. kas mėnesį į vieną pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokėti po 13 (trylika) eurų baudos.
Bauda ar jos dalys turi būti mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.