Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-30 · Administracinė byla Nr. I-4033-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
I-4033-644/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4033-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01534-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad yra nerūkantis, tačiau nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos ne kartą kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnus dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. gegužės 20 d. į jo kamerą buvo patalpintas rūkantis asmuo - M. S., kuris surūkydavo po 1 pakelį cigarečių per dieną, dėl to pareiškėjas turėjo kvėpuoti dūmais užterštu oru, o tarp kameroje laikomų asmenų kildavo konfliktai. Paaiškino, kad dėl minėtų aplinkybių ne kartą kreipėsi į pareigūnus, tačiau jam buvo atsakyta, kad nėra laisvų vietų. 2015 m. gegužės 25 d. pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui pateikė skundą, dėl jo laikymo su rūkančiu asmeniu - M. S.. Tvirtina, kad laikomas kameroje su rūkančiu asmeniu patyrė žalą, nes cigarečių dūmai žalojo jo sveikatą, pareiškėjas dusdavo, jautėsi emociškai prislėgtas, susierzinęs. Patirtą žalą vertina 1000 Eur ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b. l. 12-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad vykdant tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. bei kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. spalio 15 d. rašto Nr. 1S-3224 nuostatas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai rašytinio suimtojo prašymo pagrindu jį patalpina į kamerą, kurioje laikomi nerūkantieji arba rūkantieji asmenys. Pareiškėjas G. K. buvo patalpintas į kamerą su kitais nerūkančiais asmenimis. M. S. 2015 m. gegužės 20 d. jo prašymu buvo patalpintas į kamerą kartu su nerūkančiais asmenimis, tarp jų – pareiškėju. Pažymėjo, kad į suimtųjų ir nuteistųjų skundus reaguojama nedelsiant. Pareigūnai, gavę pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. skundą dėl rūkančio asmens laikymo su nerūkančiais, nedelsiant perkėlė rūkantįjį M. S. į kamerą, kurioje buvo kalinami rūkantys asmenys. Suimtųjų ir nusiteistųjų registravimo ambulatoriniam priėmimui ir Psichologo konsultacijų registravimo žurnaluose nėra duomenų, kad 2015 m. gegužės 20 d. ar vėliau pareiškėjas būtų kreipęsis dėl sveikatos ar psichologinių problemų, susijusių su skundo dalyku. Pareiškėjo reikalavimas yra neapgrįstas. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas teismui pareikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose (toliau – ir Kauno TI) netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno tardymo izoliatorius arba pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad jis, nerūkantis asmuo, Kauno tardymo izoliatoriaus nerūkančiųjų kameroje buvo laikomas su rūkančiu asmeniu.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Taigi, kalinimo įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kameroje kartu su rūkančiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei teisę į sveikatai saugią aplinką (žr., pvz. LVAT 2013-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-ž1374/2013 ir kt.).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. K. Kauno TI buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 24 d. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. ) gyveno šiose kamerose: nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 23 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 228, nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. - kameroje Nr. 154, nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. – kameroje Nr. 157 (b.l. 14).

M. S. ginčui aktualiu laikotrapiu gyveno šiose kamerose: nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. - kameroje Nr. 228, nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. - kameroje Nr. 157 (b.l. 15).

Bylos duomenimis, 2015 m. gegužės 20 d. M. S. pateikė prašymą laikyti jį kartu su nerūkančiais asmenimis (b.l. 16) ir buvo paskirtas į kamerą Nr. 228.

2015 m. gegužės 25 d. G. K. skundu kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus direktorių, teigdamas, kad jis yra nerūkantis asmuo ir gyvena nerūkančiųjų kameroje Nr. 228, tačiau į šią kamerą yra paskirtas gyventi asmuo M. S. rūko, taigi pareiškėjui tenka kvėpuoti cigarečių dūmais (b.l. 17).

Reaguojant į pareiškėjo skundą, 2015 m. gegužės 25 d. M. S. iš kameros Nr. 228 buvo iškeltas. Kauno tardymo izoliatorius 2015 m. birželio 11 d. rašte Nr. 49-175 „Dėl skundo“, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. skundą, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo skunde minimas asmuo (M. S.) buvo paskirtas į nerūkančiųjų kamerą, kadangi 2015 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą laikyti jį su nerūkančiais asmenimis, be to, pareiškėjas turėjo galimybę prašyti būti paskirtas į kitą kamerą arba informuoti žvalgybos skyriaus pareigūnus, kad nuteistasis kameroje pradėjo rūkyti (b.l. 5). Vertinant 2015 m. birželio 11 d. raštą Nr. 49-175 teismui nekyla abejonių, kad kamera Nr. 228 yra nerūkančiųjų kamera, šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas minėtame rašte pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad daug kartų kreipėsi į Kauno TI pareigūnus dėl jo laikymo vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Bylos duomenimis, pareiškėjas tik vieną kartą, t.y. 2015 m. gegužės 25 d., raštu kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus direktorių dėl jo laikymo vienoje kameroje su rūkančius asmeniu - M. S.. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pareigūnus dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis į bylą nėra pateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nedelsiant reaguojant į pareiškėjo skundą, tą pačią dieną, t.y. 2015 m. gegužės 25 d., M. S. buvo išvestas į rūkančiųjų kamerą. Esant minėtoms aplinkybėms, teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti konstatuoti Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai.

Teismas byloje taip pat nustatė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. (pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 12 d. ) G. K. buvo paskirtas gyventi į kamerą Nr. 157, kurioje tuo metu buvo laikomas M. S. (b.l. 14, 15). Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių pažeidimo aplinkybių dėl jo laikymo kameroje Nr. 157 su M. S.. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pareigūnus dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis. Tačiau teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nors pareiškėjas ir reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereaguoja į prašymus ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, nedetalizuoja, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti nepatogumus (ABTĮ 57 str.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas todėl atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis