- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- N2-655-826/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08644-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- N. F.
- Atsakovas
- B. F.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovei N. F., jos atstovui advokatui H. M., atsakovo B. F. (B. F.) atstovei advokatei A. K., valstybės (savivaldybės) institucijos atstovei R. V., vertėjai D. K., neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. F. ieškinį atsakovui B. F., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo B. F. priešieškinį ieškovei N. F., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko – K. F. (K. F.), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, vaiko tėvui sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, bei atimant teisę atsakovui matytis su mažamečiu sūnumi, nes tai prieštarauja vaiko interesams bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su mama (1T., b.l. 2-4; 2T, b.l. 3-7, 49-53). Nurodė, kad santuokos metu su atsakovu susilaukė sūnaus K. F.. Santuoka buvo nutraukta 2012-05-22 Rusijoje. Vykstant teismų procesams atsakovas tapo itin agresyvus, veiksmai neadvekatūs, tai pasireiškia tiek iš asmeniškai išsakytų ir rašytų telefono žinučių turinio. Taip pat, vaikas matė kaip tėvas namuose sudaužė su plaktuku baldus, buitinę techniką, veidrodžius ir su peiliu supjaustė čiužinį. Būdamas Lietuvoje atsakovas sukėlė avarinę situaciją ir sukėlė grėsmę vaiko sveikatai. Iki pat šiol vaikas nervinasi, atsisako valgyti, šaukia per sapnus naktį. Toks jo elgesys ypač kenkia mažamečio sūnaus psichikai bei sveikatai, todėl būtina laikinai apriboti jo teises į vaiką. Pasibaigus teisminiams procesams ir atsakovui pakeitus savo elgesį, apribojimą būtų galima panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (1T, b.l. 44-47, 2T, b.l. 108-111). Paaiškino, kad visi konfliktai buvo išprovokuoti ieškovės. Konfliktai prasidėjo dėl buto Sankt Peterburge, kuris buvo įgytas už asmenines lėšas, padalinimo. Ieškovė Rusijoje pradėjo teisminius procesus, teisinio pagrindo tenkinti jos reikalavimus nėra, todėl prašymas apriboti tėvo valdžią į vaiką yra tik psihologinio spaudimo išraiška. Vaikas yra mylimas, juo rūpinamasi ir teikiamas išlaikymas. Be leidimo ieškovė išvežė vaiką ir paliko gyventi pas savo motiną Lietuvoje. Ji pati trukdo bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Apie nuolatinį vartojamą psichologinį bei fizinį surtą ieškovė nurodo deklaratyviai, nedetalizuojant, kaip jis pasireiškia prieš ją ar vaiką. Nuo 2012 metu balandžio mėnesio vidurio jie gyvena Klaipėdoje ir vienintelis bandymas susitikti su vaiku jo gimimo dieną virto incidentu, kurio kaltininkas yra ieškovės patėvis V. K.. Pagrindo apriboti jo kaip tėvo valdžią nėra.
Šalies argumentai
Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 2 kartus jis turi teisę bendrauti su vaiku, paimant jį penktadienį 16.00 valandą iš namų ar darželio ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 16.00 valandą, nedalyvaujant vaiko motinai ir kitiems vaiko motinos giminėms bei vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Apie bendravimo dieną jis praneša prieš 2 dienas telefonu, o nepavykus prisiskambinti – rašant pranešimą į elektroninį paštą, kurį nurodys N. F.. Apie kliūtis organizuoti susitikimą su vaiku, N. F. įspėja kiek įmanoma anksčiau. Jei susitikimas su vaiku negalimas dėl ligos ar kitokių rimtų priežasčių du kartus iš eilės – privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (1T, b.l. 39-41, 2T, b.l. 116-119, 2T, b.l. 167-168). Nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo jokių ginčų dėl turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo - nebuvo, nes dėl visko buvo sutarę geruoju. Po sprendimo priėmimo, ieškovė pakeitė savo nuomonę ir pradėjo reikšti turtines pretenzijas - reikalauti padalinti butą, esantį Sankt Peterburge. Iškart po santuokos nutraukimo, ieškovė išvežė sūnų pas savo motiną V. K. į Lietuvą ir nušalino nuo vaiko auklėjimo, bendravimo. Klausimas dėl vaiko išvežimo ir apgyvendinimo Klaipėdoje nebuvo derinamas. Ieškovė ir jos motina nuteikinėja vaiką, trukdo susitikti ir bendrauti su juo. Ji formuoja vaiko neigiamą požiūrį į tėvą, įtraukia jį į turtinį ginčą, daro šio ginčo įkaitu. Visos šitos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti su vaiku bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsakovo priešieškinys nepagrįstas, todėl netenkintintas (1T, b.l. 58-62, 2T, b.l. 162-163). Paaiškino, kad atsakovas manipuliuoja jausmais vaikui, daro tam tikrą spaudimą ir siekia tik turtinės naudos, kad galėtų įgyvendinti tik vieną tikslą - prisiteisti tik sau vienam butą, esantį Sankt-Peterburge, (duomenys neskelbtini). Išvežti sūnų K. F. į Lietuvą paskatino B. F. agresyvus elgesys ir jo neadekvatūs veiksmai. Dėl patirtų emocijų vaikas negali matytis su tėvu vienas.
Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas įžeidinėjo ją ir grasino vaiko akivaizdoje, dėl ko vaikas patyrė traumą. Su vaiku dirba psichologai, vaikui su tėvu nėra saugu. Visi susitikimai, kurie buvo su vaiku be institucijos atstovo, praėjo baisiai. Daroma viskas, kad vaikas nejaustų streso, kad ramiai bendrautų su tėvu. Tėvas nedalyvavo vaiko auklėjime, nes apie 60 procentų gyvenimo buvo praleista Lietuvoje, be tėvo, kuris būdavo komandiruotėse. Iki vaikui suėjo 2 metukai, gyveno atskirai. Atsakovą su vaiku nesiejo artimi santykiai, tad jos dalyvavimas susitikimuose privalomas, kad vaikas jaustųsi saugus. Šeimoje apie atsakovą nėra blogai kalbama apie atsakovą. Sutinka, kad vaikas su tėvu bendrautų jos akivaizdoje iki vaikui sueis 10 metų, tačiau be nakvynių. Atsakovo mama gyvena Lietuvoje, ji pensininkė. Buitinės sąlygos ten yra. Vaikas niekada ten nemiegojo. Tačiau bijo, kad atsakovas pasiėmęs vaiką į pasimatymą ir nedalyvaujant jai išveš į Rusiją.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu patikslino, kad nesutinka, kad būtų apribotas bendravimas su vaiku kol jam sueis 10 metų. Ieškovė neteisingai interpretavo įvykius 2012-01-29 bute. Ji nurodė, kad daiktai buvo daužomi vaiko akivaizdoje, tačiau taip nebuvo. Kai ieškovė su vaiku išvažiavo, tada buvo daiktai sudaužyti, tai buvo nervinis protrūkis. Niekada nebuvo naudojamas smurtas ieškovės ar vaiko atžvilgiu. Tačiau iki pat šios dienos yra su vaiku aptarinėjama ta situacija, nes jis jos niekaip nepamiršta. Jaučia, kad vaikas labai įsitempęs, į klausimus atsakinėja, kad nesikirstų jo atsakymai su mamos, atsakinėja į klausimus jos žodžiais. Prašo, kad visi klausimai būtų užduoti per mamą. Todėl sutinka, jog su vaiku matytųsi be nakvynių. Tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jo ir vaiko bendravimas dalyvaujant motinai neužtikrins galimybės jiems atkurti su vaiku prarastą ryšį.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas H. M. teismo posdėžio metu prašė ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas grasino ieškovei ir siuntinėdamas sms žinutes. Žinutėse atsispindi tokie žodžiai „mušti“, užmušti“. Šios žimutės ir įvykęs konfliktas parodo atsakovo agresyvų elgesį, kuris kenkia vaiko interesams. Nors tai nebuvo nukreipta prieš vaiką, bet vaikas tai matė ir bijo. Jaučiamas motinos ir vaiko nerimas. Ieškovė bijo, kad vaiko tėvas gali realizuoti galimybę išvežti vaiką į Rusiją. Apribojus laikinai tėvo valdžią į vaiką, bus apsaugoti vaiko interesai. Vaikas iki 10 metų turėtų susitikti su tėvu prižiūrint motinai, nebūtinai toje pačioje patalpoje, bet kad vaikas būtų motinos regėjimo lauke. Turi būti užtikrinta, kad vaikas nebūtų išvežtas. Kaip teigė vaiko teisių apsaugos specialistė, draudimas išvykti iš Lietuvos apsunkintų vaiko interesus. Turi būti suteiktas leidimas vykti į tas šalis, kur nereikia vizos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė A. K. teismo posdėžio metu prašė ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad tėvas pareiškė kategorišką norą bendrauti su vaiku be motinos. Ieškovė bijo, kad vaikas bus išvežtas į Rusiją, tačiau remiantis šia baime negali būti apribojama tėvo teisė matytis ir bendrauti su vaiku. Dalyvaujant motinai to padaryti nebus galima. Ieškovė prašo apriboti tėvo valdžią motyvuodama vieninteliu įvykusiu konfliktu daugiau nei prieš metus.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagrindo apriboti tėvo valdžią nėra. Tai yra tėvų bendravimo konfliktas ir įvykiai Rusijoje yra sutraumavę visus tris asmenis. Tėvui apsunkintos galimybės bendrauti su vaiku, yra motinos piktnaudžiavimas savo teise. Vaikas mato viską per mamos emocijas, jos baimę, kad tėvas neišsivežtų vaiko į užsienį. Mama nesuvokia, kad tokiu elgesiu kenkia vaikui. Bendravimo su tėvu tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į vaiko interesus. Vaikui negalima nematyti ir nesusitikti su tėvu, kuris moka su vaiku bendrauti. Vaikas jaučiasi nesaugus, mama vienintelis artimas žmogus, nors pagal jo amžių tai neturėtų būti. Vaikas ramesnis ir saugesnis jaučiasi tada, kai yra mama. Patys tėvai turi stengtis, kad buvimas su vaiku kuo mažiau žalotų vaiką. Taip pat, tėvas turėtų turėti galimybę lankyti vaiką mokykloje, galėtų važiuoti ir į treniruotes, nueiti į mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
2013-07-18 gimimo liudijimas Nr. 1037 patvirtina, kad K. F., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais yra N. F. ir B. F. (1T, b. l. 7). 2012-07-13 ištuokos liudijimas Nr. 348 patvirtina, kad N. F. ir B. F. santuoka nutraukta 2012-05-22 (1T, b. l. 8, 14-15). Rusijoje bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, nenagrinėjo klausimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Mama prašo apriboti tėvo valdžią vaiko atžvilgiu iki kol išsispręs jų tarpusavio konfliktai.
Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (Lietuvos Respublikos proceso kodekso (toliau - CK) 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
Ieškovė teigia, kad atsakovas yra agresyvus, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Vaikas matydamas tokį atsakovo elegsį yra traumuojamas. Ieškovės pateiktos nuotraukos iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburge, patvirtina, kad buvo daužomas ir niokojamas turtas (1T, b.l. 20). Atsakovas šių aplinkybių neneigė, patvirtino, kad dėl konflikto su ieškove, jai ir vaikui išvažiavus, jis nesuvaldė emocijų ir sudaužė daiktus plaktuku. Ieškovė nurodė, kad šio konflikto metu buvo naudojamas smurtas jos atžvilgiu. Tačiau 2013-06-03 Rusijos Federacijos nuosprendžiu atsakovas išteisintas dėl ieškovės sumušimo, t. y. dėl to, kad jis 2012-04-16 4.00 val. bute, adresas (duomenys neskelbtini), Sankt Peterburge, sudavė jai nemažiau 5 smūgių diržu sėdmenų srityje ir taip sukėlė stiprų fizinį skausmą (3T, b.l. 100-102). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl fizinio smurto naudojimo jos atžvilgiu paneigtos byloje surinktais įrodymais. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas naudoja ir psichologinį smurtą, tačiau iš pateiktų šalių susirašinėjimo – sms žinučių, matyti, kad šalys nesutaria dėl turto (3T, b.l. 21-28). Šie pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių vyksta konfliktai, bet duomenų, kad smurtas naudojamas prieš vaiką, nepateikta.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas sukėlė pavojų vaiko gyvybei sukeldamas avarinę situaciją. Ieškovės patėvis V. K. dėl šio įvykio kreipėsi į Klaipėdos AVPK skyrių su pareiškimu imtis aktyvių veiksmų prieš B. F., kuris savo veiksmais sukėlė grėsmę ne tik jo šeimos, bet ir anūko saugumui (3T, b.l. 18-19). Tačiau iš 2012-08-09 Klaipėdos a. VPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK nutarimo matyti, kad pats V. K. už šį įvykį buvo nubaustas adminitracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį (1T, b.l. 52). Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pavojaus sukėlimo vaiko sveikatai sukėlus eismo įvykį atmestos kaip nepagrįstos. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindo teigtina, kad duomenų, pagrindžiančių atsakovo naudojamą fizinį ar emocinį smurtą ieškovės, o tuo labiau vaiko atžvilgiu, teismui nepateikta.
Atsakovo kaip tėvo valdžia gali būti apribota ne tik jei jis žiauriai elgiasi su vaiku, ar daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, bet ir vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiko, nesirūpina juo. 2012-05-28 Rusijos Federacijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po ¼ visų rūšių uždarbio ir kitų pajamų nuo 2012-04-06 iki vaiko pilnametystės (1T, b.l. 74-75). 2012-06-21 išrašas iš ieškovės sąskaitos patvirtina, kad atsakovas 2012-06-09 sumokėjo alimentus iš savo darbo užmokesčio už atostogas už 2012 m. birželio mėn. pagal vykdomąjį raštą 13538,50 RUR (1t, b.l. 65). 2012-04-13 išrašas iš ieškovės sąskaitos patvirtina, kad atsakovas 2012-06-29 sumokėjo alimentus už 2012 m. birželio mėn. iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio 37062,20 RUR, 2012-07-06 alimentus iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio už atostogas už 2012 m. liepos mėn. - 2930,59 RUR, 2012-07-31 – 21601,79 RUR, 2012-08-31 – 38820,95 RUR (1t, b.l. 70-71). Šie duomenys leidžia teigti, kad atsakovas vykdo savo kaip tėvo pareigą ir materialiai išlaiko vaiką. Atsakovas savo darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai (2T, b.l. 131). Kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, teismui daugiau nepateikta. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, kaip tėvas, aktyviai siekia įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu (pateikė priešieškinį), t. y. nori rūpintis juo, bendrauti ir jį auklėti, tačiau būtent ieškovė tam priešinasi (neleidžia vaiko į susitikimus su tėvu ir pan.). Kitų duomenų, dėl kurių būtų pagrindas apriboti atsakovo teises į vaiką nėra, todėl teismas laiko ieškovės ieškinio reikalavimus nepagrįstus, todėl ieškinys netenkintinas šioje dalyje.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš 2012-07-24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gyvenamosios vietos deklaravimo skyiaus pažymos matyti, kad nepalinamečio vaiko gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (2T, b.l. 32). 2012-08-30 mokymo sutartis Nr. 643 patvirtina, kad vaikas yra ugdomas pagal priešmokyklinę ugdymo programą lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ (2T, b.l. 87-88). Ieškovė turi nuolatinį darbą ir pagal 2012-08-13 neterminuotą darbo sutartį dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniu analitiku (2T, b.l. 82, 3T, b.l. 30-37). Šie duomenys patvirtina aplinkybes, kad yra visos sąlygos vaikui gyventi su motina. Be to, išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamąją vietą reikia nustatyti su motina (2T, b.l. 185-186). Atsakovas teismo psoėdžio metu patvirtino, kad neprieštarauja kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina N. F.. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nepilnamečio vaiko K. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina N. F., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
CK 3.155 str. 2 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės D. B. ir T. R. rašte nurodė, kad pagalbos dėl vaiko išgyvenamo tėvų išsiskyrimo patiriamo streso kreipėsi močiutė V. K. 2012-08-24. Nuo 2012-11-08 iki 2013-04-11 tarnybos rekomendacijos pobūdžiu vaikas lankėsi vaikų socialinių įgūdžių lavinimo grupę (3T, b.l. 85). Iš pateikto rašto ir psichologių apklausos teismo posėdžio metu nustatyta, kad vaikas dėl tėvų skyrybų patiria stresą. Duomenų, kad tik tėtis kenkia vaikui, pateikti negalėjo.
Atsakovas prašo leisti jam su vaiku matytis be motinos ar kitų institucijų tarpininkavimo, tačiau ieškovė tam prieštarauja. Ji nesutinka, kad vaikas iki 10 metų matytųsi su tėvu be jos dalyvavimo, nes daro prielaidą, kad tėvas ketina vaiką išsivežti į Rusiją. Minimalaus bendravimo priežiūrą vaiko teisių apsaugos pareigūnai vykdo atitinkamos savivaldybės įstaigos patalpose ar vaiko gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis įstaigos lokaliniais teisės aktais numatytomis darbo valandomis, bei nurodant konkrečią savaitės darbo dieną ir laiką, pasirinktinai pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadienį – nuo 8.00 val. iki 15.00 val. 45 min. Tokiu atveju, jei vaiko ir tėvo bendravime dalyvauja vaiko teisių apsaugos pareigūnai, tai susitikimo vieta, laikas ir trukmė derinama su pareigūnais juos informuojant raštu ar žodžiu iš anksto, kad būtų galima atsižvelgti į tuo metu esantį darbo krūvį, dirbančių darbuotojų skaičių. Šiuo atveju atsakovas yra Rusijos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis ir dirbantis ten. Todėl nustačius bendravimo tvarką su vaiku su institucijos atstovu, nebūtų realiai įmanoma įgyvendinti tokią bendravimo tvarką.
Atsižvelgus į tai, kad vaiko ir tėvo bendravimo metu negali dalyvauti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, buvo sprendžiamas klausimas dėl mamos galėjimo dalyvauti susitikimuose. 2013-10-14 teismo posėdžio metu teismas nutarė apklausti nepilnametį K. F., kuris buvo apklaustas teismo patalpose esančiame nepilnamečių apklausos kambaryje, dalyvaujant kvalifikuotai specialistei – išvadą teikiančios institucijos atstovei R. V.. Ši atstovė patvirtino, kad tokie vaiko atsakymai: „Kad jis ateitų į treniruotes pažiūrėti kaip žaidžiu ledo rutulį – jis niekada neateina, nelogiška“, „Nuvažiuoti pas juos ir tėtį į svečius – be 10 metų nenorėčiau. Kai bus 10 metų“, „Norėčiau tėtį sutikti namuose, su mama“, kad yra nebūdingi 7 metų vaikui, atsakymai įtakoti mamos. Vaikas mato viską per mamos emocijas, jos baimę, kad tėvas neišsivežtų vaiko į užsienį. Be to, iš 2012-09-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyrius rašto Nr. (24.32)-VT4-1601 matyti, kad ieškovė atsisakė leisti pasimatyti atsakovui ir vaikui, nes bijo jog jis bus išvežtas į Rusiją (1T, b.l. 43). Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp vaiko tėvų kyla pastovūs konfliktai. Šiuo atveju šalys, iškeldamos savo asmenines ambicijas aukščiau vaiko interesų, neparodo vienas kitam deramo lojalumo, pagarbos, pakantumo, todėl bendravimas su vaiku yra apsunkintas nereikalingais konfliktais, o vaiko dėl to patiriama ir išgyvenama emocinė būsena dėl to, verčia jį patirti nesaugumo jausmą, stipriai žaloja sveikatą bei trukdo atstatyti ryšį su biologiniu savo tėvu. Šie pateikti duomenys leidžia teigti, kad mama trukdo normaliai bendrauti tėvui ir vaikui, o nustačius bendravimo tvarką su mamos dalyvavimu, niekada nebūtų užtikrintas vaiko ir tėvo normalus bendravimas. Teismas priimdamas sprendimą negali remtis ieškovės iškeltomis prielaidomis dėl atsakovo bandymo vaiką išvežti į užsienį, nes tokią esančią grėsmę patvirtinančių duomenų nepateikta. Taip pat ieškovei išaiškintina, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovui nebus galima išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos be vaiko mamos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, notaro patvirtinto sutikimo ir asmens dokumentų.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė R. V. parodė, kad tėvas su vaiku moka ir gali bendrauti motinai nedalyvaujant. Tačiau nagrinėjamu atveju yra būtinas ir pereinamasis periodas tarpusavio ryšiams atkurti. Kaip nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, vaikui artimiausias žmogus yra mama ir dalyvaujant jai jis jaučiasi saugus. Todėl, kol kas vaiko pasimatymas su tėvu negali trukti per naktį, nes dėl to vaikas galėtų patirti stresą. Teismo vertinimu, vaikas gali būti perduodamas bendravimui tėvui kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalio dieną – šeštadienį, palaipsniui ilginant susitikimų laiką nuo 2 iki 7 susitikimo valandų, susitikimus organizuojant nuo 12 iki 19 val., kadangi būtent šis laikas yra optimaliausias vaiko paėmimo laikas, netrikdant vaiko poilsio režimo nei darbo dienomis, nei sekmadieniais, nedalyvaujant vaiko motinai. Manytina, kad tokia nustatyta minimali bendravimo tvarka užtikrins būtent šio vaiko saugumą ir interesus. Nuo bendradarbiavimo su specialistu, kaip tėvas tai supras, kiek bus suprasti berniuko poreikiai, stabilumo, nuo kantrybės, nuo mamos elgesio, kiek ji leis bendrauti, netrukdys, supras ir pan., priklausys kaip greitai bus atstatyti vaiko ir tėvo santykiai ir bus galima pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, nustatant intensyvesnį (maksimalų) bendravimą.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena kitoje valstybėje, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, jeigu atsakovas dėl vienų ar kitų priežasčių negalės atvykti į susitikimus su nepilnamečiu vaiku teismo nurodytu laiku, vaiko tėvas privalo prieš 2 dienas įspėti vaiko mamą telefonu arba ieškovės nurodytu elektroniniu paštu apie neįvyksiantį susitikimą. Taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į susitikimus atvyksta iš kitos valstybės, apie kliūtis organizuoti susitikimą su vaiku, N. F. įspėja atsakovą kiek įmanoma anksčiau telefonu arba atsakovo nurodytu elektroniniu paštu. Jei susitikimas su vaiku negalimas dėl ligos ar kitokių rimtų priežasčių du kartus iš eilės – privalo vaiko tėvui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Taip pat, teismas nustato, kad atsakovas turi bendrauti su sūnumi be apribojimų nuotolinio ryšio priemonėmis, turi teisę be apribojimų atvykti į mokymo įstaigą ir domėtis vaiko lavinimu, taip pat į gydymo įstaigą ir domėtis vaiko sveikatos būkle.
Šalims išaiškintina, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 288,50 Lt žyminio mokesčio (1T, b.l. 5, 29-30; 2T, b.l. 8), 2600,00 Lt išlaidų už advokato tesinę pagalbą (1T, b.l. 140; 2T, b.l. 10), 4,00 Lt kitų pagrįstų išlaidų (3T, b.l. 54, 60, 63), iš viso 2892,50 Lt. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 142,60 Lt žyminio mokesčio (1T, b.l. 42), 1000,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (1T, b.l. 148), iš viso 1142,60 Lt.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės pareikštas ieškinys tenkintas iš dalies, tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o atsakovo priešieškinio reikalavimas neturtinio pobūdžio nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, buvo iš esmės patenkintas, pakeitus tik kelias jo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygas, tai darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintinas 50 procentų, priešieškinio atmesta 10 procentų, todėl jai iš atsakovo priteistina 867,76 Lt Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (723,13 Lt už tenkintą 50 proc. ieškinio ir 144,63 Lt už atmestą 10 proc. priešieškinio dalį), o atsakovo priešieškinys tenkintinas 90 procentų, ieškinio atmesta 50 proc., todėl jam iš ieškovės priteistina 799,82 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (514,17 Lt patenkitą 90 proc. priešieškinio dalį ir 285,65 Lt už atmestą 50 proc. ieškinio dalį). Atlikus priešpriešinius įskaitymus, ieškovei iš atsakovo priteistina 67,94 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė 45,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų ir 90 proc. priešieškinio reikalavimų, valstybės naudai iš ieškovės priteistina 31,57 Lt, o iš atsakovo –13,53 Lt valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Atsižvelgus į tai, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, draudimas išvežti vaiką į užsienio valstybes pažeidinėja jo teises, tai naikintinos 2012-11-02 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (2T, b.l. 67-68, b.l. 70-72).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nepilnamečio vaiko K. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina N. F., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nustatyti B. F. bendravimo su vaiku K. F., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius B. F. turi teisę bendrauti su vaiku, paimant pirmą mėnesį šeštadienį 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 14.00 valandą, antrą mėnesį paimant 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 14.00 valandą, trečią mėnesį - 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 14.00 valandą, ketvirtą mėnesį - 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 15.00 valandą, penktą mėnesį - 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 16.00 valandą, šeštą mėnesį - 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 17.00 valandą, septintą mėnesį - 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 18.00 valandą, o nuo aštunto mėnesio ir toliau 12.00 valandą iš namų ir grąžinant jį į namus adresu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeštadienį 17.00 valandą, nedalyvaujant vaiko motinai ir kitiems vaiko motinos giminėms bei vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams.
Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, jeigu atsakovas dėl vienų ar kitų priežasčių negalės atvykti į susitikimus su nepilnamečiu vaiku teismo nurodytu laiku, vaiko tėvas privalo prieš 2 dienas įspėti vaiko mamą telefonu arba ieškovės N. F. nurodytu elektroniniu paštu apie neįvyksiantį susitikimą. Taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas į susitikimus atvyksta iš kitos valstybės, apie kliūtis organizuoti susitikimą su vaiku, N. F. įspėja atsakovą telefonu ar atsakovo nurodytu elektroniniu paštu kiek įmanoma anksčiau. Jei susitikimas su vaiku negalimas dėl ligos ar kitokių rimtų priežasčių du kartus iš eilės – motina privalo vaiko tėvui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas B. F. turi teisę bendrauti su sūnumi K. F., gim. (duomenys neskelbtini), be apribojimų nuotolinio ryšio priemonėmis, turi teisę be apribojimų atvykti į mokymo įstaigą ir domėtis vaiko lavinimu, taip pat į gydymo įstaigą ir domėtis vaiko sveikatos būkle.
Pirteisti iš atsakovo B. F. 67,94 Lt (šešiasdešimt septynis Lt 94 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei N. F..
Valstybės naudai iš ieškovės N. F. priteisti 31,57 Lt (trisdešimt vieną Lt 57 ct), o iš atsakovo B. F. priteisti 13,53 Lt (trylika Lt 53 ct) valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2012-11-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą B. F. (B. F.) a. k. (duomenys neskelbtini) išvežti vaiką K. F., gimusį (duomenys neskelbtini), be motinos N. F. sutikimo iš Lietuvos Respublikos.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2012-11-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą N. F., a.k. (duomenys neskelbtini) išvežti vaiką K. F., gimusį (duomenys neskelbtini), be tėvo B. F. sutikimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.