Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. gruodžio 30 d. apie 9.18 val., Perkūnkiemio g. 8, Vilniuje, vairuodamas automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį ir nulaužė pakeliamą kelio užtvarą, bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus. Šiais veiksmais S. S. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

S. S. pripažino, kad sugadino pakeliamą užtvarą, tačiau nesutiko su tuo, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, teigė, kad nevengė atsakomybės. Paaiškino, kad įvykis įvyko prieš Naujuosius metus. Kaip įprastai automobilį pasistato šalia kiemo arba pačioje kiemo teritorijoje, t. y. pravažiavęs užtvarą arba prieš užtvarą. Įvykio metu automobilis buvo pastatytas prieš užtvarą. Taip gavosi, kad jis stovėjo labai arti barjero. Anksčiau barjeras buvo smarkiai nulinkęs. Įvykio dieną barjeras buvo po automobilio kapotu ir tuo metu jis jo nepastebėjo. Patį faktą, kad barjeras yra toje vietoje, žinojo, nes turi pultelį, tačiau dėl to, jog jo automobilis yra gana aukštas, todėl nulinkusio barjero nesimatė. Įsėdęs į automobilį, nepastebėjo nulinkusio barjero, todėl pajudėjo į priekį. Be to, įvykio dieną dar labai skubėjo į svarbų susitikimą. Jokio smūgio nepajuto, tik pastebėjo, jog dešinėje pusėje nukrito barjeras. Išlipo apžiūrėti. Nors jis nėra specialistas, bet pagalvojo, kad barjeras tiesiog išniro iš peties. Pažiūrėjo ant barjero dėžutės, ar nėra jokių kontaktų, bet nieko nebuvo. Pasimetė, nes skubėjo. Pagalvojo, jog sugrįš po susitikimo, t. y. po poros valandų ir galės sutvarkyti šitą reikalą. Grįžus po poros valandų barjeras jau buvo sutvarkytas. Liko nesupratęs. Apžiūrėjo barjerą. Po to sutiko kaimyną, papasakojo, kas nutiko, paklausė jo, gal žino kokius kontaktus, kur jis turėtų kreiptis. Jis pasakė nekreipti dėmesio, gal čia net nieko nebuvo atsitikę. Kaimynas pridūrė, jog turi administratorių, kuris viską filmuoja ir jeigu reikės, su juo susisieks. Kaimynas įtikino, jog niekur kreiptis nebereikia. Kadangi buvo šventės, tai po jų nebesidomėjo šiuo įvykiu. Po poros mėnesių jį surado policijos pareigūnai. Pripažino, jog jeigu yra eismo įvykis, vairuotojas turi susisiekti su savininku ar policija, o jis to nepadarė, nes buvo pasimetęs, kad įvyko toks dalykas ir skubėjo į susitikimą. Tuo pačiu suprato, jog įvykis įvyko jo kieme ir jis į jį grįš po poros valandų ir galės viską sutvarkyti. Grįžęs po susitikimo, jis tikrai norėjo viską sutvarkyti. Žinojo, kad yra vaizdo kameros, nes gauna sąskaitas už vaizdo stebėjimo sistemas, todėl jis tikrai nesislapstė. Įvykio metu kiemas buvo tuščias ir niekas įvykio nematė. Žinojo, kam barjeras priklauso. Klausė kaimyno, ar turi bendrijos administratoriaus ar pirmininko telefoną, tačiau jis sakė nepergyventi, nes viskas sutvarkyta, o tam ir turi savo fondą. Kaimynas jį nuramino. Jo suklaidintas jis niekur nebesikreipė.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitais dokumentais (LR ATPK 256 str.). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto atitinkamame ATPK straipsnyje, sudėtis. Tai yra vienintelis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. LR ATPK 9 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltės nustatymas yra viena esminių sąlygų sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo. Tai reiškia, kad konstatuojant administracinį teisės pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti abejonių dėl pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju S. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 30 d. 9.18 val. Vilniuje, Perkūnkiemio g. 8, vairuodamas automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį ir nulaužė pakeliamą kelio užtvarą, bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.

S. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina tiek paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-18006012-16, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės; protokole užfiksuotus duomenis patvirtina byloje esantys kiti įrodymai, kurie vieni kitus papildo bei detalizuoja. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodo išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro duomenys (b. l. 5-6), UAB „Namų priežiūros centras“ pareiškimas (b. l. 8-9), fotonuotrauka (b. l. 10), atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas bei sąskaitą (b. l. 11-12), AB SEB banko pažyma (b. l. 20), UAB „EIT sprendimai“ raštas (b. l. 22), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 24-25), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės Rasos Levišauskaitės 2016 m. sausio 22 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 26).

Eismo dalyvis privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui (KET 9 p.), o prieš pradėdamas važiuoti (keisti važiavimo kryptį), vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu (KET 101 p.). Nagrinėjamu atveju šių KET reikalavimų S. S. tinkamai nesilaikė.

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. S., vairuodamas automobilį Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį ir nulaužė pakeliamą kelio užtvarą. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal šio pažeidimo sudėtį pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y., asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007).

KET 222 punkte nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nagrinėjamu atveju S. S. neginčijo, jog suvokė, jog pavažiavęs į priekį, nulaužė pakeliamą kelio užtvarą, jį apžiūrėjo, tačiau dėl to, jog iš pradžių pasimetė, be to, skubėjo į svarbų susitikimą bei planavo po susitikimo grįžęs išspręsti situaciją, todėl nei nukentėjusiajam ar jo atstovui (namo administratoriui ar bendrijos pirmininkui) bei policijai iš karto apie įvykį nepranešė. Tuo tarpu po susitikimo grįžęs į įvykio vietą rado užtvarą pataisytą, o kaimynas nuramino, kad nereikia imtis daugiau jokių priemonių. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo nulaužtas pakeliamas atitvaras, tačiau jo paaiškinimai bei byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl pasimetimo ir skubėjimo asmuo iš karto nepasielgė taip, kaip to reikalauja KET 222 punktas, t. y. nesant nukentėjusiojo, nesikreipė į policiją. Visgi nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, ir siekdamas išvengti savo atsakomybės. Priešingai, S. S. elgesys po eismo įvykio, t. y., tai, kad neneigė savo kaltės dėl sugadinto pakeliamo užtvaro, į įvykio vietą grįžo, teiravosi kaimyno namo administratoriaus ar pirmininko duomenų, tai, kad visiškai atlygino padarytą žalą, įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevengė savo atsakomybės. Byloje nepaneigta, kad grįžęs į įvykio vietą S. S. teiravosi kaimyno apie namo administratoriaus ar pirmininko duomenis, siekdamas su jais dėl įvykio susisiekti, tačiau buvo suklaidintas, kad nieko daugiau nereikia daryti, todėl ir nieko nedarė. Be to, eismo įvykis įvyko prie namo, kur gyvena pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam buvo žinoma, kad teritorija yra filmuojama, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad S. S. galėjo siekti pasišalinti iš įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės. Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad S. S. veiksmuose nėra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta tyčia, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, ir paties įvykio. Tai sudaro pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), gali būti skiriama bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių.

S. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes (LR ATPK 31 str. 1 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų LR ATPK 32 str. 1 d., nenustatyta.

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padaryto pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (anksčiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, apie teistumą duomenų byloje nėra; gerai charakterizuojamas darbdavių), tai, kad padaryti nuostoliai (žala) yra atlyginti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. S. paskyrus mažesnę už vidurkio dydžio baudą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

S. S. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo registracijos numerį (ROIK: 16055402875), ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.