Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant ieškovui G. B., ieškovo atstovei advokatei G. K., atsakovei D. B., atsakovės atstovui advokatui A. D., vertėjai V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę byla pagal G. B. (G. B.) patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys) atsakovei D. B., tretieji asmenys: Lindorff Oy, T. N., antstolė R. V., antstolė B. T., antstolė A. R. Ž., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys į posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas trečiojo asmens Lindorff Oy prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, kitų asmenų nedalyvavimo posėdyje priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant nurodytoms aplinkybėms byla nagrinėti nedalyvaujant tretiesiems asmenims.

Teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jų abiejų kaltės. Nurodė, kad prašo palikti santuokines pavardes, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, automobilis asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui, o atsakovė kompensacijos už jį nereikalauja. Kreditoriniai įsiskolinimai lieka ieškovui. Dalintino turto neturi. Ieškovas nurodė, kad kreditą savo iniciatyva iš AB bankas „Hansabankas“ ėmė 2006 m., kuomet su atsakove jau kartu nebegyveno. Už jį pirko automobilį. Atsakovė nurodė, kad apie ieškovo iš AB bankas „Hansabankas“ paimtą kreditą nieko nežinojo, iš jo nei ji, nei vaikai pinigų negavo. Kredito lėšos buvo panaudotos asmeninėms ieškovo reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 1983-12-02 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.2010 (b.l.8). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-10-10 nutartimi nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio Žadeikių k., Klaipėdos r., ½ dalis su priklausiniais nuosavybės teise priklauso D. B., o kita ½ šio turto dalis priklauso sutuoktiniui G. B. (b.l. 11). VĮ „Registrų centras“ duomenimis namo, esančio Žadeikių k., Klaipėdos r., su priklausiniais, nuosavybės dalys D. B. ir G. B. nustatytos (b.l. 13-14). G. B. vardu registruota transporto priemonė Chrysler Voyager, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 18, 19). Antstolė B. T. vykdo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2010-12-31 vykdomąjį įrašą Nr.DJ-6891 dėl skolos išieškojimo iš G. B. išieškotojo Lindorff Oy naudai (b.l. 26, 26). G. B. 2006-07-21 su AB bankas „Hansabankas“ sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 15000 Lt paskolos (b.l.55-58).

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalys teismo posėdžio metu prašė nutraukti tarp jų sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad atsakovė gyvenant santuokoje jam buvo nelojali, atsakovė nurodė, kad ieškovas ilgam laikui buvo išvykęs į Rusiją, nedirbo, šeimos materialiniais reikalais nesirūpino, išlaikymo šeimai neteikė, abu nurodė, kad daug metų jau kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Šalys pripažįsta, kad abu kalti dėl santuokos iširimo. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau kelerius metus, nė vienas iš jų nebenori išsaugoti santuokos. Paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutrakimo.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – B., B. Ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 str., 3.61 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad šalių vardu registruoto nekilnojamojo dalintino turto nėra. Bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė, kad automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka G. B.. Prieštaravimų dėl minėto šalių susitarimo nėra. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nurodytas šalių susitarimas yra pagrįstas ir nepažeidžia kreditorių interesų. Konstatuotina, kad po santuokos nutraukimo automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui G. B..

Ieškovas ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kito dalintino turto neturi.

Dėl skolų padalijimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad įsiskolinimai Lindorff Oy: pagal vykdomąjį dokumentą Nr.DJ-3167 - 867,75 Lt (b.l.37-38) (antstolė R. V.); pagal vykdomąjį dokumentą Nr.S-3532 (b.l.39-40) – 1614,94 Lt (antstolė R. V.); pagal vykdomąjį dokumentą Nr.S-5732 (b.l.41) – 1664,66 Lt (antstolė R. V.); pagal vykdomąjį dokumentą Nr.DJ-6891 (b.l.36) – 640,41 Lt (antstolė B. T.); iš viso 4787,76 Lt sumai; įsiskolinimas nukentėjusiajam T. N. pagal vykdomąjį dokumentą K1ES -13134 (b.l.34-35) (antstolė A. R. Ž.) 2127,42 Lt sumai yra asmeninės jo prievolės, po santuokos nutraukimo ieškovas jas vykdys asmeniškai. Atsakovė su tokiu ieškovo prašymu sutinka, tretieji asmenys, išskyrus Lindorff Oy, prieštaravimų nepareiškė.

Tretysis asmuo Lindorff Oy nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu patvirtinti įsiskolinimą kreditoriui Lindorff Oy kaip asmeninę ieškovo prievolę, nes skola susidarė pagal santuokos metu 2006-07-21, prievolė kreditoriui atsirado iš sandorio, skirto tenkinti šeimos namų ūkio poreikius, todėl ieškovas su atsakove pagal ją turi atsakyti solidariai.

Byloje kilo ginčas tarp trečiojo asmens, t.y. kreditoriaus, ir sutuoktinių dėl prievolės pobūdžio, t.y. asmeninė ieškovo ar bendroji (solidari) abiejų sutuoktinių prievolė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarimu civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 Dėl sutuoktinių bendrų prievolių išaiškino, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinių patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 dalys.). CK 3.109 str. 2 d. sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kur nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu pareiga, elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Išaiškino, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 str. 2 d. yra įstatymų nustatyta sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 str. 2 d. susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t.y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme.

Nagrinėjamu atveju ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta vartojimo kredito sutartis galėtų būti priskirta prie prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Vadinasi, tretysis asmuo, siekdamas, kad ieškovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.).

Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus.

Tretysis asmuo teigia, kad paskola paimta santuokos laikotarpiu ir panaudota šeimos interesams. Vienok, šią aplinkybę paneigė atsakovė, nurodydama, kad iš ieškovo paskolos lėšų nei ji, nei vaikai negavo, šios lėšos buvo panaudotos asmeniniams ieškovo poreikiams patenkinti, paskola imta jiems su ieškovu gyvenant skyrium. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskolą ėmė savo iniciatyva, sutuoktinės sutikimo tam nereikėjo. Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas tuo metu gyveno atskirai, ieškovui, atsakovei nesutinkant su trečiojo asmens argumentais, teismas daro išvadą, kad tretysis asmuo neįrodė, jog ieškovo paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, konkrečių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui tretysis asmuo nepateikė. Dėl nurodytų motyvų, laikytina, kad ieškovo paskolos sutartis yra tik ieškovo G. B., t.y. tik jo asmeninė prievolė, ką pagrįstai jis ieškinyje ir nurodė. Trečiojo asmens interesai tokiu būdu nėra pažeidžiami, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, skola periodiškai pagal antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus Lindorff Oy yra išieškoma iš ieškovo gaunamų pajamų (b.l. 34-41).

Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinyje nurodyti įsipareigojimai kreditoriams pripažintini ieškovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl kitų reikalavimų santuokos nutraukimo byloje.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, nepilnamečių vaikų neturi, todėl šie klausimai nagrinėjamoje byloje nesprendžiami.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas savo reikalavimą pakeitė, prašydamas santuoką su atsakove nutraukti dėl abiejų kaltės, ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalys bylinėjimosi išlaidų nepatyrė (nepateikta tai patvirtinančių duomenų), todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Žyminis mokestis, pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių valstybei nepriteistinas, nes ginčas iš esmės buvo išspręstas taikiai, dėl visų ieškinio reikalavimų šalys susitarė, o santuoka tarp šalių nebuvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tik dėl pripažinto nepagrįstu trečiojo asmens nesutikimo dėl kreditorinio įsiskolinimo pasidalijimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.2010), tarp G. B. (G. B.), a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B. (ikisantuokinė pavardė – S.), a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – B., B..

Priteisti ieškovui G. B. (G. B.) 700 Lt vertės automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad įsiskolinimai Lindorff Oy: pagal vykdomąjį dokumentą Nr.DJ-3167 - 867,75 Lt (antstolė R. V.); pagal vykdomąjį dokumentą Nr.S-3532 – 1614,94 Lt (antstolė R. V.); pagal vykdomąjį dokumentą Nr.S-5732 – 1664,66 Lt (antstolė R. V.); pagal vykdomąjį dokumentą Nr.DJ-6891 – 640,41 Lt (antstolė B. T.); iš viso 4787,76 Lt sumai, yra asmeninės ieškovo G. B. (G. B.) prievolės.

Pripažinti, kad įsiskolinimas T. N. pagal vykdomąjį dokumentą K1ES -13134 (antstolė A. R. Ž.) 2127,42 Lt sumai yra asmeninė ieškovo G. B. (G. B.) prievolė.

Po santuokos nutraukimo šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.