Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.2., 2.4.2., 2.4.6.3.2.

2012 m. vasario 28 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios G. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: G. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant G. D. laisvės apribojimo laikotarpiu be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš G. D. T. G. naudai priteista 1527 Lt 40 ct bylinėjimosi išlaidų.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. yra nuteista ir T. G., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nėra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. nuteista už tai, kad įvykdė nežymų sveikatos sutrikdymą , o būtent: 2010-12-29 apie 15.30 val. atėjusi pas nukentėjusiąją T. G. į namus adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu virtuvėje buvusiu padėklu trenkė nukentėjusiajai per galvą tuo sukeldama fizinį skausmą, vėliau pastūmė nukentėjusiąją, kuri krisdama atsitrenkė į lovos galą, dėl to nukentėjusioji patyrė šonkaulių sumušimą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką G. D. pargriovusi ant grindų nukentėjusiąją ėmė smaugti ir bei mušti rankomis suduodama ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas tuo nukentėjusiajai T. G. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą t.y. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Šioje byloje taip pat gautas nuteistosios T. G. atsikirtimas į apeliacinį skundą, kuriame teigiama, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, surinkti byloje įrodymai įvertinti tinkamai, o teismo paskirta bausmė G. D. yra adekvati padarytam nusikaltimui. Teigia, jog konflikto iniciatore buvo apeliantė. Apeliacinio skundo teiginys, kad konflikto metu ji buvo neblaivi negali būti vertinama kaip jos atsakomybę sunkinančia, kadangi taurę šampano ir širdies lašus ji gėrė jau po įvykio. Atsikirtime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas jai pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kadangi po sumušimų ji patyrė dvasinį sukrėtimą, jautė nepatogumus prieš gimines bei bendradarbius.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji G. D. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios G. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegijos manymu, byloje įrodyta, jog G. D. tarpusavio konflikto metu virtuvėje buvusiu padėklu trenkė nukentėjusiajai per galvą, tuo sukeldama fizinį skausmą, vėliau pastūmė nukentėjusiąją, kuri krisdama atsitrenkė į lovos galą, dėl to nukentėjusioji patyrė šonkaulių sumušimą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, G. D. pargriovusi ant grindų nukentėjusiąją ėmė smaugti ir bei mušti rankomis suduodama ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai T. G. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą t.y. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. D. nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K – 558/2006).

Kaip matyti iš pačios G. D. parodymų, ji pati atėjusi pas T. G. į namus, turėdama tikslą išsiaiškinti seniai besitęsiantį tarpusavio konfliktą dėl T. G. sutuoktinio V. G.. Iš šių parodymų seka, jog ji iš anksto žinodama, kad tai gali sukelti neigiamą T. G. reakciją, išprovokavo muštynes kurių metu nukentėjo tiek pati G. D. tiek T. G.. Tai, jog konflikto metu vyko grumtynės tarp G. D. ir T. G. patvirtino nukentėjusioji T. G., liudytojai V. G., N. P., H. K.. T. G. patirti nežymūs sveikatos sutrikdymai patvirtinti byloje esančioje Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 92/11(01), iš kurios matyti, kad T. G. padaryta: odos įdrėskimas dešinėje pažandinėje srityje, kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, kairėje rankoje, kairėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (b.l.17).

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindinė šio konflikto iniciatorė buvo G. D., t.y. iš byloje esančių G. D. veikos objektyvių požymių aprašymo matyti, jog ji veikė tyčia.

Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog G. D., atlikdama tokius veiksmus, suprato savo veiksmų pobūdį bei jų pavojingumą, neteisėtumą ir suvokė, kad toks jos elgesys gali sukelti T. G. fizinį skausmą. Konstatuotina, jog G. D. T. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo savo tyčiniais veiksmais, nurodytos aplinkybės visiškai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sudarančius šios veikos sudėtį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad konflikto metu T. G. buvo neblaivi, jai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, šią aplinkybę teismas turėjo įvertinti kaip jos atsakomybę sunkinančia. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nevertino sunkinančia aplinkybe tai, kad T. G. nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi, kadangi, kaip matyti iš T. G. teismui duotų parodymų, ji šampano ir širdies veiklą stimuliuojančių lašų išgėrė jau po įvykusio konflikto, belaukdama atvykstant policijos pareigūnų. Šie T. G. parodymai nėra paneigti kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas neturėjo pagrindo šiais parodymais netikėti.

Anot apeliantės, jos veiksmai T. G. atžvilgiu turi būti vertinami kaip gynyba. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

BK 28 str. numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir pagrįstai G. D. veiksmų T. G. atžvilgiu nevertino kaip būtinosios ginties. Be to, kaip jau paminėta anksčiau, byloje nustatyta, kad būtent G. D. pati atėjo pas T. G. bei išprovokavo vykusį konfliktą.

Dėl bausmės skyrimo

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

G. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Ji anksčiau teista nebuvo, todėl paskirtos bausmės rūšis, įvertinus dėl jos nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, nėra per griežta, o parinkta bausmės trukmė nėra aiškiai per didelė.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Nuteistosios G. D. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiajam patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiajai T. G. neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus. Šiuo konkrečiu atveju, dėl G. D. nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta T. G. sveikata. Nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškė įdrėskimais bei sumušimais įvairiose kūno vietose, akivaizdu, jog tai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, t.y. neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji G. D. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt, kurias patyrė surašant apeliacinį skundą bei už jos atstovavimą teisme.

Kolegija laiko, kad tenkinti šį apeliantės prašymą nėra pagrindo. Kaip seka iš bylos, apylinkės teismo nuosprendžiu G. D. jau buvo priteista iš T. G. bylinėjimosi išlaidų 1049,50 Lt. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nusprendė netenkinti jos apeliacinio skundo ir nepriimti jos atžvilgiu išteisinamojo nuosprendžio, tai neturi pagrindo priteisti jai apeliaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (BPK 106 str. 2 d.). Be to, spręsdama šį klausimą, kolegija atsižvelgia į tai, jog apygardos teismo posėdyje G. D. gynėja nedalyvavo, todėl neaišku, kokiu pagrindu prašoma apeliantei priteisti lėšas už gynybą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios G. D. apeliacinį skundą atmesti.