Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-08-28 · Civilinė byla Nr. 2-2058-860/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-28
Bylos Nr.
2-2058-860/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01261-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Trečiasis asmuo
G. P.
Ieškovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
G. R.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2058-860/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01261-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 77.4.2; 77.5; 77.7; 78.2.1; 82.2.2; 99.5; 99.7; 116.1; 125.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Martai Šapokaitei-Sosyan, dalyvaujant ieškovo atstovei Jolantai Čuchonskai, trečiajam asmeniui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. R., atstovaujamai globėjo D. R., trečiajam asmeniui G. P., dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos vaikui nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 29-32), kuriuo prašė:

- atskirti nepilnametį Markų B. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos G. R.;

- nustatyti vaikui M. B. R. nuolatinę rūpybą ir jo rūpintoja paskirti G. P.;

- nustatant vaiko gyvenamąją vietą rūpintojos gyvenamojoje vietoje;

- priteisti iš G. R. išlaikymą nepilnamečiui M. B. R. periodinėmis išmokomis po 75 Eur dydžio kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės;

- paskirti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja G. P..

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2566-494/2013 atsakovė G. R. pripažinta neveiksnia. Ji, kaip vieniša motina, augina nepilnametį vaiką Markų B. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-20 įsakymu Nr. A27(1)-98 vaikui buvo nustatyta laikinoji rūpyba G. P. šeimoje, kuri Vaikų teisų apsaugos skyriui pateikė visus reikalingus dokumentus rūpintojos paskyrimui ir išklausė globėjų ir įtėvių mokymus pagal GIMK programą. Pagal gautą išvadą G. P. gali globoti nepilnametį M. B. R. ir užtikrinti pilnavertį vaiko vystymąsi bei ugdymą šeimoje. Ji gerai atlieka savo pareigas, rūpinasi vaiko auklėjimu ir priežiūra, sudaro tinkamą aplinką, kurioje vaikas gali saugiai ir tinkamai vystytis bei tobulėti. Vykdant rūpinamo vaiko priežiūrą 2015-03-26 nustatyta, kad berniukas labai dažnai svečiuojasi savo motinos namuose, nes jam arti mokykla, pas mamą sudarytos labai geros sąlygos gyventi, jis turi savo atskirą kambarį. Vaiko rūpintoja G. P. irgi dažnai kartu su vaiku aplanko savo seserį (vaiko motiną) ir leidžia berniukui pasilikti nakvoti pas mamą, o vaikas palaiko ryšį su rūpintoja telefonu. Vadovaujantis CK 3.254 str. 2 p., 3.179 str. 3 d., atskyrus vaiką nuo tėvų, jie netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atskyrus vaiką išlieka vaiko teisė bendrauti su mama, jeigu tai nekenkia vaiko interesams, tarp atsakovės ir vaiko yra susidaręs labai stiprus emocinis ryšys, vaikas lanko mokyklą, kuri yra netoli motinos gyvenamosios vietos, ten gyvena jo draugai, ieškovas neprieštarauja, kad vaikas lankytųsi pas savo motiną ir galėtų vykdyti pareigas motinos atžvilgiu. Vaiko M. B. R. rūpyba šeimoje geriausiai atitinka vaiko interesus, G. P. yra išreiškusi norą būti nuolatine vaiko rūpintoja, nepilnametis vaikas M. B. R. sutinka, kad jo rūpintoja būtų paskirta teta G. P., todėl kad išsaugoti artimą ryšį su motina ieškovas mano, jog geriausiai vaiko poreikius atitiktų, jeigu jo rūpintoja būtų paskirta atsakovės sesuo – G. P., bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su rūpintoja. Kitų asmenų, norinčių globoti nepilnametį vaiką nėra. Nors atsakovė turi 81 327 Eur vertės nekilnojamojo turto, tačiau pajamų iš jo negauna, ji yra neįgali, gauna neįgalumo pensiją, jos materialinė padėtis sunki, todėl prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui 75 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis vaikas M. B. R. nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi.

Atsiliepimas

Atsakovė (jos globėjas) ir trečiasis asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė yra teismo pripažinta neveiksnia ir dėl ligos negali pasirūpinti savo sūnumi M. B. R., todėl vaikas turi būti atskirtas nuo motinos ir jam nustatyta rūpyba bei priteistas išlaikymas. Prašo priteisti išlaikymo mažiau nei pusę minimalios algos, kadangi atsakovės turtinė padėtis sunki, ji nedirba, gauna nedidelę invalidumo pensiją. Mano, kad dėl didesnio išlaikymo atsakovė galės susitarti, nes santykiai su sūnumi geri. Atsakovės globėjas D. R. nepageidauja būti nepilnamečio vaiko rūpintoju, kitų asmenų, norinių rūpintis vaiku nėra. Nepilnametis vaikas savo turto neturi.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo G. P. paaiškino, kad ji su ieškiniu sutinka, ji rūpinasi savo sesers (atsakovės G. R.) sūnumi M. B. R. ir sutinka būti paskirta nuolatine vaiko rūpintoja. Santykiai su vaiku ir jo motina yra geri, vaikas problemų nekelia, yra motyvuotas, aktyvus, sportuoja, gerai mokosi, lanko gimnaziją Vilniaus rajone. Didesnę dalį laiko jis praleidžia pas savo motiną, jai padeda. Atsakovė gyvena viena, nedirba, kai jos liga nepaūmėja, ji pati savimi pasirūpina, pasigamina valgyti, apsitvarko. Tada M. B. R. pas ją būna dažniau, ten jam arčiau mokykla, draugai. Kai M. B. R. būna pas mamą, ji lanko jį ir atsakovę, abiems padeda.

N. M. B. R. apklausiamas teismo posėdyje nurodė, kad jam dabar 17 metų, mokosi Marijampolio M. L. gimnazijoje 12 klasėje, mokslai sekasi gerai, norėtų studijuoti informatiką. Dažniausiai gyvena pas mamą G. R. Kalvelių kaime, bet teta G. P. nuolat atvažiuoja aplankyti, nuperka maisto, duoda kišenpinigių, prižiūri jį ir motiną, padeda, domisi jo pasiekimais ir poreikiais. Supranta situaciją, kad dėl mamos ligos juo turi rūpintis teta ir sutinka, kad ji būtų paskirta nuolatine rūpintoja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

LR CK 3.161 straipsnio 3 dalis nustato, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės (CK 3.254 str. 2 p.). Nagrinėdamas prašymus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus, taip pat išklauso vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia (CK 3. 183 str. 2-3 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų, jie netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti panaikintas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 str. 1 d., 3.182 str. 4 d.), taip pat vaiko nuolatinė globa (rūpyba) pasibaigia, kai vaikas sulaukia pilnametystės, susituokia ar kitais pagrindais (CK 3.258 str.).

Bylos medžiaga bei teismo posėdžio metu dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė G. R. yra nepilnamečio vaiko M. B. R., gim. 1998-03-07, motina. Vaikui šiuo metu yra 17 metų. Gimimo liudijime ir gimimo akto įraše nurodyta, kad vaiko M. B. R. tėvas yra D. P. R., tačiau kitų duomenų apie tėvą nėra, jo gimimo data, amžius ir buvimo vieta nežinomi (b.l. 11-12). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimu civilinėje byloje 2-2566-494/2013 G. R. pripažinta neveiksnia dėl psichinės ligos – paranoidinės šizofrenijos su progresuojančiu defektu, dėl ko negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l. 6-8). To paties teismo 2014-02-21 nutartimi G. R. nustatyta globa ir jos globėju bei turto administratoriumi paskirtas brolis D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) (LITEKO duomenys). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-01-20 įsakymu Nr. A27(1)-98 likusiam be tėvų globos vaikui M. B. R. nuo 2014-01-15 nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoja paskirta G. P., vaiko gyvenamąją vietą nustatant rūpintojos gyvenamojoje vietoje adresu Gedvydžių g. 27-18, Vilnius (b.l. 10). G. P. 2014-12-12 pateikė Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui prašymą dėl jos paskyrimo nuolatine vaiko M. B. R. globėja (rūpintoja) (b.l. 21), o nepilnametis vaikas rašytiniu sutikimu neprieštaravo jos paskyrimo rūpintoja (b.l. 22). Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2014-12-12 akte nurodyta, jog nepilnametis vaikas M. B. R. yra sveikas, supranta situaciją, kad dėl motinos G. R., gyvenančios Vilniaus r., Marijampolio sen., Kavelių k., ligos negali su ja gyventi ir turi gyventi pas globėją; jo santykiai su motina geri, dažnai ją lanko, myli, padeda namų ruošoje, brolių ir seserų neturi, su globėja sutaria gerai. Vaiko motina G. R. palaiko artimą ryšį su sūnumi, dažnai bendrauja telefonu, laukia kada jis ateis į svečius, nuperka vaikui vaišių, dovanų. Globėja G. P. domisi vaiko pasiekimais, rūpinasi jo sveikata, stengiasi patenkinti visus būtiniausius poreikius, todėl siūlo kreiptis į teismą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos nustatant vaiko nuolatinę globą, numatant globėjai (rūpintojai) G. P. įpareigojimą rūpintis vaiko auginimu ir gerove, užtikrinti geras sąlygas mokymuisi. Akte numatyta, kad vaikas ir toliau mokysis toje pačioje gimnazijoje (b.l 18-20). Viešosios įstaigos Vaikų ir paauglių socialinis centro 2014-03-27 išvada dėl G. P. pasirengimo globoti (rūpintis) vaiku patvirtina, kad G. P. gali ir turi sąlygas globoti nepilnametį Markų B. R. ir užtikrinti pilnavertį vaiko vystymąsi bei ugdymą šeimoje (b.l. 13-17). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2015-03-27 akto Nr. 21-28-(6.22) matyti, kad socialiniam darbuotojui aplankius vaiką Markų B. R., globojamą G. P., nustatyta, jog jis daug laiko praleidžia su motina G. R., pas ją turi geras sąlygas gyventi ir mokytis, turi draugų, yra motinos mylimas ir laukiamas, tačiau dėl jos sveikatos būklės siūloma kreiptis dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo. Atkreipia dėmesį, kad M. B. R. svarsto klausimą kreiptis į VTAS dėl leidimo gyventi atskirai nuo globėjos, kartu su mama (b.l. 23-25).

Teismas ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, atsižvelgdamas į nepilnamečio Markaus B. R. interesus, konstatuoja, kad atsakovė ir vaiko motina G. R. dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės, pasireiškiančios psichikos sutrikimu, kuris gali lemti atitinkamai pavojingą ir vaikui priešingą atsakovės elgesį, negali pilnai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, jai pačiai reikalinga globa ir dėmesys, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio M. B. R. teises ir interesus, tikslinga atskirti jį nuo motinos G. R. (CK 3.179 str.). Atskyrus vaiką nuo motinos, ji netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2-3 d.).

Įstatymas numato, kad priėmęs sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų, tuo pačiu sprendimu teismas skiria vaikui globą (rūpybą) bei nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str. 2 d., 3.257 str. 3p., 5 p.).

Atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į nepilnamečio vaiko M. B. R. teisme pareikštą nuomonę, o būtent, kad jis norėtų gyventi su motina G. R., tačiau supranta, kad dėl sveikatos būklės ji negali visiškai juo pasirūpinti, todėl sutinka, jog juo rūpintųsi globėja G. P. ir, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas globėją, todėl nepilnamečiam M. B. R. nustatytina rūpyba, paskiriant jo rūpintoja G. P., kuri tinkamai vykdo globėjos (rūpintojos) pareigas nuo jos paskyrimo laikinąją globėja dienos (2014-01-15) ir yra sudariusi geras sąlygas vaikui gyventi, mokytis ir vystytis, jos ir globojamo vaiko tarpusavio santykiai geri, ji atitinka globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus (b.l. 67-69) ir dėl jos paskyrimo rūpintoja vaiko interesai nebus pažeisti. Vaiko gyvenamoji (rūpybos) vieta nustatytina rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 str. 4 d., 3.239 str., 3.248 str. -3.251 str. 2 d., 3.256-3.257 str., 3.263 -3.265 str. 1 p., 3.268 str. 1 d.).

Atskyrus vaiką nuo motinos (atsakovės), jai išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, taip pat išlieka pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, kurio dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, pajamų neturėjimu, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti priteistas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, vadovaujantis vaiko teisių prioritetinės apsaugos principu. „Sodros“ duomenimis atsakovė G. R. kas mėnesį gauna 167,87 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensiją, jai yra nustatytas 60-70 proc. neįgalumo lygis (b.l. 56); ji turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (žemės sklypai ir jų dalys, Lazdijų, Molėtų, Vilniaus rajonų savivaldybėse, gyvenamąjį namą Vilniaus r., Marijampolio sen., Kalvelių kaime, kuriame gyvena) (b.l. 33-55), tačiau nėra duomenų, kad iš šio turto ji turėtų pajamų. Atsakovė dėl savo sveikatos būklės negali dirbti ir uždirbti didesnes pajamas, jos turtinė padėtis nėra gera, ji savanoriškai teikia vaikui išlaikymą pagal galimybes (perka maistą, vaišes, daiktus), todėl teismas mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, vienam iš tėvų atitinkančio pusę minimalios mėnesinės algos, kuri nuo 2015-07-01 yra 325 eurai, ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui M. B. R. po 75 Eur išlaikymo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-08) iki vaiko pilnametystės, kuris šiuo atveju laikytinas optimaliu ir protingu. Priteistų vaikui išlaikymo lėšų tvarkytoja skirtina jo rūpintoja – G. P. (CK 3.195 str., 3.202 str., 3.275 str.).

Byloje nėra duomenų, kad nepilnametis M. B. R. turėtų nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų (b.l. 57), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl turto administratorius neskirtinas (CK 3.245 str., (duomenys neskelbtini) str., 504 str. 3 d.).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą. Tačiau atsižvelgiant į atsakovės sveikatos būklę, turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad yra pagrindas atleisti atsakovę nuo ½ dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl iš atsakovės G. R. priteistina į valstybės biudžetą ½ bylinėjimosi išlaidų suma – 34 Eur žyminio mokesčio už turtinį ir neturtinį reikalavimus ir 3,02 Eur pašto išlaidų, iš viso 37,02 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) straipsniu, 282 straipsniu, 406 – 407 straipsniais, 507 - 508 straipsniai, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį Markų B. R., gim. 1998-03-07, a.k. (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Vilniaus r. sav., Marijampilio sen., Kalvelių k., SB „N. K.“ Nr. 26.

N. M. B. R. nuolatinę rūpybą ir jo rūpintoja paskirti G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Vilniuje, Gedvydžių g. 27-18.

N. M. B. R. rūpybos vietą nustatyti rūpintojos G. P. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M.B. R., gim. 1998-03-07, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-08) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant rūpintoją G. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovės G. R. 37,02 Eur (trisdešimt du eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB „Swedbank“, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis