Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-570-622/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-20Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-03Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-20
Bylos Nr.
2S-570-622/2013
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01193-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Saulėnas
Atsakovas
V. Č.
Ieškovas
J. Č.
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-570-622/2013Teisėjas E. Jurgutis (Proceso Nr. 2-25-3-01193-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 108; 99.1.1; 99.1.3; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. Č. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, sutuoktinio iškeldinimo su daiktais.

Atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo. Taip pat pateikė prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą .

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-12-11 nutartimi atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad priešieškiniu keliami reikalavimai apmokestinami 6 608 Lt dydžio žyminiu mokesčiu ir atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį atleido jį nuo dalies žyminio mokesčio bei įpareigojo sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 3004 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutartį panaikinti ir prašymą tenkinti – iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, sumokėjimą arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį, neįvertino jo turtinės padėties ir galimybių sumokėti žyminio mokesčio dalį, todėl nepagrįstai apribojo jo teisę pradėti procesą. Dėl objektyvių galimybių negali sumokėti teismo nurodyto žyminio mokesčio, nes gaunamos pajamos šiuo metu nėra didelės, be to dėl sveikatos problemų liko iš dalies darbingas ir negali dirbti pilną darbo dieną. Iš gaunamo darbo užmokesčio vykdo prievolę kreditoriui už šildymo įrangą, santechniką, o kitas darbo užmokestis skiriamas būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas iš dalies atleido atsakovą nuo žyminio mokesčio už paduotą priešieškinį sumokėjimą, tačiau apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir galimybę sumokėti žyminio mokesčio dalį, bei nepagrįstai apribojo jo teisę pradėti procesą.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas ir tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.

CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio turi atitikti procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas proceso šalies prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar proceso šalis gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos ir kiti turtinę padėtį atspindintys objektyvaus turinio duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, o jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas, kad būtų galima sumokėti teismo nurodytą žyminio mokesčio dalį. Atsakovo argumentai, kad jis dėl sveikatos problemų liko iš dalies darbingas, be to turi prisiėmęs įsipareigojimų kreditoriams, patys savaime nepatvirtina, jog jis finansiškai nepajėgus sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o kreipėsi į advokatą savo lėšomis, kas patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga kaip jis teigia. Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti, todėl žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad būtų sudaryta asmeniui reali teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 straipsnis), tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimų piktnaudžiavimų savo teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo įrodymus apie jo turtinę padėtį ir pagrįstai nusprendė, kad jis pajėgus sumokėti dalį žyminio mokesčio, todėl jo reali teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nebuvo nepagrįstai suvaržyta.

Nors apeliantas taip pat prašė, kad teismas atidėtų žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio klausimo skundžiamojoje nutartyje nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad tikslinga išnagrinėti ir pasisakyti dėl šio apelianto prašymo pagrįstumo. CPK 84 straipsnis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tikslas ? prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal bylos aplinkybes yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje bus pajėgus atlikti šią pareigą.

Kaip minėta anksčiau atsakovo pateikti įrodymai, nepatvirtina jo sunkios dabartinės turtinės padėties, todėl jis šiuo metu yra pajėgus sumokėti dalį žyminio mokesčio. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ateityje turės pakankamai lėšų, kad jo finansinė padėtis pagerės ir jis bus pajėgus ateityje sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo nėra.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas nustatyti atsakovui naują terminą iki 2013-04-15 sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatytą likusią žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą, priešingu atveju priešieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336-339 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui terminą iki 2013-04-15 sumokėti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutartyje nurodytą žyminio mokesčio už priešieškinį dalį.

Teisėjas Audrius Saulėnas