- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- 2-4425-962/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00560-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- E. A.
- Trečiasis asmuo
- Ž. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Ž. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 848,75 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) viršininkas 2018 m. rugsėjo 4 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnės Ž. B. sužalojimo“. Išvadoje konstatuota, kad Ž. B. sužalojimą patyrė tarnybos metu, E. A. tyčia įspyrus pareigūnei į ranką. Centrinės medicinos komisija savo išvadoje nustatė, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2018 m. rugpjūčio 10 d., ir pareigūnės patirto sužalojimo tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu E. A. pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad E. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tame tarpe ir dėl pasipriešinimo, kurio pasėkoje buvo sužalota pareigūnės ranka. Kauno apskrities VPK viršininkas 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-1015 „Dėl kompensacijos išmokėjimo Ž. B.“ nusprendė išmokėti trečiajam asmeniui 848,75 Eur piniginę kompensaciją, kuri pareigūnei buvo išmokėta 2018 m. gruodžio 14 d., todėl ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Atsakovui ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2019 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis). CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Trečiasis asmuo Ž. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės Ž. B. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika (b. l. 15-20). Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3679-311/2018, E. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje ir nuteisė jį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laikotaropį neatlygintinai išdirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui, iš viso 40 val. (b. l. 11-14). Atsižvelgiant į tai, kad Ž. B. padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto“ 3 punkto, 3 punkto, 5.1 papunkčio nuostatomis ir atsižvelgiant į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, Kauno apskrities VPK Ž. B. išmokėjo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją – 848,75 Eur.
Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimo sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.
Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3679-311/2018. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą – nukentėjusiajai Ž. B. buvo išmokėta 484,75 Eur kompensacija. Jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Nustačius visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas bei ieškovo regreso teisę, iš atsakovo ieškovui priteistina 848,75 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamas 25 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191008196, iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 848,75 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 75 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti iš E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.