Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, (duomenys neskelbtini), teistas 2016-09-07 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2018-10-15 apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė savo sutuoktinei K. S. į veidą, taip savo veiksmais sukėlė pastarajai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis gyvena adresu, (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona K. Butas, kuriame gyvena nuosavybės teise priklauso jiems abiems. 2018-10-15 kartu su žmona buvo namuose. Apie 20.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis sudavė savo žmonai ranka per veidą. Jis labai gailisi, kad viskas taip įvyko, bet jis su žmona planuoja skirtis, kadangi nesutarimai tarp jų vyksta jau seniai. 2018-10-15 ji jį labai sunervino konflikto metu, todėl jis nesusivaldęs taip ir pasielgė (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. S. parodė, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kartu su savo vyru K. S.. K. S. alkoholiu nepiktnaudžiauja, tačiau po įvykusios avarijos, kuri buvo labai seniai, jis susižalojo galvą. Po sužalojimo jam atsiranda pykčio priepuoliai, todėl gydytojai jam paskyrė gerti vaistus nuo depresijos, kurių jis negeria. 2018-10-15 apie 20.00 val., jiems kartu būnant namuose, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji nupirko butą, kuris K. S. nepatiko. Konflikto metu kartu sėdėjo ant kambaryje esančios sofos, ji sėdėjo arčiau sienos, o K. S. sėdėjo ant sofos arčiau įėjimo durų. Konflikto metu K. S. nieko jai nesakęs sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į kairę veido pusę, po ko ji pajuto fizinį skausmą ir jai liko patinimas. Kuria ranka jis sudavė ji nežino bet įtaria, kad kaire. Po suduoto smūgio ji atsistojo nuo sofos ir apsirengusi išėjo iš buto į lauką, nes bijojo, kad jis gali ją sumušti dar labiau, kadangi K. S. dėl savo depresijos būna labai agresyvus ir naudoja fizinį smurtą prieš ją ne pirmą kartą. Anksčiau yra kvietusi policijos pareigūnus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir paskirti jos vyrui priverstinį gydymą. Dėl patirto sužalojimo į teismo medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 17-18).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir sudaro pagrindo teigti, kad K. S. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. K. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, tik prašė jo terminą mažinti (b. l. 43).

K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. S. teistas, baustas, pensininkas, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, sunkių pasekmių nesukėlė, reali žala nukentėjusiajai nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, jos mažinti nėra pagrindo. Skirtina siūloma įpareigojimo rūšis – nustatytu laiku būti namuose bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. K. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-10-15, 20.19 val. iki 2018-10-16, 10.27 val. (vieną dieną) (b. l. 25, 26), šis terminas įskaitytinas į bausmė laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. S., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams ir įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-10-15, 20.19 val. iki 2018-10-16, 10.27 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti K. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti K. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.