- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-599-935/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12916-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis, pripažinus recidyvistu, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujanti BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. V. buvo paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir vienam mėnesiui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. balandžio 12 d., apie 18.30 val., būdamas D. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nemažiau trijų kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajam D. L. į veido sritį, pastarajam pabėgus į laiptinę, A. V. tyčia nustūmė nukentėjusįjį D. L. nemažiau kaip nuo penkių laiptų pakopų, dėl ko pastarasis nugriuvo laiptų aikštelėje, nukentėjusiajam D. L. išbėgus į lauką, A. V. jį pasivijo ir tyčia nustūmė nemažiau kaip nuo keturių lauko laiptų pakopų, dėl ko nukentėjusysis D. L. nugriuvo kieme ant trinkelių, tokiais tyčiniais veiksmais A. V. nukentėjusiajam D. L. padarė kraujosruvas dešinės akiduobės srityje, kairiojo skruosto srityje ir dešiniojo dilbio srityje, paviršinius nubrozdinimus dešiniojo antakio ir pakaušio srityse, dešiniojo kaktinio ančio priekinės sienos, dešinės akiduobės viršutinės sienos, kuri yra kaukolės pamato kaulas, ir vidinės sienos lūžimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
3. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jam nebuvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistasis prašo įvertinti tai, kad jis turi gyvenamąją vietą (galėtų gyventi pas močiutę), mažametį vaiką, kuriam reikalinga finansinė pagalba, jis nori dirbti, pakeisti savo gyvenimo būdą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras (toliau – prokuroras) prašo nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
5. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nuteistajam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nuteistojo A. V. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. dėl A. V. paskirtos bausmės.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmė yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, į kokias aplinkybes, skiriant bausmę, yra privalu atsižvelgti. Teigtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuomet, kai nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai, kurie leistų daryti išvadą, kad A. V. už jo padarytą nusikaltimą buvo paskirta aiškiai per griežta savo rūšimi ar (ir) dydžiu bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė dvi A. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose, t. y. nuteistasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šis apsvaigimas turėjo įtakos šios veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
9. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Paminėta taisyklė yra taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos yra taikomos ir nuteistajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu tik tais atvejais, kai yra visų paminėtų sąlygų visuma (byla išnagrinėjama viena iš nurodytų formų ir asmuo pripažįsta kaltę). Šiuo atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama nei viena iš BK 64¹ straipsnyje nurodytų formų, t. y. ji nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat ji nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skiriamą bausmę mažinti vienu trečdaliu net ir nustatęs, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi.
10. A. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikaltimą jis padarė veikdamas tyčia. Teisėjų kolegija įvertina ir į tai, kad nuteistasis pakankamai intensyviai smurtavo prieš nukentėjusįjį, kurio bute jis gyveno, nuteistasis yra dvidešimt ketveriais metais jaunesnis už nukentėjusįjį (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuriam yra nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis. Be to, A. V. anksčiau yra teistas tris kartus (t. 1, b. l. 142-144, 148-151, 157-162), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 163-164, 170), jis, būdamas sveikas darbingo amžiaus asmuo, nuo 2024 m. balandžio 26 d. niekur dirba (t. 1, b. l. 166), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registravosi tik nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. (t. 1, b. l. 168).
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. sausio 17 d. nuosprendžiu A. V. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nesunkiai sužalojo D. L., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes D. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Būtina pažymėti, kad abiem ankstesniais atvejais, kai A. V. smurtavo prieš D. L., baudžiamąsias bylas nagrinėję teismai nustatė, jog nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Taigi visos apelianto padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neatsakingu alkoholio vartojimu. Be to, kaip ir nagrinėjamu atveju, ankstesniais smurto prieš D. L. panaudojimo atvejais jam būdavo suduodami smūgiai, jis būdavo stumiamas, tačiau kildavo lengvesnės pasekmės. Aptartos aplinkybės rodo, kad A. V. iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio išvadų nepadarė, tokį elgesį nulemiančios problemos jis neišsprendė, anksčiau taikytos švelnesnės teisinio poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 8, 10-11 pastraipose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą, visiškai pagrįstai paskyrė vienintelę šios normos sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimą. Tos pačios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas yra aiškiai per didelis, neatitinka nei nuteistojo asmenybės, nei padarytos veikos pavojingumo. Šiuo atveju nei normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nei jos vykdymas neprieštarauja teisingumo principui, todėl apeliantui nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
13. Būtina pabrėžti, kad A. V. anksčiau jau buvo taikytos švelnesnės bausmės, t. y. už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą jam buvo paskirta bauda bei skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau buvo pakeista areštu, nes nuteistasis vengė tinkamai atlikti laisvės apribojimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė. Kaip jau buvo minėta anksčiau, švelnesnių bausmių paskyrimas neprivertė nuteistojo keisti savo elgesio, padaryti pageidaujamų išvadų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju galėtų būti kitaip.
14. Deklaratyvūs A. V. teiginiai, kad jis galėtų gyventi pas savo močiutę, turi mažametį vaiką, kuriam reikalinga finansinė pagalba, jis nori dirbti, pakeisti savo gyvenimo būdą, nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis galėtų gyventi pas savo močiutę. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. V. turi mažametį vaiką, kuriam teikia kokią nors pagalbą.
15. BK 64 straipsnis nustato bausmių bendrinimo taisykles tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. V. skiriama bausmė su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme turi būti bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam bausmes, taikė palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį bausmių sudėjimą. Vis tik, bendrindamas nuteistajam paskirtą bausmę su paminėtu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
16. BK 64 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu buvo paskirta viešųjų darbų bausmė vieneriems metams ir A. V. buvo įpareigotas kiekvieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuotų duomenų matyti, kad A. V. viešųjų darbų bausmę vykdė šešis mėnesius, t. y. per šį terminą jis viso atliko 180 viešųjų darbų valandų (6X30=180). Taigi jis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlikęs dar 180 viešųjų darbų valandų, kas atitinka dvidešimt laisvės atėmimo bausmės dienų. Dėl šios priežasties net ir bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, nuteistajam galėjo būti paskirtas tik laisvės atėmimas trejiems metams ir dvidešimčiai dienų. Šiuo gi atveju pirmosios instancijos teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau nepagrįstai paskyrė A. V. laisvės atėmimą trejiems metas ir vienam mėnesiui. Ši pirmosios instancijos teismo klaida taisytina prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį nuteistojo neatliktos bausmės. Pridedama bausmės dalis nustatoma atsižvelgus į aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, kurios jau buvo aptartos anksčiau.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, A. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę trejiems metams dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. V. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams bei penkiolikai dienų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.