Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1118-175/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-07
Bylos Nr.
1S-1118-175/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1118-175/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. (E. K.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. K.‘as bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 7 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su neatlikta dalimi 2002 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, E. K.‘ui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2005 m. birželio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d. Komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam E. K.‘ui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalį. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutartyje konstatuota, kad byloje esančių duomenų visuma nėra pakankama išvadai, kad nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nuteistasis E. K.‘as skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą, nustatant intensyvią priežiūrą, nustatyti socialinės reabilitacijos priemones, kurios, teismo manymu, bus veiksmingos lygtinio paleidimo metu. Skunde nurodoma, kad komisija apsvarstė visas BVK numatytas aplinkybes dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo ir nutarė taikyti lygtinį paleidimą, t. y. komisija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių lygtinis paleidimas būtų teisiškai nepagrįstas ar/ir prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams. Apylinkės teismo argumentai, kuriais atsisakyta tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, yra neįeinantys į lygtinio paleidimo svarstymo aplinkybes (per trumpas bausmės atlikimo laikas, galintis sudaryti prielaidas nusikalsti ateityje), kadangi tokių aplinkybių vertinimo įstatymas nenumato. Nuteistasis nesutinka ir su teismo išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pasak nuteistojo, šis teiginys yra akivaizdžiai šališkas, taip pat rodantis, kad teismas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą ir Konstituciją. Neaiškus yra ir teismo argumentas netaikyti lygtinio paleidimo remiantis nustatyta nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra vidutinė (74 balai). Motyvuoti atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu nėra galima. Pirmosios instancijos teismas atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą argumentus privalėjo įrodyti, tačiau to nepadarė, jokių įrodymų nepateikė, nutartis priimta netinkamai aiškinant ir taikant įstatymą. Skunde taip pat nurodoma, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai nereiškia, kad jie egzistuoja lygtinio paleidimo svarstymo metu. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą didžiąja dalimi įtakojo ankstesni teistumai, todėl nereikėtų šios aplinkybės vertinti dar kartą. Neturėtų būti akcentuojami ir bausmės vykdymo principai bei lygtinio paleidimo tikslai. Lygtinio paleidimo taikymas nuteistiesiems naudingas ne tik viešojo saugumo prasme, bet ir ekonominiu atžvilgiu. Lygtinis paleidimas yra sąlyginio pobūdžio, nustatoma priežiūra, asmuo yra kontroliuojamas ir padarytas pažeidimas ar sąlygų nevykdymas gali lemti lygtinio paleidimo panaikinimą. Šių aplinkybių teismas nevertino. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad probacijos tarnyba pateikė pažymą, kad yra techninės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą. Probacijos įstatymas tiksliai apibrėžia probacijos tarnybos paskirtį. Todėl šiuo atveju privalu priimti siūlomą pagalbą iš atitinkamų tarnybų, tiksliai ir nuosekliai vykdyti jų užduotis. Motyvacija būti laisvėje ir nenusikalsti yra pakankamai stipri. E. K.‘as nurodo turintis šeimą, laisvėje bus įdarbintas. Su probacijos tarnybos specializuotų darbuotojų pagalba galės išlaikyti motyvaciją būti laisvėje ir nenusikalsti, bus sudarytas veiksmų ir darbų planas. Bus užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, humanizmo principas, tarptautinių sutarčių reikalavimai. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepime į nuteistojo skundą prašoma skundo netenkinti. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad tvirtinti komisijos nutarimą ir nuteistąjį paleisti lygtinai nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje nutartyje. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. K.‘as yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (74 balai iš 168 galimų), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Remiantis pažyma apie asmens baustumą nustatyta, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios buvo ir baustas (šešis kartus), ir skatintas (dešimt kartų). Nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau, įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį, matyti, kad nuteistasis savo elgesį teigiama linkme koreguoja tik nuo 2015 m. pradžios, kai nebebuvo baustas, buvo paskatintas. Be to, aplinkybė, kad pažeidimus nuteistasis darė ir bausmės atlikimo pradžioje, ir vėliau (paskutinis pažeidimas padarytas praėjus devyniems metams nuo bausmės atlikimo pradžios), suponuoja išvadą, kad E. K.‘as nėra linkęs paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams, yra linkęs pažeidinėti taisykles, o tai tik patvirtina abejones dėl probacijos sėkmingumo. Tokias abejones patvirtina ir aplinkybė, kad nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, taip pat ir atidėtas bausmės vykdymas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Pagrindo tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, daugiau nenusikals, neduoda ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti net šeši kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; išsilavinimo stoka; impulsyvumas; nelankstus požiūris; problemų sprendimo būdų pasirinkimas; formalus intervencijos priėmimas. Nesutiktina su skundo argumentu, kad kriminogeniniai veiksniai neturėtų būti vertinami. Būtent nuteistajam nustatyti nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai ir nuteistojo dedamos pastangos mažinant jų įtaką pakartotiniam nusikalstamumui, leidžia teismui daryti išvadą apie tai, ar yra pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Šiuo atveju, kaip minėta, nuteistajam nustatyti šeši kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimui (nuteistasis pataisos namuose nesimokė, nesiekė įgyti specialybių, padėsiančių integruotis darbo rinkoje ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą). Be to, nuteistojo mąstymo ir elgesio aspektai (stebimi tam tikri tarpasmeninių/socialinių įgūdžių panaudojimo sunkumai, nuteistasis bando save pateisinti teigdamas, kad jo elgesys yra reakcija į aplinkos stimuliaciją, kategoriškos nuomonės turėjimas pernelyg pabrėžiant asmeninį patyrimą) taip pat neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs pataisos procesą tęsti laisvėje. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad E. K.‘as savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgerdas Urbšys