- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2-14999-329/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10590-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, VSDFV Kauno skyrius
- Advokatai
- Virginija Ina Bedarfienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant pareiškėjai A. K., pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Inai Bedarfienei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui, VSDFV Kauno skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, VSDFV Kauno skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nuo 1939-1990 m. okupacijų nukentėjusiųjų asmenų – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos gimimo metu (duomenys neskelbtini) buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).
Pareiškime pareiškėja nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos abu tėvai buvo politiniai kaliniai. Tėvas – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 1945 m. (duomenys neskelbtini) dalyvavo susirėmimuose su „stribais“, 1945-11-27 LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus buvo suimtas, laikomas Vilniaus kalėjime Nr. 3, o 1946-02-01 išvežtas į (duomenys neskelbtini). Komijos ATSR vidaus reikalų ministerijos MGB tardymo grupės 1946-10-24 kaltinamojoje išvadoje nurodyta, kad tėvas vengė mobilizacijos, gyveno nelegaliai, 1944 m. įstojo į nacionalistinį būrį ir kitais aktyviais veiksmais dalyvavo ginkluotame raudonarmiečių užpuolime. Tėvas TSRS MGB Ypatingojo pasitarimo 1947-02-01 nutarimu „Už dalyvavimą antisovietiniame nacionalistiniame būryje“ buvo nubaustas 8 metams lagerio, iš įkalinimo vietos paleistas 1953-11-27, iš tremties paleistas 1956-06-29. Pareiškėjos motina –(duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), 1946-03-28 buvo suimta valstybės saugumo liaudies komisariato Kėdainių skyriaus ir laikoma kalėjime. 1947-05-25 LTRS MVD kariuomenės tribunolo nuosprendžiu už ryšius su partizanais ji buvo nuteista 8 metams pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir turto konfiskacija. 1954-03-28 motina iš įkalinimo buvo paleista ir ištremta į (duomenys neskelbtini), iš tremties paleista 1956-05-29. Pareiškėjos tėvai susituokė 1955 m. būdami tremtyje (duomenys neskelbtini), pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvams privalomąjį laiką atbuvus, bet esant draudimui grįžti į Lietuvą. Pasibaigus bausmei tėvams nebuvo grąžinti asmens dokumentai, be dokumentų grįžti į Lietuvą jie negalėjo, tačiau duomenų apie draudimą grįžti į Lietuvą Lietuvos Ypatingajame archyve nerasta. Pareiškėja teigė, kad, nors jos tėvai rašė laiškus į Lietuvos saugumo komitetą, Vidaus reikalų ministeriją dėl leidimo grįžti į Lietuvą, tėvas P. P. (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs į Lietuvą, apklaustas, bet leidimo grįžti gyventi į Lietuvą negavo. Parodė, kad į Lietuvą pareiškėja grįžo giminių padedama, jau būdama pilnametė, baigusi mokyklą – (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos tėvai – tik (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini)., motina V. P. dar gyva. Pareiškėjos abu tėvai yra reabilituoti – visa pareiškėjos giminė buvo pripažinta nukentėjusiaisiais, šeima buvo išblaškyta, netgi paslapčiomis grįžti buvo neįmanoma, nes nebuvo kur. Apie pareiškėjos tėvo – P. P. reabilitavimą Lietuvos respublikos prokuratūra 1990-06-13 išdavė pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jos nekaltas Lietuvos respublikai, P. P. 1999-05-27 buvo suteiktas kario savanorio statusas. Apie pareiškėjos motinos V. P. (A.) reabilitavimą 1990-02-12 pažymėjimą išdavė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jai pripažintas politinio kalinio statusas. Kadangi pareiškėja ir jos šeima nukentėjo nuo okupacijų, dėl nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuris 2011-06-10 raštu Nr. 36R-t-80 informavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jau pasibaigus tėvų įkalinimo ir tremties laikui, duomenų, kad pareiškėjos tėvams buvo apribota teisė grįžti į Lietuvą nėra, todėl pareiškėja turinti kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, kad pareiškėjos gimimo metu jos tėvams buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), nustatymo. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti (b.l. 3-6, 48, 50).
Pareiškėjos atstovė advokatė Virginija Ina Bedarfienė teismo posėdžio metu palaikė savo atstovaujamosios prašymą ir prašė pareiškimą tenkinti. Teigė, kad pareiškėjos tėvas P. P. buvo partizanas, dalyvavo pasipriešinimo prieš okupantus kovoje, slapstėsi, tai patvirtina 2010-12-13 Lietuvos Ypatingo archyvo pažyma, kurioje rašoma, kad pareiškėjos tėvas 1944 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) kaime aktyviai dalyvavo raudonarmiečių ginkluotame užpuolime, nacionalistinėje veikloje. 1945-11-27 buvo suimtas, 1946-02-01 buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio, (duomenys neskelbtini), ten kalinamas. Pasibaigus įkalinimui pareiškėjos tėvas buvo ištremtas, iš tremties buvo paleistas 1956-06-29 pagal 1956-03-10 įsaką. Įsaką pritaikė, tačiau faktiškai visi tremtiniai ir toliau buvo palikti tremties vietose, į Lietuvą grįžti neleido, tuo metu Lietuvoje galioję įstatymai apribojo grįžimo į Lietuvą teisę. Po Stalino mirties 1953 metais į Lietuvą galėjo grįžti tie, kurie turėjo kur grįžti ir gyventi. Pareiškėjos šeima negrįžo į Lietuvą, nes visi giminės buvo išvežti, nebuvo kur grįžti (b.l. 48-49).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei priimti sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvui P. P. pareiškėjos gimimo metu (duomenys neskelbtini) buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Teisminis pateiktų dokumentų nagrinėjimas ir liudytojų parodymai leistų daryti išvadą, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktas buvo ar ne (b.l. 30).
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, jog suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškimu jame nurodytais motyvais, pareiškėjai įrodžius pareiškime nurodytas aplinkybes, jai galėtų būti nustatytas nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinis statusas bei, vadovaujantis LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., suteikta teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (b.l. 43).
Liudytoja J. K. parodė, kad pareiškėją pažįsta, maždaug nuo 1955 metų, tiksliai nepamena laiko, gyveno kaimynystėje su jos tėvais (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), jos namo numeris buvo (duomenys neskelbtini), o P. – (duomenys neskelbtini). Gyveno tremtyje, bausmę jau buvo atlikusi. Kai atsikėlė gyventi į minėtą vietą, pareiškėjos tėvai jau ten gyveno. Teigė, kad jos šeimai ir pareiškėjos šeimai buvo uždrausta grįžti į Lietuvą, tada visiems galiojo draudimas grįžti į Lietuvą, buvo atimti pasai, tik pažymėjimus turėjo, išvykimas be paso būtų laikomas pabėgimu. Apie (duomenys neskelbtini) metus su pareiškėjos tėvu P. P. nelegaliai traukiniu vyko į Lietuvą, važiavo dviese, kad būtų drąsiau, atvykę kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, sužinojo, kad jos šeimai galima grįžti, o P. šeimai – ne. Tuomet Lietuvoje buvo neilgai – gal dieną, gal dvi, greitai išvažiavo, nes nesinorėjo, kad susigriebtų (duomenys neskelbtini), kad jų nėra, nes reikėjo registruotis (b.l. 49-50).
Suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais – CPK 268 str. 5 d.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Prokuratūros 1990-06-13 pažymėjime Nr. 13/2044-89 nurodyta, kad P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose (duomenys neskelbtini). nuo 1945 m. lapkričio 27 d. iki 1953 m. lapkričio 27 d. ir tremtyje (duomenys neskelbtini) nuo 1953-11-27 iki 1956-05-29 pagal Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. įstatymą „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniam rėžimui, teisių atkūrimo įstatymo 1 str. yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atstatomos visos jo teisės (b.l. 16). Lietuvos Ypatingojo archyvo 2010-12-30 pažymoje Nr. P2-6467 nurodyta, kad archyviniame fonde saugomos baudžiamosios bylos Nr. P-16102 duomenimis P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimęs ir gyvenęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo suimtas ir laikomas NKVD kalėjime Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1946-02-01 buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) geležinkelio, (duomenys neskelbtini), TSRS MGB Ypatingojo pasitarimo 1947-02-01 nutarimu buvo nubaustas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str. ir 58-11 str. 8 m. pataisos darbų lagerio, 1953-11-27 buvo paleistas iš įkalinimo atlikus bausmę ir ištremtas į (duomenys neskelbtini), 1956-06-29 buvo paleistas iš tremties pagal 1956-03-10 įsaką (b.l. 17).
Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1990-02-12 reabilitavimo pažymėjime Nr. 8-7674 nurodyta, kad V. P. (A.) už veikas, numatytas RTFSR BK 58 str., buvo nuteista LTSR VRM karinio tribunolo 1947-05-25 nuosprendžiu 8 m. laisvės atėmimu, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. liepos 28 d. įsaku „Dėl asmenų, nuteistų už kai kurias veikas, reabilitavimo“ yra reabilituota. Laikas, kurį išbuvo laisvės atėmimo vietose (duomenys neskelbtini) nuo 1946 m. kovo 27 iki 1954 m. kovo 28 d., remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1955 m. rugsėjo 26 d. ir 1989 m. liepos 24 d. nutarimais Nr. 446 ir 160, įskaitomas į darbo stažą. Nurodyta, kad iki trėmimo V. P. gyveno (duomenys neskelbtini), iš trėmimo paleista 1956 m. birželio 22 d. (b.l. 18). Lietuvos Ypatingojo archyvo 2010-12-30 pažymoje Nr. P2-6468 nurodyta, kad V. (dokumentuose ir V.) A., gim. (duomenys neskelbtini), gimusi ir gyvenusi (duomenys neskelbtini), 1946-03-28 buvo suimta ir laikoma MVD vidaus kalėjime, LTSR MVD Karo Tribunolo 1947-05-25 nuosprendžiu nuteista 8 metams pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir jai priklausiusio turto konfiskavimu. 1954-03-28 buvo paleista iš įkalinimo atlikus bausmę ir ištremta į (duomenys neskelbtini), 1956-05-29 iš tremties paleista (b.l. 19).
Pareiškėja dėl nukentėjusiųjų asmenų nuo 1939 - 1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuris 2011-06-10 raštu Nr. 36R-t-80 informavo, kad pareiškėja turėtų teisę į statuso pripažinimą, jeigu teisme liudytojų parodymais būtų įrodyta, kad pareiškėjos tėvui jos gimimo momentu buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje) (b.l. 9). Byloje pateikta – santuokos liudijimai (b.l. 10, 15), gimimo liudijimas (b.l. 12), 1990-06-13 Lietuvos Respublikos prokuratūros pažymėjimas Nr. 13/2044-89 (b.l. 16), 2010-12-30 Lietuvos Ypatingojo archyvo pažyma Nr. P2-6467 apie P. P. (b.l. 17), 1990-02-12 Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo reabilitavimo pažymėjimas Nr. 8-7674 (b.l. 18), 2010-12-30 Lietuvos Ypatingojo archyvo pažyma Nr. P2-6468 apie V. (V.) A. (b.l. 19), 1999-05-27 LGGRT pažyma Nr. 51-12-2069 (b.l. 20), mirties liudijimas (b.l. 21), Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas (b.l. 25).
Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006).
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėja fakto, jog, pareiškėjos gimimo metu (duomenys neskelbtini) jos tėvui P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje) kitaip kaip teismo keliu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, įrodyti negali, ir kad prašymo tenkinimas pareiškėjai sukels juridines pasekmes, tai yra galimybę pripažinti pareiškėjai A. K., nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą (Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.).
Visų aukščiau išvardintų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tėvui P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), pareiškėjos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gimimo metu (duomenys neskelbtini) buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas – LR CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 446 str.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga dėl nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinio statuso įsigijimo.
Iš pareiškėjos valstybės naudai priteistinos 19,91 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tėvui P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), pareiškėjos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gimimo metu (duomenys neskelbtini) buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens (tremtinio) teisinio statuso įgijimo.
Priteisti iš pareiškėjos A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 19,91 Lt (devyniolika litų 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti nedalyvavusiems byloje asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.