Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1190-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
e1-1190-1100/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
N. G., Ž. G., J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1190-1100/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48341-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas tris kartus:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 7 MGL bauda (bauda sumokėta);

2) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus 12 metų laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu ir nustatyta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartimi N. G. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikęs 2 metų 10 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės (bausmės pabaiga 2021 m. sausio 17 d.);

Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

N. G., Ž. G. ir J. M., įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą:

Žemesnės instancijos teismas

N. G., būdamas neblaivus (nustatytas 1,05 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Ž. G., būdamas neblaivus (nustatytas 1,13 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir J. M., būdama neblaivi (nustatytas 1,23 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 15 val. iki 2020 m. gruodžio 10 d. 23.55 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, perlipę tvorą ir Ž. G. koja išlaužus rūsio langą bei atjungus namo signalizaciją, taip, veikdami kartu, pateko į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiesiems V. R. ir V. R., ir iš minėto namo, veikdami kartu, pagrobė: 2 vnt. kėdžių, bendros 80 Eur vertės (vienos kėdės vertė 40 Eur), 5 vnt. itališkų kreminės spalvos pagalvių, bendros 1000 Eur vertės (vienos pagalvės vertė 200 Eur), baltos spalvos paltą „Giorgia P“, kurio vertė 800 Eur, paltą juodos spalvos „Emporio Armani“, kurio vertė 700 Eur, odinę striukę, kurios vertė 200 Eur, sezoninę striukę „J’s exte“, kurios vertė 200 Eur, televizorių „LG“, 250 Eur vertės, taip N. G., Ž. G. ir J. M., įsibrovę į namą, pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems V. R. ir V. R. priklausantį bendros 3230 Eur vertės turtą.

N. G., Ž. G. ir J. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, N. G., Ž. G. ir J. M. sugadino svetimą turtą:

N. G., būdamas neblaivus (nustatytas 1,05 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Ž. G., būdamas neblaivus (nustatytas 1,13 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir J. M., būdama neblaivi (nustatytas 1,23 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 15 val. iki 2020 m. gruodžio 10 d. 23.55 val., lipdami per tvorą, kurios vertė 220 Eur, bendrais veiksmais sulaužė ją, Ž. G. bandant atjungti namo signalizaciją, kurios vertė 296,80 Eur, sugadino ją, ir, Ž. G. koja spyrus, išlaužė rūsio langą, kurio vertė 413,47 Eur. Po to, N. G., Ž. G. ir J. M. patekus į namo vidų ir tuo metu N. G. ir J. M. stebint, Ž. G. su turėtu kūju išlaužė dvejas ąžuolines duris, bendros 2400 Eur vertės (vienų durų vertė 1200 Eur), kurios krisdamos subraižė ąžuolinį parketą dviejuose kambariuose, dėl to padarant 700 Eur vertės žalą nukentėjusiesiems. Taip pat, veikdami kartu bendrais veiksmais, jie įbrėžė sienas laiptinėje ir kambariuose padarant 600 Eur vertės žalą, sulaužė lempą, 80 Eur vertės, subraižė kėdes, 150 Eur vertės, apgadino itališką stalą, 50 Eur vertės, subraižė spintos duris, 70 Eur vertės, taip N. G., Ž. G. ir J. M. bendrais veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiesiems V. R. ir V. R., priklausantį 4980,27 Eur vertės turtą.

N. G., Ž. G. ir J. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

N. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad mintis apvogti namą kilo spontaniškai ir negali paaiškinti, kodėl jie taip pasielgė. Jis gyvena su žmona pažymoje nurodytu adresu, dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), o jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau neretai juos aplanko. Namą, kuriame įvykdė vagystę, jis mato dažnai, nes jis yra netoli vietos, kurioje jis gyvena. Jie su broliu galvojo, kad minėtame name niekas negyvena, nes niekada jame nėra matę žmonių. Jo brolis juokavo, kad tai „vaiduoklių namas“, ir jis net pats nežino, kodėl nusprendė į minėtą namą įsibrauti. 2020 m. gruodžio 10 d. dienos metu su žmona vaikščiojo prie ežero, o tuo metu Ž. G. buvo išvykęs ir padėjo tėvui dirbti UAB „E.“, kuriai vadovauja jo tėvas. Vakare jis su žmona ir broliu išėjo pasivaikščioti ir jiems bevaikštant kilo mintis įsibrauti į minėtą namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus namo numerio nežino. Perlipę tvorą apžiūrėjo namą, pavaikščiojo kieme, o pasišvietė turėtais telefonais. Aplink kitų žmonių nebuvo. Ž. G. koja spyrė į rūsio langą, jį išlaužė ir tokiu būdu jie visi pateko į minėto namo vidų. Tuomet pradėjo kaukti signalizacija, tačiau jo brolis pasakė, kad tai nieko tokio, nes name juk niekas negyvena. N. G. patvirtino, kad name jie apėjo kambarius, jis pats iš vonios kambario paėmė kažkokį maišelį, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo papuošalai. Ką kiekvienas iš jų ėmė iš minėto namo jis nepastebėjo, bet pamena, kad iš vieno kambario išmetė į lauką kėdes ir pagalves, kurias vėliau planavo parsinešti namo. Taip pat pamena, kad jo brolis iš vieno kambario paėmė televizorių „LG“ ir užsidėjo kažkokią striukę. Taip pat striukę buvo užsidėjusi ir jo žmona, o po kiek laiko jie visi kartu išėjo ir paimtus daiktus nusinešė namo. Po to grįžo, nes norėjo pasiimti kėdes ir pagalves, kurios buvo lauke, tačiau pripažįsta, kad planavo ir dar ką nors pasiimti iš namo vidaus. Tačiau dar kartą užėję į namą nieko pasiimti nebespėjo, nes atvyko policijos pareigūnai. Kiek pamena, namas buvo trijų aukštų ir jie dar mėgino pabėgti nuo policijos pareigūnų, tačiau jiems to padaryti nepavyko ir jie buvo sulaikyti namo rūsyje. Papildomos apklausos metu N. G. dar kartą savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi. Patvirtina pirmos apklausos metu duotus parodymus ir papildomai nori paaiškinti, kad įvykio metu jie visi trys buvo išgėrę, todėl visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Taip pat negali tiksliai pasakyti, kad jie pirmą kartą atsidūrė minėtame name. Galimai lipdami per tvorą ją sugadino, o braudamiesi į namą turėjo kūjį ir laužtuvą. Būtent su kūju Ž. G. išlaužė kambarių duris ir taip jie pateko į jų vidų. Namo viduje rūkė ir vartojo alkoholinius gėrimus, o tokio gėrimo butelis, kuris buvo rastas name, priklausė jo broliui. Įtariamojo teigimu, jis nepamena, kam priklausė name rastos darbinės pirštinės ir kas jas ten paliko. Pripažįsta, kad name paliko didelę netvarką ir sugadino pranešime apie įtarimą išvardintus daiktus, o taip pat sutinka atlyginti padarytą žalą. Visus iš minėto namo pavogtus daiktus grąžino savininkams ir labai norėtų jų atsiprašyti, tačiau pastarieji susitikti nepageidauja. Jau pervedė 2 000 eurų, o likusią žalos dalį apmokės dalimis. Po šio įvykio prarado darbą, tačiau artimiausiu metu planuoja įsidarbinti tėvo įmonėje, nes nori kuo greičiau atlyginti padarytą žalą (2 t., b. l. 7–9, 16–18).

Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) grįžta aplankyti tėvų ir brolio. Taip buvo ir šį kartą, t. y. jis svečiavosi pas brolį ir jo žmoną J. M. Niekada nėra teistas ir ši mintis įvykdyti vagystę iš namo kilo spontaniškai ir negali paaiškinti, kodėl jie taip pasielgė. Jis manė, kad minėtas namas, iš kurio jie įvykdė vagystę, yra negyvenamas („vaiduoklių namas“), nes niekada nėra jame matęs žmonių. Jam buvo smalsu pažiūrėti, kas yra minėto namo viduje. 2020 m. gruodžio 10 d. dieną jis padėjo tėvui dirbti, o vakare su broliu ir jo žmona vartojo alkoholinius gėrimus. Galimai dėl išgerto alkoholio jiems kilo mintis išeiti ir paieškoti nuotykių. Lauke priėjo prie pranešime apie įtarimą nurodyto namo ir jam kilo mintis įsibrauti į jį. Jie visi perlipo tvorą, pavaikščiojo po namo kiemą ir tuomet jis koja išlaužė namo rūsio langą bei tokiu būdu jie pateko į jo vidų. Kiek pamena, namas buvo trijų aukštų, o kai kurių kambarių durys buvo uždarytos, todėl jis jas išlaužė, kad galėtų pažiūrėti, kas yra tuose kambariuose. Namo viduje jie visi trys išsiskirstė ir nestebėjo, ką kiekvienas iš jų ėmė. Jis paėmė 2 striukes, kėdes, taip pat apatinio trikotažo, kurį įsidėjo pas save ir pareigūnai rado atlikdami kratą. Dalį paimtų daiktų išmetė per langą. Taip pat jis pripažįsta, kad paėmė televizorių „LG“, kurį išmetė per langą, o N. G. jį sugavo. Taip pat nepaminėjo, kad jiems braunantis į namą suveikė jo signalizacija, tačiau jie dėmesio į tai nekreipė. Su pavogtais daiktais jie grįžo namo, kai ką paliko ir nusprendė dar kartą grįžti bei pasiimti daiktus, kurie liko lauke. Taip pat manė, kad dar ką nors pasiims iš namo vidaus, tačiau jiems dar kartą užėjus į namą atvyko policijos pareigūnai. Jie dar mėgino slėptis, tačiau policijos pareigūnai juos rado ir sulaikė. Papildomų apklausų metu Ž. G. parodė, kad atliktos kratos metu rastas fotoaparatas priklauso jam. Taip pat jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl savo veiksmų labai gailisi. Patvirtino ankstesnių apklausų metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad įvykio metu jie visi trys buvo išgėrę, todėl visų aplinkybių tiksliai neatsimena. Pamena, kad turėjo kūjį ir laužtuvą, o ar turėjo darbines pirštines, neatsimena. Taip pat pripažįsta, kad turėjo alkoholinio gėrimo butelį, kurį gėrė minėtame name, o vėliau policijos pareigūnai jį rado. Pripažįsta, kad lipdami per tvorą galėjo ją sulaužti, taip pat galėjo sugadinti, ištepti daiktus ir atlikti kitus veiksmus, kuriuos nurodė namo šeimininkai. Nežino, kam jam reikėjo imti moterišką apatinį trikotažą, kurį policijos pareigūnai rado jo kišenėje. Mano, kad viskas įvyko dėl išgerto alkoholio kiekio. Įsipareigoja atlyginti padarytą žalą dalimis (2 t., b. l. 25–27, 31–32, 36–38).

J. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad gyvena su vyru N. G., greta gyvena pastarojo tėvai, o jo brolis Ž. G. juos kartais aplanko. (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena, ir anksčiau matė namą į kurį jie įsibrovė, tačiau visuomet galvojo, kad jame niekas negyvena. Minėtą namą, kurio tikslaus adreso nežino, Ž. G. yra pavadinęs „vaiduokliu namu“, o 2020 m. gruodžio 10 d. mintis jį apvogti jiems kilo spontaniškai ir negali paaiškinti, kodėl jie taip pasielgė. Tą dieną ji leido su vyru, o vakare prie jų prisijungė Ž. G. ir jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po to visi trys išėjo pasivaikščioti ir Ž. G. pasiūlė, o ji su vyru sutiko, kad reikia įsibrauti į minėtą namą. Visi trys perlipo tvorą, pavaikščiojo po kiemą, o tuomet Ž. G. koja išlaužė namo rūsio langą ir tokiu būdu jie visi pateko į vidų. Namas buvo trijų aukštų ir jame jie kiekvienas vaikščiojo atskirai. Pasak liudytojos, ji pasiėmė striukę ir paltą, matė, kad Ž. G. paėmė televizorių „LG“ ir kažkokias striukes. Taip pat abu vyrai per langą išmetė kėdes ir pagalves, kurias vėliau planavo nusinešti namo. Pasiėmė pavogtus daiktus visi trys grįžo namo, juos pasidėjo ir nusprendė grįžti pasiimti likusių daiktų. Grįžę dar kartą įlipo į namo vidų, tačiau nieko pavogti daugiau nespėjo, nes atvyko policijos pareigūnai. Nors mėgino slėptis, tačiau policijos pareigūnai juos rado ir sulaikė. Papildomai įtariamoji nurodė, kad jiems braunantis į namą suveikė signalizacija, tačiau Ž. G. sakė, kad nereikia jaudintis, nes niekas neatvyks. Padarytą žalą pasižada atlyginti ir nukentėjusiųjų atsiprašyti. Taip pat ji matė, kad Ž. G. buvo pavogęs moterišką apatinį trikotažą, tačiau kam jis jį ėmė, J. M. nežino. Papildomos apklausos metu J. M. dar kartą savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi. Patvirtina pirmos apklausos metu duotus parodymus ir papildomai nori paaiškinti, kad dalį žalos jau atlygino, o likusią sumokės dalimis pagal susitarimą. Pripažįsta, kad galėjo sulaužyti ir apgadinti įvairius daiktus, taip pat norėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų, tačiau pastarieji neturi noro su jais bendrauti (2 t., b. l. 45–47, 55–57).

Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru V. R. gyvena pažymoje nurodytu adresu, tačiau taip pat turi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame name jie daugiau leidžia laiką šiltuoju metų laiku, tačiau kitu laiku taip pat atvyksta jo prižiūrėti. Pasak liudytojos, prieš įvykį minėtame name ji su vyru paskutinį kartą lankėsi 2020 m. gruodžio 7 d. ir iš ten išvyko apie 15 val., o prieš išvykdami įjungė signalizaciją ir užrakino namo duris. Minėta signalizacija yra vietinė ir jokia saugos tarnyba jų namo nesaugo. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 0.30 val. jos vyras sulaukė skambučio iš kaimyno, kuris gyvena šalia minėto jų namo, ir pastarasis paaiškino, kad buvo įsibrautą į jų namą, nes prie namo yra daug policijos pareigūnų. Liudytojos teigimu, atvykę prie savo namo pamatė, kad jame išvartyti daiktai, tačiau kas tiksliai pavogta, ji nurodys vėliau. Taip pat ji nurodė, kad jiems atvykus minėtame name buvo policijos pareigūnai ir trys jai nepažįstami asmenys, kurie, kaip ji suprato, įsibrovė į jų namą. Papildomų apklausų metu V. R. parodė, kad įvykio metu buvo išlaužtos dvejos ąžuolinės durys, kurių pakeitimas bendrai kainuos 2400 Eur, nes vienų durų vertė yra 1200 Eur. Taip pat sienų remontas dėl įbrėžimų laiptinėje ir kambariuose kainuos apie 600 Eur, subraižyto parketo remontas – 700 Eur. Liudytojos teigimu, taip pat buvo ištepti kilimai, užuolaidos, rūbai, kurie taip pat buvo išmėtyti, primėtyta nuorūkų, išversti įvairūs daiktai iš spintų, o taip pat ir prišlapinta ant grindų bei į vežimėlį. Be to, visas namas dvokė alkoholiu, todėl jo valymas jiems kainuos apie 600 Eur. Be to, dukros kambaryje buvo sulaužyta lempa, kurios vertė 80 Eur, sugadinta namo signalizacija, kurios pataisymas kainuos 296,80 Eur, kėdžių remontas kainuos 150 Eur, o stalo – 50 Eur, nes šie daiktai taip pat buvo apgadinti. Liudytojos teigimu, taip pat buvo sulaužyta tvoros dalis, kurios keitimas kainuos 220 Eur, sulaužyto lango, pro kurį vagys pateko į namą, pakeitimas kainuos 413,47 Eur. Iš viso jiems padaryta 6110,27 Eur žala, todėl šiai sumai prašo pripažinti civiline ieškove. Taip pat ji nurodė, kad pavogti daiktai jiems buvo grąžinti, tik kėdės buvo apibraižytos. Be to, vagystės metu buvo pavogti keli apatinių rūbų komplektai, tačiau jų atsiimti nepageidauja ir dėl jų vagystės žalos nepatyrė. Taip pat V. R. papildomai nurodė, kad jos vyras V. R. atskiro civilinio ieškinio nereikš, nes jų turtas yra bendras. Ji papildomai pateikė dokumentus, patvirtinančius jiems padarytą žalą, ir sutinka, kad šią žalą įtariamieji atlygintų, pinigus pervesdami į jos banko sąskaitą. Taip pat žino, kad įtariamieji nori jos atsiprašyti, tačiau nei ji, nei jos vyras, su minėtais asmenimis susitikti nenori. Liudytojos teigimu, šiuo metu į savo banko sąskaitą yra gavusi 2000 Eur iš įtariamųjų ir sutinka, kad jie likusią žalą atlygintų dalimis. Taip pat ji neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 48–50, 53–58).

Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su žmona V. R. gyvena pažymoje nurodytu adresu, tačiau taip pat turi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame name jie daugiau leidžia laiką šiltuoju metų laiku, tačiau kitu laiku taip pat atvyksta jo prižiūrėti. Pasak liudytojo, minėtame name buvo statybinių medžiagų, nes jis buvo remontuojamas. Jame buvo įrengta signalizacija, kuri jokių spec. tarnybų nekviečia, ir šviesos judėjimo davikliai. Iki įvykio paskutinį kartą minėtame name buvo 2020 m. gruodžio 7 d. ir iš ten išvyko apie 15 val., o prieš išvykdami įjungė signalizaciją ir užrakino namo duris. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 0.20 val. jis sulaukė skambučio iš kaimyno, kurio vardas B., ir jis gyvena šalia minėto jų namo. Kaimynas jam paaiškino, kad buvo įsibrautą į jų namą, nes prie namo yra daug policijos pareigūnų. Tuomet jis su žmona atvyko į įvykio vietą ir pamatė, kad name išversti daiktai, tačiau policijos pareigūnams jie iškart negalėjo nurodyti, kas yra pavogta ir kokia jiems padaryta žala. Taip pat liudytojas nurodė, kad jiems atvykus namo kieme buvo sulaikyti trys asmenys. Lauke taip pat mėtėsi kai kurie daiktai, t. y. dalis itališkų pagalvių, pora kėdžių, kurių iš viso buvo 6, tačiau tik 2 buvo name, o kitos pavogtos. Pavogtas 2 kėdes vertina 80 Eur, 5 itališkas pagalves – 1000 Eur, taip pat buvo paimta daug kitų jų šeimos narių daiktų. Taip pat 800 Eur vertės dukros paltas, jo 700 Eur vertės paltas, dvi po 200 Eur vertės striukės, beveik naujas televizorius „LG“, kurio vertė 250 Eur, ir daug kitų daiktų. Taip pat nori pažymėti, kad name buvo netvarka, nes į jį įsibrovę asmenys viską išmėtė, o taip pat apgadino ir ištepė daug daiktų. Dėl jų taisymo ir valymo jie pateiks civilinį ieškinį vėliau. Pasak liudytojo, vagys į namą pateko pro tvorą, kurios dalį sugadino, o vėliau išlaužę rūsio langą. Taip pat jie name sugadino parketą, išlaužė ąžuolines duris. Papildomos apklausos metu V. R. parodė, kad šioje byloje civilinį ieškinį yra pateikusi jo žmona ir jis papildomo civilinio ieškinio nereikš. Kiek jam žinoma, įtariamieji jo žmonai jau pervedė 2000 Eur dėl padarytos žalos atlyginimo, o likusią dalį įsipareigojo atlyginti dalimis, ir jis dėl to neprieštarauja. Taip pat žino, kad įtariamieji nori jo atsiprašyti, tačiau nei jis, nei jo žmona, su minėtais asmenimis susitikti nenori. Nori paminėti, kad po vagystės namo rūsyje rado porą darbinių pirštinių ir nugertą alkoholinio gėrimo butelį, t. y. daiktus, kurie jiems nepriklauso. Taip pat įvykio vietoje buvo rastas rūbų maišas, kūjis ir laužtuvas, kurie jiems taip pat nepriklauso. Taip pat jis neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 82–87).

Liudytojas B. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. vakare automobiliu grįždamas namo skersgatvyje pamatė vaikščiojančius kaimynus, t. y. Ž. ir N. G. bei šio žmoną. Apie šiuos asmenis nieko gero pasakyti negali, nes žino, kad praeityje N. G. buvo teistas ir šiaip nėra pavyzdingas kaimynas. Pats šiame rajone gyvena nuo 15 metų, tai minėtus asmenis žino tik iš blogosios pusės, nors brolių G. tėvai yra normalūs. Jis pagalvojo, kodėl minėti asmenys čia vaikšto, ir tarsi kažką negero nujautė. 2020 m. gruodžio 11 d. apie 1 val. nakties pamatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kažkas vaikšto pasišviesdamas žibintuvėliais. Minėtas namas yra kaip tik priešais jo namą, todėl pro langą puikiai gali matyti kas vyksta minėto namo kieme. Iškart pagalvojo, kad tai vagys, tačiau netrukus pamatė, kad minėtame kieme yra policijos pareigūnai. Išėjęs į lauką prisistatė policijos pareigūnams, o pastarieji paprašė paskambinti namo šeimininkams. Taip pat jam policijos pareigūnai pasakė, kad name galimai yra vagys, o jis jiems paaiškino, kad galimai tai broliai Ž. ir N. G. bei pastarojo žmona. Apie įvykį pranešęs V. R. grįžo namo. Po to pro langą matė, kaip atvyko namo šeimininkas, o policijos pareigūnai išvedė sulaikytus asmenis. Iki to momento nieko įtartino pastebėjęs nebuvo, signalizacijos negirdėjo, nes ta namo pusė, pro kurią vagys pateko į namą, jam yra nematoma (1 t., b. l. 102–104).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patrulio pareigose, o 2020 m. gruodžio 10 d. dirbo kartu su kolegomis A. K. ir M. S.. Darbo metu gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad reikia vykti adresu (duomenys neskelbtini) , kur pranešėjas matė 3 jaunuolius vaikščiojančius už namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame sklype su žibintuvėliais. Taip pat buvo nurodyta, kad minėti asmenys pateko į namą, o pranešėjas įtaria, kad tai vagys, nes šeimininkai žiemą minėtame name negyvena. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), apeinant aplink jį juosiančią tvorą, pastebėjo išmėtytas pagalves ir įvairius baldus, o pati tvora vienoje vietoje buvo apgadinta. Žibintuvėliais apšvietė namą ir pastebėjo, kad jo rūsio langas yra išdaužtas, o antro aukšto langas praviras. Kartu su kolegomis perlipę tvorą priėjo prie namo ir po atidarytu langu rado moteriškas rankines ir kompiuterinę techniką. Apeidami aplink namą pastebėjo, kad trečiame aukšte kažkas vaikšto ir šviečia žibintuvėliu. Jie apsupo namą ir saugojo perimetrą, kad name esantys asmenys nepasišalintų, tuo pat metu per radijo ryšį paprašė pastiprinimo, kadangi įtariamieji buvo viduje. Pastebėjo, kad įtariamieji leidžiasi iš trečio aukšto link antrojo, o paskui link pirmojo aukšto prie atidaryto lango. Vienam iš viduje esančiu asmenų, tai buvo vyras, priėjus prie atidaryto lango ir išmetus pro jį patalus, buvo garsiai ir aiškiai sušukta: „Policija, stok“ ir visiems viduje esantiems asmenims buvo nurodyta atsistoti prie lango. Liudytojo teigimu, kiti viduje buvę asmenys buvo priėję prie lango, tačiau po jų nurodymo įtariamieji pasišalino į namo vidų ir bandė pabėgti pro rūsyje esančio garažo vartus. To jiems padaryti nepavyko ir jie liko namo viduje. Atvykus pastiprinimui buvo panaudotos kopėčios ir per pirmo aukšto atidarytą langą jie pateko į vidų. Buvo pastoviai garsiai kartojama, kad „Policija“ ir visi viduje esantys asmenys patys savanoriškai išeitų, tačiau pastarieji nurodymų nepaisė ir pasislėpė namo viduje. Su kolegomis liudytojas vaikščiojo name ir ieškojo įtariamųjų, o vienu metu garaže buvo aptikti du asmenys, t. y. mergina ir vyriškis. Po kiek laiko kitas asmuo buvo aptiktas namo rūsyje po laiptais. Visiems asmenims buvo uždėti antrankiai ir asmenys buvo sulaikyti. Vyras, kuris buvo aptiktas kartu su mergina rūsyje, pateikė savo asmens tapatybės dokumentą, iš kurio paaiškėjo, kad tai – Ž. G.. Sulaikyta mergina prisistatė kaip J. M., o vaikinas, kuris slėpėsi rūsyje po laiptais, N. G. Pastarieji šiuos duomenis pasakė žodžiu, nes su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumentų. Apieškojus namą daugiau asmenų neaptikta. Į Įvykio vietą buvo iškviestas (duomenys neskelbtini) tyrėjas, o taip pat atvyko apvogto namo savininkai. Jis kartu su kolegomis sulaikytus asmenis pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje filmuota „BodyCam“ (1 t., b. l. 98–100).

Analogiškos aplinkybės nurodytos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio V. G. 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 8).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra įtariamųjų N. ir Ž. G. tėvas, ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Greta jo, t. y. name adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jo sūnus N. G. su žmona J. M., o Ž. G. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau pas juos retkarčiais atvažiuoja. Apie tai, kad jo sūnūs ir J. M. įvykdė vagystę iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), jam tapo žinoma tik tada, kai policijos pareigūnai atvyko atlikti kratą jų name, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d.. Pasak liudytojo, kratos metu Ž. G. pateikė daiktus, kurie priklauso jam, taip pat jo vaikams. Jis patvirtina, kad kieme stovėjusios 2 žoliapjovės ir siurblys „Bosch“ priklauso jam ir tuos daiktus jis naudoja daug metų, todėl įsigijimo dokumentų jau neišsaugojo. Dėl kitų paimtų daiktų jis nieko nežino (1 t., b. l. 106–110).

Šalies argumentai

V. R. 2020 m. gruodžio 11 d. su pareiškimu kreipėsi į policiją, kuriame nurodė, jog laikotarpyje nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 15 val. iki 2020 m. gruodžio 10 d. 23.55 val., išdaužius rūsio langą, buvo įsibrauta į jai priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur buvo pavogti įvairūs daiktai. Nuostolis ir kas pavogta nustatinėjama (t. 1, b. l. 38–39).

Iš 2020 m. gruodžio 11 d. įvykio apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas trijų aukštų privatus gyvenamasis namas su rūsiu ir garažu, esantis (duomenys neskelbtini). Namas yra visiškai atvertoje teritorijoje. Namo pietvakarinės tvoros išorinėje pusėje (nuo tvoros apie 1–1,5 metro atstumu) buvo aptiktos trys pagalvės ir dvi kėdės. Prie namo pietvakarinės sienos buvo aptiktas skeneris „Canon“, lovos užtiesalas ir pakabinamas paveiksliukas. Prie namo pietrytinės sienos iš kairės atremtos kopėčios. Įvažiavimo į namą vartai ir įėjimo varteliai be matomų apgadinimų, tačiau pietvakarinės pusės tvora dalis sulankstyta. Rūsio langas esantis pietvakarinėje sienoje yra išlaužtas. Šio lango varčia nukritusi į namo rūsį. Lango stakta yra skilusi <...>. Nusileidus laiptais į rūsį yra patalpa Nr. 1, kurioje ant grindų padėta dėžė nuo televizoriaus ir kiti įvairūs daiktai. Iš patalpos Nr. 1 yra praėjimas į patalpą Nr. 2, kuri yra su dviem langais. Vienas iš langų esantis kairėje išlaužtas, jo varčia su stiklu guli ant grindų. <...> Pakilus į namo antrąjį aukštą yra aikštelė, kurioje ant grindų aptiktas avalynės pėdsakas. Taip pat šioje aikštelėje aptiktas metalinis laužtuvas 141 cm ilgio ir kūjis, kurio koto ilgis 70 cm. <...> Antrame aukšte yra du kambariai. Abiejų kambarių durys yra užrakintos, tačiau duryse yra išlaužtos ertmės taip, kad galėtų pralįsti žmogus. Kambaryje Nr. 1 iš kairės yra spinta su stumdomomis durimis, ant grindų prie spintos yra daugybė įvairių daiktų. <...> Kambaryje Nr. 2 tvarka sujaukta, daiktai išmėtyti. <...> Daiktai kambaryje Nr. 3 yra išmėtyti ant grindų, sujaukta. Pakilus laiptais į trečią aukštą yra kambarys Nr. 4, kuriame iš kairės stovi staliukas šalia kurio sofa ir du foteliai. Kambario gale yra dvigulė lova ir drabužių spinta. Drabužių spintos durys pravertos. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Signalizacija įrengta, vidinė, garsinė, pažiūrimose patalpose paimti nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai: rastos nuorūkos, avalynės pėdsakai, odorologiniai kvapų pėdsakai nuo metalinio laužtuvo, kūjo medinės rankenos, foninis kvapo pėdsakas (1 t., b. l. 9–34).

Iš 2020 m. gruodžio 11 d. kratos protokolo nustatyta, kad, atlikus kratą Ž. G. gyvenamojoje vietoje – name, (duomenys neskelbtini), be kitų tyrimui reikšmingų daiktų koridoriuje rastas televizorius „LG“, dvi kėdės, odinė striukė su pašiltinimu, juodos spalvos striukė „J's exte“, kurios buvo sudėtos į rožinės spalvos maišą su užrašu „Agent provocateur“, kuris buvo paimtas iš spintos. Taip pat koridoriuje rasta juodos spalvos kuprinė, kurios viduje yra įvairūs dokumentai, iš kuprinės buvo išimtas vienas dokumentas – t. y. „SEB“ banko „Įmokos/Mokesčio“ kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini), kurio mokėtojas yra V. R.. Koridoriuje ant kėdžių rastos 5 kreminės spalvos pagalvės, kurios buvo paimtos ir sudėtos į kreminės spalvos paklodę, kuri buvo paimta iš spintos. Ant pakabos rasti kabantys kreminės spalvos paltas „Giorgia P.“, juodos spalvos paltas „Emporio Armani“ ir juodos spalvos liemenė „Zara“. Virtuvėje ant stalo rastas geltonos spalvos atsuktuvas <...>. (1 t., b. l. 112–125).

2020 m. gruodžio 14 d. daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti daiktai, kurie buvo pavogti iš namo esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 11 d.: juodos spalvos televizorius „LG“ (be išskirtinių požymių), itališkos kėdės 2 vnt., rudų kojelių, žalsvos spalvos, vyriška sezoninė striukė 1 vnt. juodos spalvos, kuprinė 1 vnt. „Sony“ juodos spalvos, vyriška odinė striukė 1 vnt. tamsios spalvos ir juodos spalvos liemenė 1 vnt. „Zara“ juodos spalvos, itališkos pagalvės kreminės spalvos 5 vnt. viena didelė su bumbulais, kitos 4 mažesnės, kvepalai „Dolce & Gabana“, 50 ml, juodos spalvos maišelis su užrašu „Mango“, juodos spalvos kubo formos karoliai, pakabukas drugelis, molinis pakabukas su saulės atvaizdu, pora auskarų su juodos spalvos akmenukais, 1 pora, pora auskarų su tamsiai žalios spalvos akmenukais, 1 pora, vienas auskaras su akmenuku ir pusrutuliu formos pakabuku su baltos spalvos akmenukais, 1 vnt., pakabukas varpelio formos, 1 vnt. pakabukas su mėlynos spalvos akmenukais, 1 vnt. vėrinio dalis su akmenukais, moteriškas paltas baltos spalvos, vyriškas paltas juodos spalvos, dokumentai aplankuose statybų, schemos, diplomai (1 t., b. l. 89–95).

2020 m. gruodžio 14 d. pakvitavimu televizorius LG , 2 vnt. kėdžių, 1 vnt. sezoninė striukė, 1 vnt. kuprinė „Sony“, 1 vnt. odinė striukė ir 1 vnt. juodos spalvos liemenė, 5 pagalvės, kvepalai „Dolce & Gabana“ 50 ml, juodos spalvos maišelis su užrašu „Mango“, juodos spalvos kubo formos karoliai, pakabukas drugelis, molinis pakabukas su saulės atvaizdu, 1 pora auskarų su juodos spalvos akmenukais, 1 pora auskarų su tamsiai žalios spalvos akmenukais, vienas auskaras su akmenuku ir pusrutulio formos pakabuku su baltos spalvos akmenukais, pakabukas varpelio formos, pakabukas su mėlynos spalvos akmenukais, vėrinio dalis su akmenukais, 1 vnt. moteriškas paltas baltos spalvos, vyriškas paltas juodos spalvos, dokumentai aplankuose grąžinti V. R. (t. 1, b. l. 96).

Iš 2020 m. gruodžio 11 d. asmens kratos protokolo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 3.38 val. (duomenys neskelbtini), Ž. G. pateikė policijos pareigūnams: moterišką liemenėlę violetinės spalvos „Rose&Petal“ gamintojo, moterišką liemenėlę žalsvos spalvos, rudos spalvos moteriškus apatinius „Levante“ gamintojo, baltos spalvos moteriškus apatinius „Utenos trikotažas“ <...> (1 t., b. l. 152–160).

Iš 2020 m. gruodžio 11 d. asmens kratos protokolo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 5.05 val. atliekant sulaikyto asmens N. G. kratą jo drabužių kišenėse buvo rasta kvepalai „Dolce&Gabana“, 50 ml, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson Walkman“, IMEI (duomenys neskelbtini), su viduje „Pildyk“ SIM kortelė, juodos spalvos maišelis su užrašu „Mango“ su viduje esančiais papuošalais (juodos spalvos kubo formos karoliai, pakabukas drugelis, molinis pakabukas su saulės atvaizdu, pora auskarų su juodos spalvos akmenukais, pora auskarų su tamsiai žalios spalvos akmenukais, vienas auskaras su akmenuku ir pusrutuliu formos pakabuku su baltos spalvos akmenukais, pakabukas varpelio formos, pakabukas su mėlynos spalvos akmenukais, vėrinio dalis su akmenukais) (1 t., b. l. 145–151).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA 0129 kvitu J. M. 2020 m. gruodžio 11 d. 1.47 val. nustatytas 1,23 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 42).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA 0129 kvitu N. G. 2020 m. gruodžio 11 d. 1.29 val. nustatytas 1,05 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 4).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARAA 0129 kvitu Ž. G. 2020 m. gruodžio 11 d. 01.38 val. nustatytas 1,13 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 22).

Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, 2020 m. gruodžio 10 d. gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), už namo esančiame sklype vaikščiojo trys įtartini jaunuoliai, su žibintuvėliais, kurie pateko į minėtą namą. Įtaria, kad tai vagys, nes namo šeimininkai žiemą negyvena (1 t., b. l. 6–7).

2021 m. vasario 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. R. pateikė savo namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje rastus ir jai nepriklausančius daiktus: „Curador Sangrijos“ vyno gėrimo butelį ir 1 porą panaudotų darbinių pilkos spalvos pirštinių (1 t., b. l. 73).

2021 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti patrulių, atvykusių į vagystės vietą 2020 m. gruodžio 11 d. „Body“ kameromis daryti vaizdo/garso įrašai, juose užfiksuotas namo (duomenys neskelbtini), garaže ir rūsyje kaltinamųjų J. M., N. ir Ž. G. sulaikymas (1 t., b. l. 229–230).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. G., Ž. G. ir J. M., būdami neblaivūs ir veikdami kartu, tiksliai nenustatytu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 15 val. iki 2020 m. gruodžio 10 d. 23.55 val., perlipę tvorą ir Ž. G. išdaužus rūsio langą, įsibrovė į V. R. ir V. R. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur pagrobė svetimo turto už 3230 Eur sumą. Be to, jie, braudamiesi į minėtą namą, sulaužė tvorą, sugadino namo signalizaciją, bandydami ją atjungti, išlaužė rūsio langą, po to, braudamiesi į užrakintas patalpas namo viduje, išlaužė dvejas duris, subraižė dviejuose kambariuose parketą, subraižė sienas, sulaužė lempą, apgadino baldus: kėdes, stalą, spintą, tai yra bendrais veiksmais sugadino 4980,27 Eur vertės V. R. ir V. R. priklausančio turto.

Kaltinamieji, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad, jiems kartu vaikščiojant, kilo mintis įsibrauti į namą, kurį jie laikė nenaudojamu, nes nėra matę jo savininkų. Dėl šio tikslo jie perlipo per tvorą, šviesdami žibintuvėliais, apžiūrėjo namą, jo teritoriją. Po to, Ž. G. koja išlaužus namo rūsio langą, kaltinamieji įsibrovė į namo vidų, apžiūrėjo patalpas, iš patalpų paėmė jiems patikusius daiktus: „LG“ televizorių, striukes, kėdes, papuošalus ir kitus kaltinime nurodytus daiktus, dalį daiktų – kėdes ir pagalves išmetė į lauką, ketindami juos parsinešti vėliau. Dalį daiktų parsinešė namo, po to, sugrįžo į namo teritoriją pasiimti į lauką išmestų daiktų, paieškoti kito turto, bet buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Kaltinamieji neneigė, kad brovėsi į namą turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą. Jų tyčią pagrobti svetimą turtą rodo, kad jie tikslingai brovėsi į patalpas, įveikdami kliūtis – išlauždami langą, sugadindami signalizaciją, turėdami įsibrovimo priemones (kūjį ir laužtuvą, lauždami užrakintas duris, tirdami patalpas ir aplinką žibintuvėliais). Jų tikslą pavogti svetimą turtą, be kita ko, patvirtina kaimyno B. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis policijai pranešimą pateikusio asmens nurodytos aplinkybės, kurie matė, kaip kaltinamieji vaikščiojo po svetimą namo teritoriją pasišviesdami žibintuvėliais. Kaltinamųjų įsibrovimo į svetimą patalpą faktą įrodo taip pat policijos pareigūnas V. G., iš kurio parodymų ir „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo nustatyta, kad kaltinamieji buvo sulaikyti nukentėjusiųjų name, kai ten grįžo antrą kartą, ketindami susirinkti iš namo išmestus į lauką daiktus, viduje paieškoti dar daiktų. Kratos protokolas ir kaltinamųjų N. ir Ž. G. asmenų kratos protokolai patvirtina vagystės faktą, nes nukentėjusiesiems priklausantys daiktai (striukės, paltai, televizorius LG, kuprinė su dokumentais, išrašytais nukentėjusiajam V. R.) buvo rasti N. G. bei J. M. gyvenamojoje vietoje, smulkūs daiktai (materialinės vertės neturintys moteriško apatinio trikotažo gaminiai ir papuošalai), kuriuos nukentėjusieji identifikavo kaip savo turtą, buvo rasti kaltinamųjų N. ir Ž. G. asmens kratų metu jų drabužiuose.

Be to, įvykio aplinkybes ir tyčinį svetimo turto sugadinimą įrodo 2020 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuoti įsibrovimo į namą požymiai: išlaužtas rūsio langas, atidarytas langas antrame aukšte, prie namo atremtos kopėčios, viduje duryse išlaužtos angos asmeniui pralįsti, viduje rasti įsibrovimo įrankiai: laužtuvas ir kūjis, patalpose netvarkingai išmėtyti daiktai, lauke prie namo išmėtyti daiktai. Nukentėjusieji, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jų name buvo padaryti kaltinime nurodyti turto apgadinimai: sugadinta tvora, signalizacija, išlaužtas rūsio langas, dvejos durys name, kurios krisdamos subraižė parketą ir sienas, sudaužyta lempa dukros kambaryje, patalpos priterštos, reikalingos valymo. Sugadintą turtą (išlaužtą langą, duris, sulankstytą tvorą) fiksavo savo tarnybiniame pranešime ir parodymuose ir liudytojas V. G. Teismo vertinimu, pagrįstos ir aplinkybės dėl name buvusių baldų sugadinimo, kadangi kaltinamieji su grobiamu turtu elgėsi neatsargiai – kėdes mėtė į lauką pro langą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamieji, darydami inkriminuotus veiksmus, suprato, kad siekia pagrobti svetimą turtą įsibraudami į patalpą. Teritorija buvo apsaugota tvora, per kurią jie perlipo, ją sulankstydami, į namo vidų ir kitas vidines patalpas pateko sugadindami apsaugos priemones – signalizaciją, užrakintas duris ir uždarytą langą. Asmenys buvo pasiruošę brautis, nes naudojo priemones – laužtuvą ir kūjį. Taigi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Jų veiksmai buvo bendri, jie visi lipo per tvorą, nors langą išlaužė vienas Ž. G., visi trys įsibrovė į namą, apžiūrinėjo patalpas, bendrais veiksmais per langą iškėlė televizorių, kartu grįžo į namą antrą kartą ieškoti daugiau turto. Taigi konstatuotina, jog kaltinamieji veikė bendrininkų grupe.

Darytina išvada, kad J. M., Ž. G. ir N. G. veiksmuose yra visi būtini nusikalstamų veikų (vagystės įsibraunant į patalpą) ir tyčinio turto sugadinimo sudėties požymiai, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kaip šių nusikaltimų sutaptis.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais (2 t., b. l. 85).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. G. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams: kvalifikuotą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, tarpusavyje sudarančią idealiąją sutaptį.

N. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savanoriškai atlygino dalį (2000 Eur) turtinės žalos nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau du kartus teistas, iš jų už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą (2 t., b. l. 63–65), nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka už smulkiąją vagystę (2 t., b. l. 61), nedirba, bet registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 62, 66). Byloje nėra duomenų apie jo (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. G. už padarytą vagystę paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, o už tyčinį turto sugadinimą paskyrus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – griežčiausią su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos maksimalios 90 parų arešto bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalis) ir mažesnės nei numatytas vidurkis – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas (BK 48 straipsnio 2 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Kadangi nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį, jos bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), nustatant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

N. G. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamojo prašymas leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais netenkinamas, nes BK 49 straipsnio nuostatos, susijusios su arešto bausmės atlikimu savaitgaliais, nuo 2019 m. liepos 6 d. tokios galimybės nebenumato.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 91–93).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Ž. G. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams: kvalifikuotą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai ir nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, tarpusavyje sudarančią idealiąją sutaptį.

Ž. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savanoriškai atlygino dalį (2000 Eur) turtinės žalos nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 74), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 73), dirba (2 t., b. l. 75–76). Byloje nėra duomenų apie jo (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. G. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį –laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos mažesnės, nei numatytas vidurkis – 1 metų laisvės apribojimo bausmės terminas už kvalifikuotą vagystę ir 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas už tyčinį turto sugadinimą (BK 48 straipsnio 2 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Ž. G. skirtina ilgesnė nei kitiems kaltinamiesiems bausmė už tyčinį turto sugadinimą, nes jis daugiausiai atliko turto gadinimo veiksmų, braudamasis į patalpas.

Kadangi nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį, jos bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), nustatant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Ž. G. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą ir sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, taip pat atkurti teisingumą, Ž. G. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai – dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 88–90).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. M. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams: kvalifikuotą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai ir nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, tarpusavyje sudarančią idealiąją sutaptį.

J. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savanoriškai atlygino dalį (2000 Eur) turtinės žalos nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau neteista (2 t., b. l. 82), yra bausta administracine tvarka už važiavimą autobusu be bilieto (2 t., b. l. 81), dirba (2 t., b. l. 83). Byloje nėra duomenų apie jos (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomos mažesnės nei numatytas vidurkis – 1 metų laisvės apribojimo bausmės terminas už kvalifikuotą vagystę ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminas už tyčinį turto sugadinimą (BK 48 straipsnio 2 dalis), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Kadangi nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, jos bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas), nustatant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

J. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant skatinti kaltinamosios užimtumą ir sulaikyti ją nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, taip pat atkurti teisingumą, J. M. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai – dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

N. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 11–12). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina. N. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 1 val. iki 2020 gruodžio 11 d. 16.02 val. (viena diena) (2 t., b. l. 1, 10). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas į bausmę.

Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 29–30). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina. Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 0.45 val. iki 2020 gruodžio 11 d. 18.08 val. (viena diena) (2 t., b. l. 19, 28). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio nuostatomis, įskaitytinas į bausmę.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 49–50). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina. J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 1 val. iki 2020 gruodžio 11 d. 17.11 val. (viena diena) (2 t., b .l. 39, 48). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčio nuostatomis, įskaitytinas į bausmę.

Byloje nukentėjusioji V. R. pareiškė 6110,27 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, vėliau jį patikslino, nurodydama, kad jai padaryta 6180,27 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 59–60, 76–78). Kaltinamieji N. G., Ž. G. ir J. M. bei nukentėjusieji V. R. ir V. R. 2021 m. kovo 10 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Minėtame susitarime nurodyta, jog nukentėjusiesiems pervesta 2000 Eur žalos atlyginimo, kaltinamieji įsipareigojo nukentėjusiesiems padarytą ir likusią nesumokėtą 4180,27 Eur žalą atlyginti per 16 mėnesių, skaičiuojant terminą nuo 2021 m. kovo mėnesio, mokant į AB banko SEB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 20 dienos (pirmą įmoką iki 2021 m. kovo 25 d.) 250 Eur įmokas, paskutinį mėnesį – 430,27 Eur įmoką (1 t., b. l. 78). Civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais (t. 1, b. l. 61–72), turtinė žala padaryta nusikalstamais kaltinamųjų bendrais veiksmais. Todėl yra teisinis pagrindas patvirtinti 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) trys kompaktiniai diskai, saugomi voke prie galinio II tomo viršelio, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

2) dėžė, kurioje yra moteriškas apatinis trikotažas, ir vokai, kuriuose yra avalynės pėdsakai, atsuktuvas, guminės pirštinės, kūjis ir laužtuvas, vokas, kuriame yra saga, rožinės spalvos maišas, vokas, kuriame yra trys nuorūkos ir rankšluostis, maišas, kuriame yra nugertas alkoholinio gėrimo butelis ir darbinės pirštinės, perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) daiktinių įrodymų sandėlį ((duomenys neskelbtini)), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3) kvapų pėdsakai perduoti saugoti į Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 90 parų arešto bausmę.

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti N. G. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 7 dalimi, subendrinti N. G. paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į N. G. paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 1 val. iki 2020 gruodžio 11 d. 16.02 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

N. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti Ž. G. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti Ž. G. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti Ž. G. paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti Ž. G. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti Ž. G. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c ) papunkčiu, į Ž. G. paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 0.45 val. iki 2020 gruodžio 11 d. 18.08 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti J. M. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti J. M. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti J. M. paskirtas bausmes bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jai paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti J. M. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, paskirti J. M. įpareigojimus: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems pagal grafiką, nustatytą pagal 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c ) papunkčiu, į J. M. paskirtą bausmę įskaityti jai taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 1 val. iki 2020 gruodžio 11 d. 17.11 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Patvirtinti 2021 m. kovo 10 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo tarp kaltinamųjų N. G., Ž. G., J. M. ir nukentėjusiųjų V. R., V. R., kuriuo kaltinamieji įsipareigojo padarytą ir likusią nesumokėtą 4180,27 Eur (keturių tūkstančių šimto aštuoniasdešimt eurų ir dvidešimt septynių euro centų) žalą atlyginti per 16 mėnesių, skaičiuojant terminą nuo 2021 m. kovo mėnesio, mokant į AB banko SEB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 20 dienos (pirmą įmoką iki 2021 m. kovo 25 d.) 250 Eur įmokas, paskutinį mėnesį – 430,27 Eur įmoką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) tris kompaktinius diskus, saugomus voke prie galinio II tomo viršelio, palikti saugoti prie bylos;

2) dėžę, kurioje yra moteriškas apatinis trikotažas, ir vokus, kuriuose yra avalynės pėdsakai, atsuktuvas, guminės pirštinės, kūjis ir laužtuvas, voką, kuriame yra saga, rožinės spalvos maišą, voką, kuriame yra trys nuorūkos ir rankšluostis, maišą, kuriame yra nugertas alkoholinio gėrimo butelis ir darbinės pirštinės, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) įrodymų sandėlį ((duomenys neskelbtini)), sunaikinti;

3) kvapų pėdsakus, perduotus saugoti į Lietuvos kriminalistinių tyrimo centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių, sunaikinti.

Išaiškinti N. G., kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) N. G. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371);

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

Ž. G. ir J. M. išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad:

1) nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis