- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 2-2403/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- L. M., S. M.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M. ir S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties likviduojamos akcinės bendrovės banko „SNORAS“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-2267-611/2013), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlė AB bankui „SNORAS“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Neilą Kuperį (Neil Cooper).
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino BAB banko „SNORAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat ir L. M. 255 382,03 Lt finansinį reikalavimą, tačiau L. M. ir jos sutuoktinis S. M. pateikė prašymą įtraukti į BAB banko „SNORAS“ kreditorių sąrašą ir jį (S. M.) kaip L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „SNORAS“, bendraturtį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje prašymas buvo patikslintas, prašant įtraukti S. M. į kreditorių sąrašą kaip solidarų su sutuoktine L. M. kreditorių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi S. M. prašymą atmetė.
Teismo motyvai: sutartis dėl banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios kildinamas S. M. reikalavimas, buvo sudaryta tik kreditorės L. M. vardu; ją (sutartį) sudarė ir ginčo banko sąskaita galėjo naudotis tik L. M. Atsakovas (bankas) nebuvo informuotas apie tai, kad L. M. vardu atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis turi teisę naudotis ir kiti asmenys, taip pat ir S. M., ar kiti asmenys turi reikalavimo teises į šioje sąskaitoje esančias lėšas. S. M. kaip sąskaitos valdytojas atsakovui nebuvo atskleistas, jis neturėjo teisės disponuoti šia sąskaita. Įrodymų, kad atsakovas žinojo apie sutuoktinių bendrą ginčo sąskaitą, nepateikta. Nors ginčo sąskaitoje esančios lėšos pagal CK 3.88 straipsnį yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau - IĮIDD) 2 straipsnio 3 dalį jie nėra du savarankiški indėlininkai. Be to, jų (pareiškėjų-sutuoktinių) turtas pagal CK nuostatas nėra atskirtas. CK 3.88 straipsnio norma turi reikšmės tik jų (sutuoktinių) turto teisiniam režimui ir jų tarpusavio santykiams, tačiau neturi reikšmės taikant minėto įstatymo nuostatas dėl nustatyto indėlininko ir jam taikomos draudiminės apsaugos.
Teismas sprendė, kad L. M. ir S. M. pripažintini vienos banko sąskaitos ir joje esančių lėšų turėtojas: sąskaitos sutartis siejo tik atsakovą ir L. M.; S. M. savarankiškų reikalavimo teisių į ginčo lėšas neturi; turtas tarp jų nėra padalintas, santuoka taip pat nėra nutraukta, jų dalys bendroje nuosavybėje nėra nustatytos. S. M. pripažinimas solidariu sąskaitos turėtoju ir jo įtraukimas į kreditorių sąrašą iš esmės reikštų L. M. ir atsakovo sutarties modifikavimą, nesant tam teisinio pagrindo. Be to, dėl nurodytų motyvų, teismas nenustatė pagrindų, dėl kurio S. M. galima būtų įtraukti į atsakovo kreditorių sąrašą kaip savarankišką kreditorių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai L. M. ir S. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas S. M. pareikštas finansinis reikalavimas, ir klausimą išspręsti iš esmės - į BAB banko „SNORAS“ kreditorių sąrašą įtraukti S. M. su 255 155,24 Lt solidariu kreditiniu reikalavimu.
L. M. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likę negrąžinti 255 155,24 Lt yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Sutuoktiniai yra vieno iš jų vardu atidarytoje sąskaitoje esančių lėšų bendraturčiai, todėl jie sudaro kreditorių daugėtą ir turi solidarią reikalavimo teisę į atsakovą, nepriklausomai nuo to, kad banko sąskaitos sutartį pasirašė tik vienas iš kreditorių (L. M.);Interpretuodamas banko sąskaitos sutartį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai lingvistiniu sutarties aiškinimo metodu ir visiškai ignoravo CK 3.92 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, bei aplinkybes, kad L. M. banko sąskaitos sutartį sudarė būdama santuokoje. L. M. sudarant banko sąskaitos sutartį su atsakovu nebuvo būtinybės (prievolės) informuoti atsakovą apie sutuoktinį. Juo labiau, kad bankas, būdamas profesionalus finansinės ir kredito rinkos dalyvis, turėjo visas galimybes išsiaiškinti ar L. M. yra susituokusi;Draudiminės išmokos S. M. išmokėjimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl S. M. teisės į draudimo išmoką iš viso neturėjo pasisakyti. Mano, kad išspręsti ginčą teisingai, reikšmingos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo, kuriuo įgyvendinta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, nuostatos, kuriomis minimalaus dydžio draudiminė apsauga turi būti taikoma kiekvienam indėlininkui, kuris nors ir nenurodytas kaip sąskaitos turėtojas, tačiau gali būti nustatytas. S. M. ir L. M. santuoka buvo įregistruota Civilinės metrikacijos įstaigoje, t. y. išviešinta iki draudiminio įvykio. Aplinkybė, jog sutuoktinių turtas nėra atskirtas, nėra pagrindas teigti, kad jie nelaikytini vienu indėlininku pagal IĮIDD įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Nors pagal bendrąją taisyklę bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turto dalys nėra nustatomos (CK 4.73 str.), tačiau pagal IĮIDD įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kai sprendžiamas draudimo išmokos išmokėjimo klausimas, indėlininkų (sutuoktinių) lėšos padalijamos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas LAB bankas „SNORAS“ prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo nuomone, sutuoktiniai (L. M. ir S. M.) negali būti laikomi solidariaisiais banko kreditoriais, nes bankui nebuvo ir neturėjo būti žinoma, kad banko sąskaitos sutarties sudarymo metu pareiškėja L. M. buvo susituokusi. Kadangi gyventojų registro duomenys nėra vieši, o pareiškėja L. M. nesuteikė bankui teisės tuo tikslu kreiptis į gyventojų registrą ir gauti duomenis apie jos sudarytą santuoką, todėl toks banko kreipimasis būtų šiurkščiai pažeidęs Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. CK 3.88 straipsnis yra reikšmingas tik sutuoktinių turto teisiniam režimui, jų tarpusavio santykiams, tačiau netaikytina nustatant atsakovų kreditorius. Minėta teisės norma nėra speciali IĮIDĮ 2 straipsnio 3 dalies normos atžvilgiu. Jos (teisės normos) nekonkuruoja.
S. M. neturėjo teisės disponuoti pinigais, esančiais jo sutuoktinės banko sąskaitoje. Jokie šalių susitarimai nenustatė, jog pareiškėjai turi solidarųjį reikalavimą atsakovui. Iš banko sąskaitos sutarties turinio yra akivaizdu, jog tik pareiškėja L. M. turėjo teisę reikalauti, kad bankas įvykdytų savo prievoles ir įsipareigojimus pagal šią sutartį (įskaitant banko bankroto atvejį).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Apeliantų pareiškimo faktinį bei teisinį pagrindą sudarė šios aplinkybės: apeliantams esant santuokoje, jo (apelianto) sutuoktinė L. M. pasirašė su atsakovu BAB banku „SNORAS“ mokėjimo sąskaitos sutartį, kurios pagrindu bankas atidarė L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bankrutavus LAB bankui „SNORAS“, išmokėjus draudimo išmoką (345 280 Lt) likusios ginčo sąskaitoje esančios lėšos sudarė 255 382,03 Lt. Apeliantai, remdamiesi CK 3.88 straipsniu ir 3.117 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad jis, kaip sutuoktinis, pripažintinas nurodytoje sąskaitoje esančių lėšų bendraturčiu. Jų įsitikinimu, abu sutuoktiniai turi solidarią reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, apeliantai savo reikalavimo pagrįstumą papildomai įrodinėja IĮIDD įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, apibrėžiančiu šiame įstatyme naudojamos sąvokos „indėlininkas“ sampratą, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 94/19/EB nuostatomis.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, prieina prie išvados, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pripažinti apeliantą S. M. solidariu kreditoriumi nėra pagrindo.
Šioje byloje nėra ginčo dėl apeliantų santuokos sudarymo fakto bei to, jog būtent po santuokos sudarymo apelianto sutuoktinė L. M. pasirašė 2011 m. lapkričio 4 d. mokėjimo sąskaitos sutartį, iš kurios apeliantas kildina savo reikalavimo teisę bankui. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 3.88 straipsnio ir 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad minėtos teisės normos reikšmingos tik sprendžiant dėl sutuoktinių (apeliantų) turto teisinio rėžimo, nustatant sutuoktinių tarpusavio turtines teises bei pareigas, tačiau jos (teisės normos) nepagrindžia S. M. reikalavimo teisių LAB bankui „SNORAS“. Taigi nustačius, kad santuokos galiojimo metu apelianto S. M. sutuoktinė sudarė su banku „SNORAS“ banko sąskaitos sutartį (CK 6.913 str.) ir šioje sąskaitoje laikė pinigus, sutuoktinių turtui galiojantis teisinis rėžimas (CK 3.88 str.) savaime nesuponuoja kito sutuoktinio (apelianto) teisės šios (mokėjimo sąskaitos) sutarties pagrindu reikšti reikalavimus atsakovui. Aplinkybė, kad L. M. buvo susituokusi su S. M., neapribojo jos (L. M.) teisės be kito sutuoktinio (apelianto) sutikimo atidaryti depozitinę banko sąskaitą savo vardu ir laisvai disponuoti joje esančiomis lėšomis, jeigu tos lėšos nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn (CK 3.92 str. 5 d.). Apeliantai neįrodė, kad ginčo sąskaitoje laikomos lėšos buvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn, ir apie tai žinojo atsakovas.
Pagal 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EEB dėl indėlių garantijų sistemų (iš dalies pakeista 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB), bendra sąskaita – dviejų ar daugiau asmenų vardu atidaryta sąskaita arba sąskaita, kuria gali naudotis du ar daugiau asmenų ir kuria galima naudotis pagal vieno ar kelių minėtų asmenų parašus. Įgyvendinant minėtą direktyvą, buvo parengtas IĮIDD įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalyje indėlininkais pripažįstama asmenų grupė, turinti reikalavimo teises į lėšas pagal sutartis. Nagrinėjamu atveju 2011 m. lapkričio 4 d. mokėjimo sąskaitos sutartį vienasmeniškai pasirašė L. M., o S. M. nebuvo šios sutarties šalimi. Šioje sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios suteikia apeliantui L. M. teisę disponuoti ginčo sąskaitoje esančiomis lėšomis, bei nuostatų, suteikiančių apeliantui reikšti šios sutarties pagrindu reikalavimus LAB bankui „SNORAS“ (CK 6.915 str. 1 d.). CK 3.92 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, numatanti, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, nereiškia, kad, galiojant tokiai prezumpcijai, apeliantas, kaip sutuoktinis, tapo kito sutuoktinio (L. M.) sudarytos banko sąskaitos sutarties šalimi ir/ar savaime nesukūrė sutuoktiniui (apeliantui) savarankiškų reikalavimo teisių tokios sutarties pagrindu. Be to, galiojantis teisinis reglamentavimas taip pat nenumato solidarios sutuoktinių reikalavimo teisės pagal vieno sutuoktinio sudarytas sutartis, o S. M., kaip sutuoktinio, solidari reikalavimo teisė nebuvo numatyta ir mokėjimo sąskaitos sutartyje (CK 6.18 str. 1 d.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.