Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jurgitai Kasnauskienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei, kaltinamajam D. Ž., jo gynėjui advokatei Stefanijai Taluntienei, nukentėjusiajai B. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei grasino jį nužudyti: 2018-01-19 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu, siekdamas atimti galimybę priešintis, susuko savo sutuoktinę B. Ž. į antklodę, stipriai suspaudė, grubiai parvertė į lovą ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. Ž. susuktai į antklodę, prispaustai ir negalinčiai priešintis nukentėjusiajai uždėjo ant galvos pagalvę ir pagalve spaudė nukentėjusiosios galvą, sakydamas, kad ją uždusins. Tokiu būdu D. Ž. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir grasino jį nužudyti, nukentėjusiajai turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Dėl pareikštų kaltinimų D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-01-19 vakare apie 20.30 val.namuose buvo apsvaigęs. Žmona grįžo vėliau iš darbo. Jis pradėjo kabinėtis prie sutuoktinės, bartis. Jis rūkė balkone ir žmona jį ten uždarė, dėl ko jis susinervino. Kai jį išleido, jis susuko žmoną į antklodę ir spaudė ant lovos, buvo uždėjęs pagalvę ant veido. Žmona bijojo, kad nesulūžtų akiniai. Žmona jį nustūmė ir pabėgo. Uždusinti žmonos nenorėjo, tik pagąsdinti. Po įvykio žmonos atsiprašė, su ja susitaikė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pažada, kad daugiau taip nepasikartos. Taip atsitiko tik dėl to, kad jis vartoja alkoholį. Jau daugiau kaip metai neturi darbo ir tai įtakoja jo elgesį, alkoholio vartojimą.

Nukentėjusioji B. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą grįžo vėliau iš darbo, nes dirba buhaltere ir turi daug darbo. Vyras namuose buvo neblaivus ir pradėjo jai priekaištauti dėl vėlaus grįžimo į namus. Pastaruoju metu vyras nedirba, ji išlaiko šeimą. Vyras dažnai vartoja alkoholį, dėl ko kyla barniai namuose. Vyras nuėjo parūkyti į balkoną ir paliko atdaras duris. Ji jas uždarė ir užsuko rankeną, kad neitų šaltis į vidų. Kai vyras pabeldė, ji jas atidarė. Vyras griebė ją į glėbį, susuko į antklodę ir pargriovė ant lovos. Jis uždėjo jai pagalvę ant galvos ir spaudė. Akiniai jai įsirėmė į nosį ir ji bijojo, kad jis jų nesulaužytų. Kai spaudė, juto skausmą krūtinėje. Ji atstūmė vyrą kojomis ir nubėgusi užsidarė vonioje. Vyras pats iškvietė policiją. Kai spaudė pagalve, ji negalvojo, kad ją vyras nužudys. Po įvykio su vyru susitaikė, ji jam atleido ir prašo bylą nutraukti.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis jėga spausdamas savo sutuoktinę prie lovos sukėlė jai fizinį skausmą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, prašo bylą nutraukti. D. Ž. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, jis neteistas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms D. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina ( BK 38 straipsnio 1dalis). Nutraukus bylą, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios darytų drausminantį poveikį kaltinamojo elgesiui – nemokami darbai ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2dalies 5punktas, 70 straipsnis, 72² straipsnis).

Dėl išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1dalį

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios paskutiniu laiku dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo ir nedarbo gana dažnai vyko konfliktai, kurių metu kaltinamasis taip pat grasindavo nukentėjusiajai, o nukentėjusioji vengdama fizinio smurto panaudojimo, užsidarydavo vonioje, arba išvykdavo pas mamą. Teisme nukentėjusioji nurodė, kad netikėjo vyro išsakomais grasinimais ir nemanė, kad jis ją nužudys, tik patyrė fizinį skausmą dėl jos prispaudimo. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad neketino žmonos nužudyti. Iš šių aplinkybių seka išvada, kad grasinančio pobūdžio pasisakymai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra šiuo metu įprasti tarpusavio santykiuose ir nėra pagrindo manyti, kad būtent, nagrinėjamu atveju, kaltinamojo išsakyti grasinimai galėjo būti realiai įgyvendinti, greičiau tai buvo išsakyta spontaniškai, daromo smurtinio nusikaltimo įkarštyje. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, nors kaltinamasis sakė, kad jis ją uždusins, ji šiais jo žodžiais netikėjo ir net smurtinio nusikaltimo darymo metu netikėjo, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo išsakytus žodžius, juolab, kad tą vakarą jis buvo neblaivus ir nukentėjusioji manė, kad pati gali nuo jo apsiginti. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad policiją į įvykio vietą iškvietė ne nukentėjusioji, o pats kaltinamasis, kas tik dar labiau patvirtina, kad nukentėjusiojo jokios grėsmės savo gyvybei nejautė. Nors kaltinamasis buvo uždėjęs pagalvę ant nukentėjusios veido ir sakė, kad ją uždusins, tačiau kaip nurodo pati nukentėjusioji tai vyko trumpai ir ji nesunkiai išsivadavo iš kaltinamojo prievartinio prispaudimo, nustumdama jį koja. Neigiamą nukentėjusiosios emocinę būseną (susijaudinimą ir išgąstį) galėjo sukelti smurtiniai kaltinamojo veiksmai, dėl kurių jai skaudėjo ir baimė dėl galimybės sulaužyti akinius, kai kaltinamasis spaudė pagalvę ant veido, o ne grasinimų realumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. Ž. veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės, o būtent, nagrinėjamu atveju, nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir D. Ž. dėl šios veikos išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas, naikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste-BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, 67 straipsniu, 70 straipsniu, 72² straipsniu, BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

D. Ž. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemones: penkiasdešimt (50) valandų nemokamų darbų, juos atliekant per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. Ž. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.