Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ą. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) Marijampolės skyriaus 2011-08-04 sprendimą Nr. 53-1940 (toliau – Sprendimas Nr. 53-1940) ir 2011-08-23 sprendimą Nr. 53-2137 (toliau – Sprendimas Nr. 53-2137);

– panaikinti Valdybos 2015-07-03 sprendimą Nr. (6.5)I-4614 (toliau – Sprendimas Nr. (6.5)I-4614);

– įpareigoti išmokėti pareiškėjui neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – pensija, senatvės pensija) dalį – 3 660,24 Eur už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-07-01;

– atlyginti pareiškėjo išlaidas, susijusias su atstovavimu.

Teismo posėdyje Valdybos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

5. Prie bylos prijungta VAAT administracinės bylos teisminio proceso Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga (toliau – bylos Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga), kurią išnagrinėjus priimti VAAT 2014-05-26 sprendimas (bylos Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga, b. l. 87–93) ir LVAT 2015-06-18 nutartis (bylos Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga, b. l. 117–122).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas. Dalis skundo paliktina nenagrinėta.

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30 buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuota senatvės pensija, t. y. laikinai sumažinta atsižvelgus į tai, kad tuo laikotarpiu pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų (b. l. 18–20); Valdybos Marijampolės skyrius dėl senatvės pensijos paskyrimo pareiškėjui priėmė Sprendimą Nr. 53-1940 (b. l. 14) ir Sprendimą Nr. 53-2137 (b. l. 16); pareiškėjas 2013-07-04 Valdybai pateikė skundą (toliau – 2013-07-04 skundas), kuriame nurodė, kad jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-06-30 yra susidariusi senatvės pensijos nepriemoka ir prašė neteisminiu keliu tai išspręsti (bylos Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga, b. l. 34–35); Valdyba 2013-07-16 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-4799, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-07-04 skundą, kaip paduotą praleidus 3 metų terminą, ir pasiūlė jam iki 2013-07-29 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą šį terminą atnaujinti (bylos Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga, b. l. 39–60); pareiškėjas 2013-08-21 pateikė prašymą (toliau – 2013-08-21 prašymas) atnaujinti 3 metų skundo Valdybai padavimo terminą (bylos Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga, b. l. 61–63); Valdyba 2013-09-02 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-5826, kuriuo, be kita ko, atsisakė tenkinti pareiškėjo 2013-08-21 prašymą atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-07-04 skundą dėl Valdybos Marijampolės skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 pareiškėjui mokėti pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuotą senatvės pensiją (bylos Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga, b. l. 70–71); VAAT 2014-05-26 sprendimu, kurį LVAT 2015-06-18 nutartimi paliko nepakeistą, pareiškėjui atnaujino 3 metų terminą kreiptis su skundu į Valdybą, panaikino Valdybos 2013-07-16 sprendimą Nr. (6.5)I-4799, 2013-09-02 sprendimą Nr. (6.5)I-5826 ir įpareigojo Valdybą pareiškėjo 2013-07-04 skundą išnagrinėti iš esmės (bylos Nr. 3-61-3-03763-2013-8 medžiaga, b. l. 87–93, 117–122); vykdydama VAAT 2014-05-26 sprendimą, Valdyba pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2013-07-04 skundą ir skundžiamame Sprendime Nr. (6.5)I-4614 konstatavo, kad ji neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, nes, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, Seimas 2015-06-30 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau – Kompensavimo įstatymas), pagal kurį pareiškėjui bus išmokėta kompensuojamoji suma (b. l. 6–8).

Dėl senatvės pensijos nepriemokos ir Sprendimo Nr. (6.5)I-4614

7. Pareiškėjas skunde, be kita ko, prašo panaikinti Sprendimą Nr. (6.5)I-4614 ir priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-07-01, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, susidariusią senatvės pensijos nepriemoką – 3 660,24 Eur.

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjui susidarė senatvės pensijos nepriemoka, taip pat dėl šios nepriemokos dydžio. VAAT 2014-05-26 sprendimu, kurį LVAT 2015-06-18 nutartimi paliko nepakeistą, pareiškėjui atnaujino 3 metų terminą kreiptis su skundu į Valdybą, taigi pareiškėjas nėra praleidęs nustatyto termino, su kuriuo įstatymų leidėjas sieja pažeistos teisės į pensijos nepriemoką gynimą. Dėl šių aplinkybių teismas šiame sprendime plačiau nepasisakys.

9. Vykdydama VAAT 2014-05-26 sprendimą, Valdyba pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2013-07-04 skundą ir Sprendime Nr. (6.5)I-4614 konstatavo, kad ji neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, nes, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, Seimas 2015-06-30 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau – Kompensavimo įstatymas), pagal kurį pareiškėjui bus išmokėta kompensuojamoji suma. Įvertinus nurodytą aplinkybę ir skundo turinį, konstatuotina, kad šioje byloje turi būti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.

10. Sprendžiant, ar skundžiamu Sprendimu Nr. (6.5)I-4614 Valdyba teisėtai ir pagrįstai nurodė neturinti teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, nes ši nepriemoka turi būti kompensuota Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka (dydžiais ir terminais), reikšmingi yra teisinis reguliavimas, įtvirtintas Kompensavimo įstatyme ir Konstitucinio Teismo 2014-03-07 sprendime pateikti kai kurių Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatų išaiškinimai, susiję su pastarojo nutarimo įgyvendinimu.

10.1. Seimas 2015-06-30 priėmė Kompensavimo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2015-08-01. Jame nustatyta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pradės išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018-10-31. Besikreipusiems iki 2018-12-31 senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).

10.2. Konstitucinis Teismas 2014-03-07 sprendime, be kita ko, konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo motyvuojamosios dalies III skyriaus 6.5 punkto nuostata „praradimai, atsiradę dėl senatvės <...> pensijų mažinimo, <...> nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka“, motyvuojamosios dalies V skyriaus 5.5 punkto nuostata „šiuos sumažintų pensijų kompensavimo elementus įstatymu turi nustatyti įstatymų leidėjas; tik taip suprantamas šis teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai“, motyvuojamosios dalies V skyriaus 19.5 punkto nuostata „praradimai, atsiradę inter alia dėl senatvės pensijų mažinimo, nebelikus ypatingos situacijos, būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka“ inter alia reiškia, kad, valstybėje nebelikus ypatingos situacijos ir atsiradus prielaidoms pagal objektyvius duomenis (ekonominius rodiklius, inter alia ekonomikos augimo rodiklius, valstybės sukauptas lėšas) įvertinti atitinkamas valstybės išgales, visiems asmenims turi būti užtikrintas jų patirtų praradimų, atsiradusių sumažinus (inter alia įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai) senatvės pensijas, teisingas kompensavimas; tai pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrinta tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

11. Apibendrinant Kompensavimo įstatyme, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime, 2014-03-07 sprendime pateiktus išaiškinimus ir iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, susijusius su pareiškėjo praradimų, susidariusių senatvės pensiją perskaičiavus taikant vėliau Konstitucijai prieštaravusia pripažintą Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad Kompensavimo įstatyme yra nustatyta pareiga Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms jame įtvirtintomis sąlygomis (tvarka, terminais, dydžiais) kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus, o pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti senatvės pensijos nepriemokos dalį teismo sprendimu. Konstatuotina ir tai, kad teismas neturi pagrindo naikinti Valdybos Sprendimo Nr. (6.5)I-4614, kuriame konstatuota, kad Valdyba neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį. Todėl pareiškėjo skundo dalis tiek, kiek juo prašoma panaikinti Sprendimą Nr. (6.5)I-4614 ir priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-07-01, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, atmestinas. Tai konstatavus, kiti su šia skundo dalimi susiję pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiškai reikšmingi.

Dėl Valdybos Marijampolės skyriaus Sprendimų Nr. 53-1940 ir Nr. 53-2137

12. Pareiškėjas skunde, be kita ko, prašo panaikinti Valdybos Marijampolės skyriaus Sprendimus Nr. 53-1940 ir Nr. 53-2137, kuriais pareiškėjui buvo nustatoma senatvės pensijos dydis.

13. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

14. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 dalį Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo jose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo13 straipsnis, Teismų įstatymo33 straipsnio 4 dalis). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

15. Nustatyta, kad apie tai, jog pareiškėjo atžvilgiu yra priimti skundžiami Valdybos Marijampolės skyriaus Sprendimai Nr. 53-1940 ir Nr. 53-2137, pareiškėjas buvo informuotas raštu atitinkamai 2011-08-10 ir 2011-08-30 (b. l. 13, 15). Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad juose yra išaiškinta apskundimo tvarka. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir proceso šalių procesiniuose dokumentų turinio, pareiškėjas šių sprendimų nustatyta tvarka Valdybai neapskundė. Vadinasi, skundą dėl Valdybos Marijampolės skyriaus Sprendimų Nr. 53-1940 ir Nr. 53-2137 pareiškėjas teismui padavė nesilaikydamas tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

16. ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas skundą palieka nenagrinėtą. Pagal aktualios redakcijos Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-I3I patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 punktą, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti; jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Vadinasi, pareiškėjas Valdybos Marijampolės skyriaus Sprendimus Nr. 53-1940 ir Nr. 53-2137 dar gali apskųsti Valdybai, kartu pateikdamas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

17. Remiantis nurodytais argumentais, pareiškėjo skundo dalis tiek, kiek juo prašoma panaikinti Valdybos Marijampolės skyriaus Sprendimus Nr. 53-1940 ir Nr. 53-2137, paliktina nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu 127 straipsniu ir 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo J. Ą. skundo dalį tiek, kiek juo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-07-03 sprendimą Nr. (6.5)I-4614 ir priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-07-01, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, atmesti.

Skundo dalį tiek, kiek juo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyriaus 2011-08-04 sprendimą Nr. 53-1940 ir 2011-08-23 sprendimą Nr. 53-2137, palikti nenagrinėta.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.