Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo M. K. atstovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei J. Ž.,

viešame teismo posė­dy­je išnagri­nė­jo baudžiamąją bylą, kurioje

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, gyvenanti kodas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. balandžio 18 d., apie 17 val., Lazdijų rajono savivaldybėje, kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpoje - kambaryje, mušdama bei kitaip smurtaudama artimoje aplinkoje prieš artimą giminaitį bei šeimos narį - kartu su ja gyvenantį mažametį savo vaiką M. K., gim. kodas (duomenys neskelbtini), kuriam griebdama ranka sudavė į veidą ir jį pastūmė, dėl ko vaikas galva atsitrenkė į vaikišką lovytę, bei sudavė jam rankos delnu per užpakalį, tokiu būdu mažamečiui nukentėjusiajam M. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų dešinės ausies kaušelio priekinio paviršiaus apatinėje dalyje ir dešiniame skruoste.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji savo tyčiniais veiksmais, norėdama sugriebti savo sūnui už plaukų, apdraskė jam veidą bei su ranka sudavė jam per užpakalį ir tuo sukėlė mažamečiui M. K. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveiktos sutrikdymą, todėl tokia veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 3 d., kuri ir numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui.

Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, ji nėra teista (t. 2, b. l. 36), todėl remiantis BK 55 straipsniu pirmiausiai turėtų būti svarstomas sankcijoje numatytos vienintelės su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, paskyrimas. Tačiau ši BK norma numato, kad net ir pirmą kartą teisimam asmeniui teismas gali skirti laisvės atėmimo bausmę, tik privalo motyvuoti savo sprendimą. Baudžiamojoje teisėje pripažįstama, kad baudžiamosios atsakomybės efektyvumas labiausiai priklauso ne nuo bausmės rūšies ar jos griežtumo, o nuo bausmės neišvengiamumo. Vienas iš bausmės neišvengiamumo aspektų yra ir reali galimybė bausmę faktiškai įvykdyti. Tik atlikęs bausmę asmuo tinkamai suvokia jos paskirtį ir pasekmes. Tuo tarpu skiriama, bet neįvykdoma bausmė negali pasiekti bausmės tikslų.

Šiuo atveju sankcijoje numatyta vienintelė su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kuri formaliai galėtų būti skiriama pirmą kartą teisiamai N. K., tačiau ji nedirba ir augina 6 nepilnamečius vaikus, tarp jų ir vieną iki trejų metų (t. 2, b. l. 34-35, 47, 49), jos sutuoktinis taip pat nedirba, todėl privalėdama išlaikyti tokią didelę šeimą tik iš socialinių išmokų kaltinamoji neturi jokių galimybių sumokėti baudą. Tai reiškia, kad baudos paskyrimas šiuo atveju būtų visiškai neefektyvus, nes tokios bausmės įvykdymas iš esmės sunkiai įmanomas. Be to, baudos skyrimas reikštų ir kaltinamosios nepilnamečių vaikų padėties apsunkinimą, nes net ir vykdant priverstinį išieškojimą iš lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti, labiausiai nukentėtų net ne kaltinamosios, o jos vaikų interesai. Todėl šiuo atveju bausmės tikslai efektyviausiai gali būti pasiekti skiriant ne švelniausią bausmės rūšį – baudą, o vieną iš kitų, sankcijoje numatytų, bausmių.

Skirti kaltinamajai arešto bausmę nėra pagrindo ir nebūtų teisinga, nes tokios bausmės skyrimas būtų per griežta ir neadekvati nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamosios asmenybei atsakomybė. Arešto paskyrimas reikštų realų laisvės atėmimą, motinai, kuri augina šešis nepilnamečius vaikus, ir tai neabejotinai neigiamai atsilieptų vaikų interesams. Todėl atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę ir jos šeimyninę padėtį šiuo atveju N. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nes tai labiausiai efektyvi baudžiamosios atsakomybės forma, leisianti maksimaliai efektyviai pasiekti visus bausmės tikslus. Šioje byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymą sąlygojo kaltinamosios girtumas, dėl kurio ji nesuvaldė savo emocijų, o teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad N. K. konstatuojamas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 73-75). Be to, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija patvirtina, kad N. K. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir socialinių įgūdžių stokos (t. 1, b. l. 116-121). Akivaizdu, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, keliančių nusikaltimo pakartotinumo riziką, yra kaltinamosios priklausomybė nuo alkoholio. Pati kaltinamoji teismo posėdžio metu sutiko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, todėl skiriant bausmę labai svarbu tai, kad vienintelė galimybė paskirti įpareigojimą gydytis šią priklausomybę yra BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirti tokį įpareigojimą. Priklausomybės nuo alkoholio gydymas šiuo atveju yra vienas iš svarbiausių bausmės tikslų, nes tai iš esmės daugiausiai lemiantis veiksnys, leidžiantis sulaikyti kaltinamąją nuo naujų panašių nusikalstamų veikų ir apriboti jai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 42 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), kurių bus galima išvengti jeigu ji nustos vartoti alkoholį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, nes savo kaltę ji pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė spontaniškai ir tai yra pirmas jos padarytas nusikaltimas, todėl pagrįstai galima manyti, kad suvokdama savo veiksmų pavojingumą ir jai gresiančias pasekmes, jeigu padarytų pakartotines nusikalstamas veikas, ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad byloje yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, kaltinamoji nedirba, nes augina 6 vaikus, tarp jų ir vieną iki trejų metų (t. 2, b. l. 34-35, 47, 49), todėl bausmė skirtina mažesnio dydžio nei sankcijos vidurkis ir artimesnė minimumui. Kadangi kaltinamoji prisipažino kalta ir įrodymai buvo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji smurtą panaudojo savo šeimos nario atžvilgiu, atidedant bausmės vykdymą jai skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 75 straipsnio 2 dalis, 72² straipsnis).

Nors teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta, kad N. K. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu ir dabar konstatuojamas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau konstatuota, jog ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti bei dabartiniu metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad N. K. nekonstatuojama psichikos sutrikimų, kurie galėtų duoti pagrindą pripažinti ją ribotai pakaltinama, ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jai nereikalingas (t. 2, b. l. 73-75). Todėl atsižvelgiant į kaltinamosios psichikos būklę ir jos sugebėjimą nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, ji pripažintina kalta ir nuteistina, nes pagrindo spręsti jos nepakaltinamumo klausimo ir taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra.

Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Šioje byloje paskirta mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą prašo priteisti vaikui padarytą 300 Eur neturinę žalą iš kaltinamosios.

Byloje nustatyta, kad nusikaltimo metu ir po jo mažametis nukentėjusysis jautė fizinį skausmą ir baimę, dėl smurto pobūdžio patyrė pažeminimą kitų savo seserų akivaizdoje, jautė nepatogumus dėl apdraskyto veido, patyrė nesaugumo jausmą, nes sužalotas buvo jo gyvenamojoje ir jam artimoje aplinkoje, kurioje turėtų jaustis saugus. Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, pripažintinos neturtine žala, o CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl neturtinė žala nepilnamečiui nukentėjusiajam priteistina.

Įstatymas numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015). Šiuo atveju žala buvo padaryta vaiko sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina vertybė, tačiau nusikaltimo pasekmės nebuvo sunkios, odos įbrėžimai greitai užgijo ir jokių liekamųjų reiškinių sveiktai nesukėlė. Be to, pats smurto pobūdis nebuvo labai pavojingas ar labai žeidžiantis nukentėjusįjį, nes ir pats nukentėjusysis savo veiksmais išprovokavo kaltinamosios atitinkamą elgesį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki, ji tik iš socialinių išmokų privalo išlaikyti net šešis nepilnamečius vaikus. Todėl kuo didesnė suma bus priteista nukentėjusiajam jos sūnui, tuo mažiau kaltinamosios pajamų ji galės panaudoti visų kitų savo vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į sunkią kaltinamosios turtinę padėtį ir jos šeimyninę padėtį priteistinas neturtinė žalos dydis mažintinas iki 150 Eur, nes esant nustatytų aplinkybių visumai tokia piniginė satisfakcija bus teisingai kompensuojanti mažamečio neturtinėms vertybėms padarytą žalą suma ir nepažeis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis yra mažametis (10 metų amžiaus) ir negali savarankiškai disponuoti priteista pinigų suma, remiantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, vaiko turtą turėtų tvarkyti jo tėvai uzufrukto teisėmis. Formaliai tai reiškia, kad būdama nukentėjusiojo motina kaltinamoji, kartu su savo sutuoktiniu ir nukentėjusiojo tėvu A. K., bendru sutarimu turėtų tvarkyti jų sūnui priteistą neturtinės žalos sumą (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad tokiu atveju neturtinės žalos priteisimas vaikui iš esmės būtų beprasmis, nes kaltinamoji pati sau ir savo sutuoktiniui šią pinigų sumą ir turėtų sumokėti, todėl nebūtų asmens, suinteresuoto vykdyti išieškojimą. Be to, iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad N. ir A. K. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir socialinių įgūdžių stokos, jiems teikiamos socialinių įgūdžių palaikymo paslaugos (t. 1, b. l. 116-121), todėl leidus vaikui priteista pinigų suma laisvai disponuoti vaiko tėvams kiltų rizika, kad pinigai nebus panaudoti vaiko interesams. Pažymėtina, kad CK 3.185 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, kai tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo, o teismas, jei yra pagrindas, nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Nagrinėjamu atveju kaip tik ir yra šis pagrindas nušalinti mažamečio nukentėjusiojo tėvus nuo vaikui priteistos sumos tvarkymo ir paskirti šiam tikslui nepilnamečiui priklausančios 150 Eur sumos turto administratoriumi Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris šioje byloje prokuroro nutarimu atstovauja vaiko interesus. Tik nešališka ir vaiko interesus privalanti ginti institucija priteistus vaikui pinigus neabejotinai panaudos iškimtinai vaiko interesais (pavyzdžiui paskirs naujiems mokslo metams reikalingų daiktų įsigijimui ar pan.) ir nekils grėsmė, kad priteista kompensacija už neturtinę žalą nebus panaudota kitiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti ją terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti N. K. sumažintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti dvi dienas, kurias N. K. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Remiantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant N. K. per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir įpareigoti ją įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo M. K., panai­kin­­ti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam M. K. priteisti iš kaltinamosios N. K. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, paskiriant šių piniginių lėšų administratoriumi Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pavedant jam šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.